„Džiaugsmo inžinierius“, Jaunimo stiprybės vardan, 2022 m. sausis.
Džiaugsmo inžinierius
Šis jaunuolis iš Vokietijos įvairiose vietose randa žinių, grožio ir džiaugsmo, o radęs juos, dalijasi su kitais.
Patrikas darbuojasi prie savo automobilio modelio variklio.
Džiuljeno Klemo nuotraukos
16-metis Patrikas L. iš Bavarijos, Vokietijos, sako, kad jo mėgstamiausi dalykai mokykloje yra matematika, fizika ir chemija. Išties, jam taip patinka mokslas, kad norėjo juo pasidalyti su kitais parašydamas knygą apie fiziką (tiksliau, apie termodinamiką ir magnetizmą).
Jis nori tapti inžinieriumi ir kurti techninę įrangą, pavyzdžiui, automobilių variklius. (Beje, BMW ir Audi automobilių gamintojų būstinės yra vos už valandos – pusantros kelio nuo jo gyvenamosios vietos.)
Tačiau mokslas – ne vienintelė sritis, kurioje Patrikas suranda daug įkvepiančių ir įdomių dalykų.
Mokslas ir vaizduotė
Taip, Patrikui labai patinka mokslas, tačiau jis domisi toli gražu ne vien šaltais, tvirtais faktais ir formulėmis.
„Esu parašęs fizikos knygą, o dabar rašau fantastikos knygą, – aiškina jis. – Mano rašoma knyga yra apie stebuklingas būtybes ir jų pasaulį. Ir dar yra keletas jaunuolių, sprendžiančių uždavinius.“
Šį naujausią projektą įkvėpė Patriko meilė fantastiniams romanams, tokiems kaip Haris Poteris ir Persio Džeksono knygų serija. Rašyti knygas laisvalaikiu Patrikas pradėjo po to, kai jo dėdė papasakojo, kaip tai gali būti smagu. „Jis užkrėtė mane savo džiaugsmu“, – sako Patrikas.
Tas užkrečiantis džiaugsmas paskatino Patriką panaudoti įgytas žinias apie fizinio pasaulio taisykles bei realijas ir parašyti apie tai knygą. Tai taip pat paskatino jį sukurti nuostabią fantastinę istoriją. Ir čia nėra jokio prieštaravimo. Atrodo, Patrikas žino, kad tiesą, grožį ir džiaugsmą galima rasti daugelyje vietų. Ir jis nori ieškoti, kurti ir dalytis tais dalykais, kad ir kur jie būtų.
Gamtos pasaulis
Patrikas puikiai supranta fizinio pasaulio dėsnius. Tačiau jis žvelgia ne tik į faktus, bet ir į grožį.
„Gyvenu netoli miško, – sako jis. – Gyvenimo mažame miestelyje privalumas – gali greitai nueiti į mišką ir ten rasti ramybę.“
Jis mėgsta daugybę miško takų, kuriais galima žygiuoti pėsčiomis ir ypač važinėti dviračiu. „Mėgstu važinėti dviračiu. Tai man labai malonus užsiėmimas, – sako jis. – Daug važinėju. Kartą per dvi savaites dviračiu numyniau 1200 kilometrų.“
Mokslas įkvepia Patriko protą, o malda – jo dvasią. „Turiu stiprų liudijimą apie maldą, – sako jis. – Su [Dangiškuoju Tėvu] galima kalbėtis visur.“
Kartais leistis į žygius arba pasivažinėti dviračiais po mišką jis mėgsta su visa šeima (mama, tėčiu, dviem jaunesniais broliais ir dviem jaunesnėmis seserimis) arba tik su tėčiu. Dažnai jis keliauja vienas. Tačiau gamtoje jis visada atranda ramybę ir grožį.
