Būkime, kaip gerai paruošti Bristolio laivai: būkime verti įeiti į šventyklą gerais ir blogais laikais
Vyresnysis Kventinas L. Kukas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Šventų Evangelijos principų laikymasis suteiks galimybę mums būti vertiems šventyklos rekomendacijos, padės rasti laimę šiame gyvenime ir ves mus atgal į dangiškuosius namus.
Pranašas Lehis pareiškė: „Jei nebūtų teisumo, nebūtų laimės.“1
Priešininkui pasisekė įtvirtinti didį mitą daugelio žmonių protuose. Jis ir jo tarnai skelbia, kad tikrasis mūsų pasirinkimas yra tik tarp laimės bei malonumo šiame gyvenime ir laimės būsimajame gyvenime (kuris, pasak priešininko, gal net neegzistuoja). Šis mitas yra melagingas, bet labai viliojantis pasirinkimas.2
Tobulai kilnus Dievo laimės plano tikslas skirtas teisiems mokiniams ir sandoras sudariusioms šeimoms, kad būtų sujungtos meile, darna ir santarve šiame gyvenime3 ir pasiektų celestialinę šlovę amžinybėje su mūsų Kūrėju Dievu Tėvu ir Jo Mylimu Sūnumi Jėzumi Kristumi, mūsų Gelbėtoju.4
Kai buvau jaunas misionierius, paskirtas tarnauti Britanijos misijoje, mano pirma darbo vietovė buvo tuo metu vadinama Bristolio apygarda. Vienas iš vietinių Bažnyčios vadovų pabrėžė, kad toje vietovėje tarnaujantys misionieriai turi būti „kaip gerai paruošti Bristolio laivai“.
Iš pradžių nesupratau, ką jis norėjo pasakyti. Tačiau greitai supratau jūrinio posakio „kaip gerai paruoštas Bristolio laivas“ kilmę ir prasmę. Vienu metu Bristolis buvo antras pagal dydį Jungtinės Karalystės uostas. Jo potvynių amplitudė buvo 13 metrų, antra pagal dydį pasaulyje. Atoslūgio metu, kai vanduo atsitraukdavo, seni laivai atsitrenkdavo į dugną ir virsdavo ant šono. Jei laivai nebūdavo gerai suręsti, jie būdavo apgadinami. Be to, viskas, kas nebūdavo tvarkingai sudėta ar pririšta, chaotiškai išsimėtydavo ir būdavo pažeista ar sugadinta.5 Kai supratau, ką ta frazė reiškia, man tapo aišku, kad šis vadovas sakė mums, jog kaip misionieriai turime laikytis taisyklių ir turime būti teisūs bei pasiruošę keblioms situacijoms.
Toks iššūkis gali ištikti kiekvieną iš mūsų. Žmogų, kuris yra „tobulos formos ir Bristolio mados“, apibūdinčiau, kaip vertą įeiti į šventyklą gerais ir blogais laikais.
Potvynio svyravimai Bristolio įlankoje yra kažkas nuspėjamo, kam galima pasiruošti, o šio gyvenimo audros ir pagundos dažnai būna nenuspėjamos. Tačiau žinome viena: jos ateis! Kad įveiktume sunkumus ir pagundas, su kuriomis kiekvienas iš mūsų neišvengiamai susidursime, turime teisiai pasiruošti ir panaudoti dieviškai parūpintą apsaugą. Turime pasiryžti būti verti įeiti į šventyklą nepaisant to, kas mums nutinka. Jeigu būsime pasiruošę, nebijosime.6
Laimė šiame ir būsimajame gyvenime yra susijusi su teisumu. Net tarp mirties ir prikėlimo „ teisiųjų dvasios bus priimtos į laimės būseną, vadinamą rojumi, poilsio būseną, ramybės būseną, kur jos ilsėsis nuo visų savo vargų ir nuo visų rūpesčių ir sielvartų“7.
