Kaip ištrūkti iš užburto pornografijos rato
Jaučiausi vieniša ir bejėgė. Tačiau vyskupas man priminė apie tai, kur galėčiau rasti vilties ir pagalbos.
Su pornografija pirmą kartą susidūriau būdama 13 metų. Atsitiktinai ją pamačiusi socialiniuose tinkluose nežinojau ir nesupratau, kas tai yra. Nuo atsitiktinio susidūrimo ir smalsumo perėjau prie sąmoningo susidomėjimo.
Tuo metu mano vadovai apie pornografiją kalbėjo taip, tarsi su ja susidurtų tik berniukai. Dėl to ėmiau jausti didelę gėdą. Maniau, kad niekada negalėsiu niekam papasakoti apie šią savo problemą. Nors žinojau apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, tačiau maniau, kad esu vienintelė mergina, pakliuvusi į šias pinkles, todėl man atrodė, kad Gelbėtojas negali padėti mano situacijoje. Jaučiausi kaip išimtis.
Vyskupo kabinetas
Tais metais seminarijoje ir įvairiose dvasinėse valandėlėse – visur, kur tik būdavo Dvasia, – dažnai pajusdavau raginimą pakalbėti su vyskupu. Ilgą laiką tai padaryti man trukdė mintis, kad turiu išlaikyti gero vaiko iš aktyvios šeimos reputaciją. Maniau, kad pamatęs mane tokią jis pagalvos, kad toks žmogus nevertas meilės. Maniau, kad iš karto būsiu nubausta.
Kai pagaliau susitariau dėl pokalbio, jis praėjo visai kitaip, nei tikėjausi. Užuot skyręs bausmę, vyskupas man pasakė: „Tu vis dar esi Dievo dukra. Tu vis dar esi tokia pat mylima ir tokia pat brangi.“
Prisimenu, kaip mane užliejo meilė. Tai buvo pirmas kartas, kai savo gyvenime taip stipriai pajutau Gelbėtojo Apmokėjimo galią. Tai prisimindama suprantu, kodėl šie vyskupo pasakyti žodžiai buvo tokie svarbūs.
Dievo dukra
Pakliuvę į pornografijos pinkles įsisukate į užburtą gėdos ratą. Mano atveju būdavo taip, kad, pajutusi atotrūkį nuo savosios tapatybės, pornografiją naudodavau kaip priemonę tokioms neigiamoms emocijoms malšinti. Dėl to ėmusi jausti gėdą atsiribodavau nuo aplinkinių ir užburtas ratas kartodavosi.
Ilgą laiką bandžiau pasikliauti savo pačios valia ir „tiesiog liautis“. Tačiau pati to padaryti neįstengiau. Vyskupas padėjo man prisiminti savo tapatybę – kad esu mylima Dievo dukra. Susitikusi su juo ir prisiminusi šią tiesą, pradėjau daryti tikrą pažangą.
Tiesa apie Dievą ir Gelbėtoją
Iš pradžių baiminausi melstis. Dangiškąjį Tėvą įsivaizdavau kaip teisingą ir piktą Dievą. Tačiau nuolatinės atgailos procesas padėjo man suprasti, kokie iš tikrųjų yra Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus. Supratau, kad vienkartinė atgaila neapsaugos manęs nuo šių pinklių, tad toliau klioviausi Jų dieviškąja pagalba. Dangiškasis Tėvas jau žinojo apie mano išbandymus ir juos suprato; man tereikėjo į Jį kreiptis.
Supratau, kad ir Dangiškasis Tėvas, ir Jėzus Kristus yra gailestingi ir supratingi. Jei atsigręšite į Juos, Jie žengs drauge su jumis ir kiekviename žingsnyje laikys jus už rankos.
Kaip perprasti Šėtono taktikas
Dievo prigimties supratimas man taip pat padėjo suprasti Šėtoną ir jo įrankius bei tai, kaip jais veikiama prieš Dievą. Vienas iš galingiausių Šėtono įrankių yra gėda, kuri skiriasi nuo kaltės ar „dieviško liūdesio“ (2 Korintiečiams 7:10). Pajutę kaltę suprantate, kad padarėte klaidą. Tačiau gėda jūsų neigiamus jausmus, patiriamus nusidėjus, priskiria jūsų tapatybei, tarytum jūs ir esate tie jausmai.
Šėtonas norėjo, kad patikėčiau, jog šį išmėginimą galiu įveikti viena pati. Šis melas neleido man su vyskupu pasikalbėti apie įsipainiojimą į pornografijos pinkles. Jaučiau, kad negalėsiu su juo susitikti tol, kol negalėsiu pasakyti, kad tai buvo kažkokia praeities problema. Jūsų asmenines silpnybes Šėtonas panaudoja tam, kad jaustumėtės neverti siekti Gelbėtojo gydančiosios galios.
Supratau, kad Šėtonas mus puola, kai esame užsidarę, todėl geriausia gynyba yra bendravimas. Kartais tai labai paprasta – tereikia susisiekti su kitais žmonėmis ar prasmingai leisti laiką su gerais draugais. Ryšys su Dangiškuoju Tėvu, su savimi ir su kitais žmonėmis (ypač su tais, kurie jus mato Dangiškojo Tėvo akimis) yra geriausias būdas prisiminti savo tikrąją tapatybę: esate brangus Dievo vaikas.
Aukštesnis tikslas
Ilgainiui ėmiau justi raginimą padėti kitoms į pornografijos pinkles pakliuvusioms merginoms. Jutau, kad turiu aukštesnį tikslą. Nusprendžiau labiau rūpintis tuo, ką apie mane pagalvos Dangiškasis Tėvas, o ne aplinkiniai, tad ėmiau atvirai kalbėti apie savo patyrimus.
Kartą pajutę nenuginčijamą nuolatinės atgailos džiaugsmą, panorėsite apie tai papasakoti kitiems! Dabar šiuo džiaugsmu toliau dalijuosi kaip nuolatinė misionierė.
Mano žinia
Niekada nesate vieni, vilties yra.
Iš šių pinklių galite ištrūkti Gelbėtojo, patikimų artimųjų ir vadovų bei tinkamų priemonių pagalba. Neužsisklęskite ir kreipkitės į žmogų, kuris mato jus Dievo akimis. Paklauskite jo, ką jis jumyse mato!
Kad ir kokia būtų jūsų kova, niekada nesate už Gelbėtojo ir Jo Apmokėjimo ribų. Dangiškasis Tėvas jus myli visapusiškai, todėl verta ir toliau atgailauti.