„Saulėtekiai čia ypač gražūs, – sako jis. – Kartais iš čia galima pamatyti Alpes, nors jos taip toli. Kylanti saulė atsispindi lyg veidrodyje, o kalnai dangų nudažo nuostabiu raudoniu, ir tai tikrai gražu.“
Kita žinių rūšis
Patrikas vertina ne tik gamtos mokslų faktus ir gamtos pasaulio grožį, bet ir tiesą – tokią tiesą, kurią galima rasti tik maldoje.
„Turiu stiprų liudijimą apie maldą, – sako Patrikas. – Atsiklaupti, sudėti rankas, pabūti ramybėje ir tyloje, o tada melstis. Būtent apie tai turiu didžiausią liudijimą.“
Jis paaiškina, kad jo liudijimas iš dalies kilo iš to, kas jam buvo pasakyta patriarcho palaiminime. „Ten parašyta, kad visada turėčiau atminti, jog mane nuo Dangiškojo Tėvo skiria tik viena malda, – sako jis. – Su Juo gali pasikalbėti bet kur. Jis visur yra šalia jūsų ir visur galite gauti atsakymus.“
Jis sako, kad atsakymų dažniau sulaukia tuomet, kai imasi tam tikrų veiksmų. „Kartais melsdamasis labai stipriai jaučiu Šventąją Dvasią. Kai sąmoningai užsibrėžiu tikslus, sąmoningai užduodu klausimus, sąmoningai atsisėdu ir darau taip, kaip sako Raštai, laukiu ir skiriu laiko – kai man tai pavyksta padaryti, visada gaunu stiprų liudijimą ir jaučiu Šventąją Dvasią.“
Patrikas prisimena, kaip kartą jis sukalbėjo tokią ypatingą maldą. „Daug kalbame apie Džozefą Smitą ir apie tai, kaip jis, būdamas 14 metų, meldėsi ir gavo atsakymą, – sako jis. – Taigi prisėdau – net nuėjau į mišką – ir meldžiausi. Ir gavau atsakymą. Buvau laimingas. Ir tai sustiprino mano liudijimą.“
Dalijimasis savo žiniomis
Lygiai taip pat, kaip bandė dalytis savo mokslinėmis žiniomis ir kūrybine vaizduote, Patrikas siekia dalytis ir savo dvasinėmis žiniomis.
Nuo 12 metų jis leido laiką padėdamas nuolatiniams misionieriams. Kartą į savo namus jis net pasikvietė draugą, kad pasiklausytų misionierių pamokėlių. „Kalbėjome apie Sugrąžinimą. Jis susidomėjo. Jis atidžiai klausėsi, buvo įsitraukęs ir skaitė iš Raštų. Perskaitėme Jokūbo laiško 1:5 eilutę, kurią taip pat skaitė Džozefas Smitas. Paprašiau jo paskaityti iš Džozefo Smito—Istorijos. Jis atrodė tikrai susidomėjęs.“
Bendraklasiai mokykloje gerbė jo tikėjimą. „Užuot persekioję Bažnyčią, jie ją rėmė“, – sako jis. Jį palaiko net jo mokyklos tikybos mokytojas. „Jis mano, kad šaunu, jog tikiu Dievu, ir netgi padeda man siekti tikslų.“
Baigęs mokyklą ir įgijęs teisę studijuoti universitete, Patrikas taip pat planuoja tarnauti nuolatinėje misijoje. „Turbūt turiu ruoštis skaitydamas Skelbti mano evangeliją, – sako jis. – Norėčiau neatsipalaiduoti, skaityti, dalyvauti pamokėlėse ir daug laiko praleisti su misionieriais.“
Patrikas mėgsta lavinti savo vaizduotę. Jis net rašo fantastinę knygą.
Verta pritarimo
Patrikas sužinojo, kad daug kas yra „dora, mylėtina ar verta pritarimo, ar girtina“, tad jis to ir ieško (Tikėjimo Teiginių 1:13). O tai atradęs – dalijasi.
Nesvarbu, ar tai būtų mokslas, ar vaizduotė, ar gamta, jis visur atranda įdomių žinių ir didingo grožio. O aukščiausią pažinimą, grožį ir tiesą jis atranda per asmeninį ryšį su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi.