O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties

Žodžiai

1. 1. O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties

   susikaupė ten, danguje;

   Tu Jėzų siuntei kraujuoti už mus

   ir mirti baisioj kančioje.

2. 2. Jis kraują praliejo už mūsų kaltes,

   gyvybę aukojo dėl mūs,

   auka tobuloji Kristaus paties

   išgelbėjo žmones visus.

3. 3. Išliko mūs Viešpats visur paklusnus

   ir pelnė karūną šlovės.

   „Tavoji valia, o Dieve, tebus“ –

   štai kelrodė Jėzaus žvaigždė.

4. 4. Paženklino kelią ir vedė tenai,

   kur Dievo esybė šventa.

   Nurodymais Kristaus seksim nūnai,

   kad būt amžinybė lemta.

5. 5. Šią duoną ir vandenį priimdami

   atminsime Jėzų šventai.

   O, liudijam, Kristau, Tau širdimi:

   tikėsim Tave mes tvirtai.

6. 6. Koks tobulas ir koks šlovingas yra

   mūs Tėvo sumanymas šis!

   Teisybės, malonės, meilės darna –

   tai dieviška mūsų lemtis.