Savo žemiškosios tarnystės Izraelyje pradžioje ir vėliau tarp nefitų Gelbėtojas kalbėjo apie laimės šiame gyvenime ir amžinybėje problemas. Jis pabrėžė apeigas, tačiau taip pat smarkiai akcentavo moralinį elgesį. Pavyzdžiui, mokiniai bus palaiminti, jei alks ir trokš teisumo, bus gailestingi, tyraširdžiai, taikdariai ir laikysis kitų moralinių principų. Žinoma, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus kaip pagrindinę doktrininę žinią pabrėžė teisų nusiteikimą ir kasdienio gyvenimo elgesį. Jo mokymai ne tik pakeitė ir viršijo Mozės įstatymo elementus8, bet taip pat paneigė klaidingus žmonių išvedžiojimus.
Daugelį amžių Jėzaus Kristaus Evangelija įkvėpė tikėjimą ir nustatė elgesio standartus, susijusius su tuo, kas teisu, trokština, moralu ir atneša laimę, gerovę bei džiaugsmą. Tačiau principai ir bendroji dora, kurių mokė Gelbėtojas, šiandieniniame pasaulyje yra rimtai puolami. Puolama krikščionybė. Daugelis mano, kad tai, kas moralu, iš esmės pasikeitė.9
Gyvename sunkiais laikais. Vis stiprėja tendencija vadinti „blogį gėriu, o gėrį blogiu“10. Pasaulis, kuris akcentuoja asmeninį susireikšminimą ir sekuliarizaciją, verčia smarkiai sunerimti. Vienas žinomas ne mūsų tikėjimo rašytojas apie visa tai rašė: „Deja, matau mažai įrodymų, kad šiame laikotarpyje žmonės yra iš tiesų laimingesni ar jų vaikai geresni, kad geriau vykdomas socialinis teisingumas ar kad santuokų mažėjimas bei retėjantys šeimos medžiai žada šį tą daugiau nei vienatvę daugumai ir bendrą stagnaciją.“11
Iš mūsų, kaip iš Gelbėtojo mokinių, tikimasi, kad planuosime ir ruošimės. Laimės plane moralinė laisvė yra centrinis reguliuojantis principas ir mūsų pasirinkimo esmė.12 Savo tarnystės metu Gelbėtojas akcentavo tai, ypač palyginimais apie paikas mergaites ir talentus.13 Kiekviename iš šių palyginimų Viešpats gyrė pasiruošimą bei veikimą ir smerkė atidėliojimus bei dykinėjimą.
Suvokiu, kad, nepaisant Dievo dangiškojo plano atnešamos didelės laimės, kartais gali atrodyti, kad ji nepasiekiamai toli ir visai nesusijusi su mūsų dabartine padėtimi. Kai nesiseka būti gerais mokiniais, atrodo, kad tai nepasiekiama. Mūsų ribotam matymui dabartinės pagundos ir blaškymai gali atrodyti viliojantys. Kita vertus, atlygis už atsispyrimą toms pagundoms gali atrodyti tolimas ir nepasiekiamas. Tačiau teisingas Tėvo plano supratimas atskleidžia, kad atlygis už teisumą yra prieinamas ir dabar. Nelabumas, pavyzdžiui, amoralus elgesys, niekada nebus atsakymo dalis. Alma tai aiškiai pasakė savo sūnui Koriantonui: „Štai, sakau tau, nelabumas niekada nebuvo laimė.“14
Amulekas aiškiai skelbė mūsų doktriną Almos 34 skyriaus 32 eilutėje: „Nes štai šitas gyvenimas yra laikas žmonėms pasiruošti susitikti su Dievu; taip, štai šito gyvenimo diena yra diena žmonėms atlikti savo darbus.“
Tad kaip galime pasiruošti tokiais sunkiais laikais? Be to, kad turime būti verti šventyklos rekomendacijos, žinome, kad yra daug principų, padedančių tapti teisiems. Paminėsiu tris.
Pirma – teisi savikontrolė ir doras elgesys
Tikiu, kad mylintis Dangiškasis Tėvas į mus kartais žvelgia su tokiu malonumu, kurį patiriame žvelgdami į savo mažus vaikus, jiems mokantis ir augant. Mes visi klumpame ir krentame įgydami patirties.
