Dalinimasis sugrąžintąja Evangelija
Tai, ką vadiname narių misionierišku darbu, yra ne programa, o meilės siekis padėti aplinkiniams.
I.
Baigdamas savo žemiškąją tarnystę mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus savo mokiniams įsakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 28:19) ir „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Morkaus 16:15). Šie įsakymai dalintis Evangelija su kiekvienu galioja visiems krisčionims. Daugelis tai vadina „didžiuoju pavedimu“.
Kaip vyresnysis Nylas L. Andersenas sakė rytinėje sesijoje, pastarųjų dienų šventieji tikrai yra tarp labiausiai atsidavusių šiai didžiai pareigai. Tai suprantama, nes mes žinome, kad Dievas myli visus savo vaikus ir kad šiomis paskutinėmis dienomis Jis sugrąžino svarbias trūkstamas tiesas ir galią laiminti juos visus. Gelbėtojas mokė mylėti visus kaip savo brolius ir seseris, ir mes laikomės šio mokymo dalindamiesi sugrąžintosios Evangelijos liudijimu ir žinia „tarp visų tautų, giminių, liežuvių ir liaudžių“ (DS 112:1). Tai yra svarbi buvimo pastarųjų dienų šventuoju dalis. Mes į tai žvelgiame kaip į džiugią privilegiją. Kas galėtų būti džiugesnio, nei dalintis amžinomis tiesomis su Dievo vaikais?
Šiais laikais Evangelijai skleisti turime daugybę išteklių, kurių neturėjo ankstesnės kartos. Turime televiziją, internetą ir socialinius tinklus. Turime daug vertingų paruoštų žinių sugrąžintajai Evangelijai pristatyti. Turime daugelyje tautų žinomą Bažnyčią. Turime labai išaugusią misionierių armiją. Bet ar visiškai išnaudojame visus šiuos išteklius? Manau, kad daugelis mūsų pasakytų „ne“. Mes norime veiksmingiau vykdyti Dievo mums skirtą atsakomybę skelbti sugrąžintąją Evangeliją visame pasaulyje.
Yra daug gerų dalinimosi Evangelija būdų, kurie tiktų atskiruose kuoluose ar šalyse. Tačiau, kadangi esame pasaulinė Bažnyčia, noriu pakalbėti apie būdus, kurie tiktų visur – nuo naujausių iki seniai įsitvirtinusių padalinių; nuo kultūrų, kurioms Jėzaus Kristaus Evangelija yra priimtina, iki kultūrų ir šalių, kurios vis labiau priešiškos religijai. Noriu kalbėti apie idėjas, kuriomis galite dalintis su Jėzui Kristui atsidavusiais tikinčiaisiais ir su Jo vardo negirdėjusiais žmonėmis; su žmonėmis, patenkintais esamu gyvenimu, ir su žmonėmis, nuoširdžiai trokštančiais tobulėti.
Ką gi galiu pasakyti tokio, kas padėtų jums dalintis Evangelija visomis aplinkybėmis? Mums reikia kiekvieno nario pagalbos, ir kiekvienas narys gali padėti, nes yra daugybė užduočių, kurias reikia atlikti dalinantis Evangelija su kiekviena tauta, gimine, liežuviu ir liaudimi.
Visi žinome, kad narių dalyvavimas misionieriškame darbe yra būtinas tiek atverčiant į tikėjimą, tiek išsaugant. Prezidentas Tomas S. Monsonas yra pasakęs: „Laikas nariams ir misionieriams susitelkti, bendradarbiauti, sunkiai dirbti Viešpaties vynuogyne siekiant atvesti sielas pas Jį. Jis paruošė mums galimybes daugybe būdų dalintis Evangelija ir Jis padės mūsų darbuose, jei Jo darbą vykdysime su tikėjimu.“1
Dalinimasis Evangelija yra mūsų viso gyvenimo krisčioniška pareiga ir privilegija. Vyresnysis Kventinas L. Kukas mums primena: „Misionieriškas darbas yra ne vienas iš 88 pianino klavišų, kuriuo kartais paskambinama; tai didysis akordas nuostabios melodijos, kurią turime groti visą savo gyvenimą, jei norime likti harmonijoje su savo įsipareigojimu krisčionybei ir Jėzaus Kristaus Evangelijai.“2
II.
Yra trys dalykai, kuriuos visi nariai gali daryti, kad padėtų dalintis Evangelija, nepriklausomai nuo gyvenimo ar darbo aplinkybių. Visi turėtume juos daryti.
Pirma, visi galime melsti troškimo padėti įvykdyti šią svarbią gelbėjimo darbo dalį. Visos pastangos turi prasidėti nuo noro.
