„Pasitikėk Viešpačiu“, Jaunimo stiprybės vardan, 2022 m. sausis.
Pasitikėk Viešpačiu
Dievas kviečia tave pasitikėti Juo visame kame.
Kartais, kai užklumpa sunkumai, susimąstome, ar begalime kuo nors pasitikėti, įskaitant Dievą. Baiminamės, kad ir Jis gali mus nuvilti. Gera žinia ta, kad Dievas mus myli tobulai. Jis yra maloningas, dosnus ir sąžiningas. Jis nesikeičia ir yra patikimas.
Būtent dėl to galime Juo pasitikėti, kad ir kas nutiktų. Šių metų jaunimo tema – „Pasitikėk Viešpačiu“ (Patarlių 3:5–6).
Štai keli pavyzdžiai, kaip kiekvienas iš mūsų, Merginų ir Vaikinų organizacijų visuotinių prezidentūrų narių, pradėjome pasitikėti Viešpačiu.
Pasitikėk Dievo motyvais
Likus kelioms dienoms iki mano 16-ojo gimtadienio, su šeima persikraustėme į kitą šalies pusę. Maniau, kad persikraustyti buvo nuspręsta siaubingai ne laiku! Žvelgdama atgal, aiškiai matau, kad vieni didžiausių palaiminimų mūsų šeimai ir man asmeniškai atėjo būtent dėl to persikraustymo paauglystėje. Galbūt tą akimirką nesuprantame Viešpaties laiko, tačiau Juo pasitikime, nes galime pasitikėti Jo širdimi ir motyvais.
Mišelė D. Kreig
Pasitikėk Viešpaties laiku
Dėl tėvo pašaukimo misijos prezidentu aš irgi gavau pašaukimą tarnauti misijoje anksčiau, nei įprastai pašaukiamos seserys misionierės. Tai reiškė, kad į misionierių ruošimo centrą turėsiu atvykti dar nebaigusi vidurinės mokyklos. Man toks laikas pasirodė nesuprantamas, tačiau gavau stiprų dvasinį raginimą pasitikėti Viešpačiu. Taip ir padariau, ir viskas puikiai susiklostė.
Pasitikėti Viešpačiu reiškia žengti pirmyn net tada, kai kelias nėra visiškai aiškus.
Bonė H. Kordon
Pasitikėk Dievu sunkumų laikais
Kai augau, mano tėvas siekė karjeros karininko profesijoje. Vienintelis jo darbo trūkumas buvo tas, kad jam tekdavo kariauti. Man buvo 13 metų, kai tėtis antrą kartą išvyko į Vietnamą. Manęs niekaip neapleido baimė, kad jis nebegrįš, bet taip pat neapleido ir pasitikėjimas Viešpačiu. Prieš išvykdamas tėtis man suteikė palaiminimą, patikindamas, kad Viešpats bus su manimi ir padės, kol tėtis bus išvykęs. Nusiraminau. Nors nežinojau, ar tėtis saugiai sugrįš namo, tačiau tikėjau, kad viskas bus gerai, kad ir kas nutiktų.
Rebeka Kreiven
Patikėk save Dievui
Paauglystėje prisijungęs prie Bažnyčios nusprendžiau savo gyvenimą, laiką ir širdį paskirti Viešpačiui. Nors toks tvirtas įsipareigojimas šiek tiek gąsdino, žinojau, kad tai buvo teisinga. Jaučiau, kad Dangiškasis Tėvas to iš manęs nori, tad tai darydamas jaučiausi ramus. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau pasitikėti Dievu ir leisti Jam nugalėti mano gyvenime. Esu tikras, kad jei būčiau pasikliovęs tik savo paties supratimu, tai mano gyvenimas nebūtų kupinas džiaugsmo, laimės ir ramybės.
Achmedas D. Korbitas
Pasitikėk Viešpaties įkvėpimu
Po tarnystės misijoje Dvasia mane ragino stoti į kariuomenę, o ne grįžti į koledžą. Tai buvo bene paskutinis dalykas, kurį norėjau padaryti! Jaučiausi suglumęs, tačiau išmokau pasitikėti Dievu. Suradau pakankamai tikėjimo klausytis Jo ir Jam paklusti. Trejus metus buvau karys.
Tas sprendimas mano gyvenimui suteikė daug gerų dalykų, įskaitant mano būsimą žmoną.
Styvenas Dž. Landas
Pasitikėk Dievo raginimais veikti jau dabar
Po trejų metų mokytojavimo šeštoje klasėje sužinojau, kad jei mokytojausiu dar ketverius metus, švietimo skyrius apmokės dalį mano studijų magistro laipsniui įgyti. Atrodė, kad tai geras planas – kol Dvasia nepaskatino manęs jau dabar mesti darbą, grįžti į universitetą ir tęsti mokslus. Mano žmona jautė panašų raginimą, tad ėmėme veikti. Tai reiškė, kad už mokslus turėsime mokėti patys. Bet kadangi mes tai padarėme, gavau darbą dėstyti BJU-Provo universitete. Jei būtume laukę dar ketverius metus, ši galimybė niekada nebūtų atsivėrusi. Nežinojome, kaip viskas susiklostys, tačiau Viešpats nukreipė mūsų kelius taip, kaip buvo žadėjęs.
Bredlis R. Vilkoksas