Esu dėkingas už prezidento Dyterio F. Uchtdorfo kalbą 2010-ųjų konferencijoje15 apie garsų eksperimentą su zefyrais, kuris buvo atliktas Stanfordo universitete šeštajame dešimtmetyje. Prisimenate, keturmečiams buvo duota po vieną zefyrą. Jiems buvo pasakyta, kad jeigu jie išlauks 15–20 minučių jo nesuvalgę, gaus antrą zefyrą. Buvo padaryti vaizdo įrašai, parodantys įvairius gestus, kuriuos atliko vaikai, kad tik nevalgytų zefyro. Kai kuriems iš jų nepasisekė susilaikyti.16
Praėjusiais metais tą originalų eksperimentą atlikęs profesorius daktaras Valteris Mišelis parašė knygą, kurioje sakė, kad viena tos studijos priežasčių buvo jo susirūpinimas savikontrole ir jo paties priklausomybe nuo rūkymo. Jis ypač susirūpino po vyriausiojo Jungtinių Valstijų chirurgo 1964-ųjų ataskaitos, kurioje buvo padarytos išvados, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį.17 Remdamasis metų metus atliekamais tyrimais vienas iš jo autoritetingų kolegų pareiškė, kad „savikontrolė lyg raumuo: kuo daugiau naudoji, tuo stipresnis darosi. Kartą išvengus ko nors viliojančio, tai padės ugdyti gebėjimą atsispirti kitai pagundai ateityje.“18
Amžino tobulėjimo principas paremtas savikontrolės ugdymu ir teisiu gyvenimu, kurie stiprina mūsų gebėjimą atsispirti pagundoms. Tai yra tikra tiek dvasinėje, tiek žemiškojoje srityje.
Mūsų misionieriai yra puikus pavyzdys. Jie įgyja Kristaus savybių ir spindi paklusnumu bei dvasingumu. Iš jų tikimasi, kad jie laikysis griežto režimo ir savo dienas leis tarnaudami kitiems. Jų išvaizda kukli ir padori, o ne šiomis dienomis taip paplitusi atsaini ar provokuojanti. Jų elgesys ir išvaizda perteikia dorovingą ir rimtą žinią.19
Turime maždaug 230 000 jaunuolių, kurie šiuo metu tarnauja misijose arba kurie grįžo iš tarnystės misijoje per pastaruosius penkerius metus. Jie išsiugdė nepakartojamą dvasinę stiprybę ir savidrausmę, kurios ir toliau turi būti ugdomos arba šios savybės atrofuosis kaip nenaudojami raumenys. Kiekvienas turime išsiugdyti elgesį ir išvaizdą, rodančius, kad esame tikrieji Kristaus pasekėjai. Tie, kurie apleidžia teisų elgesį ar pavyzdingą bei kuklią išvaizdą, ima laikytis gyvenimo būdo, kuris neatneša nei džiaugsmo, nei laimės.
Sugrąžintoji Evangelija suteikia mums laimės plano žemėlapį ir akstiną suprasti ir ugdyti savikontrolę ir vengti pagundų. Ji taip pat moko mus kaip atgailauti, kai pažeidžiame įsakymus.
Antra – šabo gerbimas sustiprins teisumą ir apsaugos šeimą
Ankstyvojoje krikščioniškoje bažnyčioje šabo diena buvo pakeista iš šeštadienio į sekmadienį, taip paminint Viešpaties Prisikėlimą. Kiti pagrindiniai šventi šabo tikslai liko nepakeisti. Žydams ir krikščionims šabas simbolizuoja galingus Dievo darbus.20
Neseniai mudu su žmona bei du mano kolegos su žmonomis mūsų brangaus draugo Roberto Abramso ir jo žmonos Dianos kvietimu dalyvavome žydų šabato (šabo) šventėje jų namuose Niujorke.21 Jis prasidėjo žydų šabo pradžioje, penktadienio vakarą. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Dievui kaip Kūrėjui pagerbti. Tai prasidėjo šeimos palaiminimu ir šabo giesme.22 Dalyvavome rankų nusiplovimo ceremonijoje, laiminant duoną, kartu meldėmės, valgėme košerinį maistą, mintinai sakėme Raštų eilutes ir su šventine nuotaika dainavome šabo dainas. Klausėmės hebrajiškų žodžių ir juos lydėjusio vertimo į anglų kalbą. Buvo perskaitytos labiausiai jaudinančios, mums taip pat brangios, Raštų ištraukos iš Senojo Testamento Izaijo knygos, kuriose sakoma, kad šabas yra žavesio diena23, ir iš Ezechielio knygos, kad šabas bus „ženklas man ir jums, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas“24.