Antra, patys galime laikytis įsakymų. Ištikimi, paklusnūs nariai yra įtikinamiausi sugrąžintosios Evangelijos tiesos ir vertingumo liudytojai. Dar svarbiau, kad su ištikimais nariais visada bus Gelbėtojo Dvasia, kad vadovautų jiems, kai jie stengsis dalyvauti didžiajame dalinimosi sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija darbe.
Trečia, galime melsti įkvėpimo dėl to, ką mes savo aplinkybėmis galime padaryti, kad pasidalintume Evangelija su kitais. Tai ne tas pats, kas melstis už misionierius ar kitus žmones, kad jie galėtų kažką atlikti. Turime melstis dėl to, ką mes asmeniškai galime padaryti. Melsdamiesi turėtume atminti, kad į maldas dėl tokio įkvėpimo bus atsakyta tuomet, jei jos bus su įsipareigojimu – kažkuo, kas Raštuose apibūdinama frazėmis „su tikru ketinimu“ ar „visa širdimi“. Melskitės įsipareigodami veikti pagal gautą įkvėpimą, pažadėdami Viešpačiui, kad jei Jis įkvėps jus su kuo nors kalbėti apie Evangeliją, jūs tai padarysite.
Mums reikia Viešpaties vadovavimo, nes reikiamu metu kai kurie yra, o kai kurie nėra pasiruošę papildomoms sugrąžintosios Evangelijos tiesoms. Niekada neturėtume savęs paskirti teisti, kas yra, o kas nėra pasiruošęs. Viešpats pažįsta visų savo vaikų širdis ir, jei melsime įkvėpimo, Jis padės mums surasti žmones, kuriuos Jis žino esant pasiruošusius išgirsti žodį (Almos 32:6).
Kaip Viešpaties apaštalas aš raginu kiekvieną Bažnyčios narį ir šeimą melsti Viešpatį padėti rasti žmones, pasiruošusius priimti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią. Vyresnysis M. Raselas Balardas yra išsakęs svarbų patarimą, su kuriuo visiškai sutinku: „Pasitikėkite Viešpačiu. Jis yra Gerasis Ganytojas. Jis pažįsta savo avis. […] Jei mes neprisidėsime, tai daugelis, kurie norėtų išgirsti Sugrąžinimo žinią, jos neišgirs. […] Principai yra gana paprasti: melskite misionieriškų progų asmeniškai ir su šeima.“3 Kai parodysime savo tikėjimą, šios progos atsiras ne kaip „priverstinis ar […] sugalvotas atsakas. Jos išplauks kaip natūrali meilės mūsų broliams ir seserims pasekmė.“4
Žinau, kad tai tiesa. Pridedu savo pažadą, kad jei tikėsime Viešpaties pagalba, mes būsime vedami, įkvepiami ir patirsime didžiulį džiaugsmą šiame amžinos svarbos meilės darbe. Suprasime, kad sėkmės dalinantis Evangelija sulauksime tada, kai žmones kviesime su meile ir nuoširdžiu noru jiems padėti, kad ir koks būtų jų atsakas.
III.
Yra keletas kitų dalykų, kuriuos galime padaryti, kad veiksmingai dalintumės Evangelija.
-
Turime atminti, kad „žmonės mokosi tada, kai jie pasiruošę mokytis, o ne tada, kai mes pasiruošę juos mokyti.“5 Tai, kas domina mus kaip įdomūs papildomi doktrininiai mokymai sugrąžintoje Bažnyčioje, paprastai nėra tai, kas domina kitus. Paprastai kiti nori ne doktrinos, o doktrinos rezultatų. Kai jie mato arba patiria sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos poveikį mūsų gyvenime, jie jaučia Dvasią ir pradeda domėtis doktrina. Taip pat jie gali imti domėtis tuomet, kai ieško daugiau laimės, Dievo artumo ar gyvenimo prasmės.6 Todėl turime stropiai ir pamaldžiai stengtis įžvelgti, kaip turėtume žmogaus paklausti, ar jis norėtų sužinoti daugiau. Tai priklausys nuo įvairių dalykų, pavyzdžiui, žmogaus esamų aplinkybių ir nuo mūsų ryšio su juo. Tai verta aptarti tarybose, kvorumuose ir Paramos bendrijose.
-
Turime atminti, kad kalbant su kitais geriau pakviesti juos sužinoti daugiau apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją nei pakviesti juos daugiau sužinoti apie mūsų Bažnyčią.7 Mes norime, kad žmonės atsiverstų į Evangeliją. Tokia yra svarbi Mormono Knygos paskirtis. Jausmai mūsų Bažnyčiai turi eiti po atsivertimo į Jėzų Kristų, o ne prieš tai. Daugelis žmonių, kurie įtariai žiūri į bažnyčias, vis tik myli Gelbėtoją. Pirmiausia tai, kas svarbiausia.
-
Stengdamiesi supažindinti žmones su sugrąžintąja Evangelija turėtume tai daryti tokiais būdais, kurie parodytų nuoširdų ir meilingą rūpestį žmogumi. Tai pavyksta, kai stengiamės žmonėms padėti spręsti jų išsakytas problemas ar kartu su jais darbuojamės miesto bendruomenės tarnavimo projektuose, pavyzdžiui, padėdami kenčiantiems, rūpindamiesi vargšais ir beturčiais ar keldami žmonių gyvenimo kokybę.
-
Mūsų pastangos dalintis Evangelija neturėtų apsiriboti mūsų draugų ar bendradarbių ratu. Per olimpines žaidynes sužinojome apie pastarųjų dienų šventąjį, taksi vairuotoją Rio de Žaneire, kuris vežiojosi Mormono Knygas septyniomis skirtingomis kalbomis ir įteikdavo po vieną kiekvienam, kuris ją priimdavo. Jis pasivadino „vairuojančiu misionieriumi“. Jis sakė: „Rio de Žaneiro gatvės […] yra mano misijos laukas.“8
Kleitonas M. Kristensenas, kuris turi įspūdingą nario misionieriaus patirtį, sako, kad „per pastaruosius 20 metų mes nepastebėjome priklausomybės tarp giminystės ryšio ir tikimybės, kad žmogus norės daugiau sužinoti apie Evangeliją“9.
-
Apylinkės vyskupija gali suplanuoti specialų sakramento susirinkimą, į kurį nariai būtų paraginti atsivesti besidominčiuosius. Į tokį susirinkimą apylinkės nariai drąsiau kvies savo pažįstamus, nes bus tikresni, kad susirinkimo turinys bus suplanuotas taip, kad keltų susidomėjimą ir gerai pristatytų Bažnyčią.
-
Yra daug kitų galimybių dalintis Evangelija. Pavyzdžiui, šią vasarą gavau džiaugsmingą laišką iš naujos narės, kuri apie sugrąžintąją Evangeliją sužinojo iš buvusio bendraklasio, paskambinusio pasiteirauti apie jos ligą. Ji rašė: „Buvau sužavėta, kaip jis prisistatė. Po kelių mėnesių misionierių mokymo aš pasikrikštijau. Nuo tada mano gyvenimas pasikeitė į gera.“10 Visi žinome daug žmonių, kurių gyvenimus palaimintų sugrąžintoji Evangelija. Ar padedame jiems?
-
Mūsų jaunų narių žavėjimasis socialiniais tinklais ir įgūdžiai suteikia jiems unikalias galimybes padėti kitiems susidomėti Evangelija. Apibūdindamas Gelbėtojo apsilankymą pas nefitus Mormonas rašė: „Jis mokė ir tarnavo […] vaikams […] ir jis atrišo jiems liežuvius, kad jie galėtų kalbėti (3 Nefio 26:14). Šiais laikais, manau, sakytume: atrišo jų nykščius, kad jie galėtų susirašinėti. Pirmyn, jaunime!
Dalinimasis Evangelija yra ne našta, o džiaugsmas. Tai, ką vadiname narių misionierišku darbu, yra ne programa, o meilės siekis padėti aplinkiniams. Tai taip pat yra galimybė paliudyti, ką mes manome apie sugrąžintąją Gelbėtojo Evangeliją. Vyresnysis Balardas mokė: „Svariausias mūsų atsivertimo ir požiūrio į Evangeliją įrodymas yra mūsų noras dalintis ja su kitais.“11
Liudiju apie Jėzų Kristų, kuris yra pasaulio šviesa ir gyvybė (žr. 3 Nefio 11:11). Jo sugrąžintoji Evangelija nušviečia mūsų mirtingojo gyvenimo kelią. Jo Apmokėjimas suteikia mums užtikrinimą dėl pomirtinio gyvenimo ir stiprybės atkakliai siekti nemirtingumo. Jo Apmokėjimas suteikia mums galimybę gauti savo nuodėmių atleidimą ir pagal šlovingąjį Dievo išgelbėjimo planą pasiruošti amžinajam gyvenimui – didžiausiai iš visų Dievo dovanų (DS 14:7). Jėzaus Kristaus vardu, amen.