Didelį įspūdį tą nuostabų vakarą paliko šeimos meilė, atsidavimas ir atsakomybė prieš Dievą. Galvodamas apie tą vakarą, prisiminiau žiaurius persekiojimus, kuriuos žydai patyrė bėgant amžiams. Aišku, šabo gerbimas visada buvo „amžina sandora“, apsauganti ir laiminanti žydus, kad išsipildytų Raštai.25 Tai taip pat padėjo sukurti neįprastą šeimos gyvenimo būdą ir laimę, kuriuos galima stebėti daugelio žydų gyvenimuose.26
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams šabo gerbimas yra teisumo išraiška, kuri palaimins ir sustiprins šeimas, sujungs mus su mūsų Kūrėju ir padidins laimę. Šabas gali padėti mums atskirti tai, kas nesvarbu, netinkama ar nedora. Jis padeda mums būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio.
Per pastaruosius šešis mėnesius Bažnyčioje įvyko nuostabių pokyčių. Tai buvo narių atsakas į dar kartą Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžtą šabo svarbą ir į prezidento Raselo M. Nelsono iššūkį padaryti šabą žavesio diena.27 Daugelis narių supranta, kad tikras šabo dienos šventimas yra apsauga nuo šio gyvenimo audrų. Taip pat tai mūsų atsidavimo Dangiškajam Tėvui ženklas ir didėjantis sakramento susirinkimo šventumo supratimas. Prieš akis vis dar ilgas kelias, bet turime nuostabią pradžią. Kviečiu visus mus ir toliau priimti šį patarimą ir tobulinti šabo šventimą.
Trečia – dieviška apsauga suteikiama, kai esame dorybingi
Esame palaiminti Šventosios Dvasios dovana. Tai yra Dievo nuostabaus plano dalis. Ši dovana yra „teisė turėti Šventosios Dvasios bendrystę visada, kada tik žmogus vertas“28. Šis Dievybės narys tarnauja kaip apvalantis įrankis, jei mūsų gyvenime Evangelija yra pirmoje vietoje. Ji taip pat yra įspėjimo prieš blogį ir apsaugos nuo pavojų balsas. Plaukiant per gyvenimo jūras yra labai svarbu sekti Šventosios Dvasios raginimais. Dvasia padės mums išvengti pagundų ir pavojų, paguos ir ves mus per sunkumus. „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė.“29
Šventų Evangelijos principų laikymasis suteiks galimybę mums būti vertiems šventyklos rekomendacijos, padės rasti laimę šiame gyvenime ir ves mus atgal į dangiškuosius namus.
Mano brangūs broliai ir seserys, gyvenimas nėra lengvas, ir neturėtų toks būti. Tai išmėginimų ir išbandymų laikas. Kaip seni laivai Bristolio uoste, patirsime atoslūgio momentų ir atrodys, kad viskas, kas leido mums plaukioti šiame pasaulyje, dingsta. Galbūt pasieksime dugną ir net nuvirsime ant šono. Pažadu jums, kad per tokius išbandymus vertumas įeiti į šventyklą ir jo išlaikymas stiprins visa tai, kas išties svarbu. Išsipildys malonūs amžinojo gyvenimo ir celestialinės šlovės su Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ramybės, laimės ir džiaugsmo palaiminimai. Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.