2010–2019
Ris Yexus Khetos lub Npe
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2018


Ris Yexus Khetos lub Npe

Thov kom peb yuav rau siab ris Yexus Khetos lub npe—thaum peb saib lwm tus li Nws saib, pab lwm tus li Nws tau pab, thiab thaum peb tso siab hais tias Nws txoj kev tshav ntuj yeej txaus.

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, tsis ntev tas los, thaum kuv xav txog Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson kev txib kom hu lub Koom Txoos li tus Tswv tau qhia, kuv tau nyeem zaj uas tus Cawm Seej tau qhia cov Neeg Nifais txog lub Koom Txoos lub npe. Thaum kuv tau nyeem tus Cawm Seej tej lus, ua rau kuv xav tsis thoob vim Nws twb qhia cov neeg tias “nej yuav tsum ris Khetos lub npe.” Qhov no ua rau kuv xav txog kuv tus kheej thiab nug seb, “Kuv puas ris tus Cawm Seej lub npe ib yam li Nws xav kom kuv ua?” Hnub no kuv xav qhia nej txog tej kev tshoov siab uas kuv tau txais kom teb kuv tej lus nug.

Qhov ib, kev ris Khetos lub npe txhais tias peb rau siab siv zog saib tej yam zoo li Vajtswv saib. Vajtswv saib li cas? Yauxej Xamiv hais tias, “Thaum ib txhia neeg tab tom txiav txim thiab liam txim rau lwm cov neeg tsis muaj kev hlub tshua hlo li, Leej Txiv rau tag nrho qaum ntuj saib tib neeg ntiaj teb vim nws yog leej txiv uas hlub lawv thiab ua tib zoo saib xyuas li leej txiv zoo” vim “tsis muaj leej twg to taub Nws hlub npaum li cas.”

Ob peb xyoos tas los kuv tus muam hlob tau tso lub ntiaj teb no tseg. Nws muaj ib lub neej nyuaj heev. Nyuaj rau nws ua raws li txoj moo zoo thiab nws tsis tshua muab siab rau ntseeg. Nws tus txiv twb khiav mus thiab tso nws plaub tug me nyuam yaus rau nws tu. Hmo uas nws yuav tas sim neej, nyob hauv ib hoob nrog nws cov me nyuam, kuv tau foom koob hmoov rau nws kom nws kaj siab lug thaum nws rov qab mus saum ntuj. Thaum lub sij hawm ntawd kuv paub tias kuv twb xav ntsoov txog kuv tus muam tej kev sim siab thiab qhov uas nws tsis tshua muab siab rau ntseeg. Thaum kuv tso tes saum nws lub taub hau hmo ntawd, tus Ntsuj Plig twb cem kuv heev. Ua rau kuv paub txog nws txoj kev zoo thiab kuv tau saib Nws zoo li Vajtswv saib nws—tsis yog ib tug uas tsis ua raws li txoj moo zoo thiab muaj lub neej nyuaj tiam sis yog ib tug uas twb muaj teeb meem uas kuv tsis tau muaj xwb. Kuv saib nws li nws yog ib tug niam tsev zoo kawg, es txawm nws muaj teeb meem loj heev, nws twb tu plaub tug me nyuam zoo kawg. Kuv saib nws yog tus phooj ywg rau wb niam uas siv sij hawm saib xyuas wb niam thiab ua nws tus khub thaum wb txiv tau tso lub ntiaj teb no tseg.

Hmo kawg nrog kuv tus muam ntawd, kuv ntseeg tias Vajtswv nug kuv, “Koj puas saib hais tias txhua leej txhua tus nyob ib puag ncig koj yog ib tug dawb ceev?”

Brigham Young qhia hais tias:

“Kuv xav qhia rau Haiv Neeg Ntseeg … kom nej saib txiv neej thiab poj niam raws li lawv yog tam sim no thiab tsis txhob saib lawv raws li nej yog tam sim no.”

“Tib neeg pheej hais tias—‘Ib tug neeg zoo li no tau ua txhaum thiab nws tsis tsim nyog ua ib tug Neeg Ntseeg.’ … Peb hnov ib txhia uas hais lus phem thiab lus dag … [los sis] ua txhaum Hnub Caiv. … Tsis txhob txiav txim rau tib neeg zoo li no, vim nej tsis paub tus Tswv lub tswv yim txog lawv. … [Tiam sis,] txhawb nqa lawv.”

Nej puas xav tias nej yuav ris nra hnyav es peb tus Cawm Seej yuav tsis pom nej los? Tus Cawm Seej twb saib tus Neeg Xamalis, tus uas deev luag txiv, tus sau se, tus neeg mob ruas, tus mob hlwb, thiab tus neeg txhaum. Lawv puav leej yog Nws Txiv cov me nyuam. Lawv txhua tus tsim nyog txais Nws txoj kev txhiv dim.

Nej puas xav tias tus Tswv yuav tsis pab ib tug uas ua xyem xyav txog nws chaw nyob hauv Vajtswv lub nceeg vaj los sis ib tug uas raug txom nyem? Kuv tsis txawj xav li ntawd. Khetos saib hais tias txhua tus neeg muaj nqis nyob mus ib txhis. Tsis muaj leej twg uas muaj hmoov poob xwb. Txhua tus muaj cib fim txais tau txoj sia nyob mus ib txhis.

Thaum tus Ntsuj Plig cem kuv nyob ntawm kuv tus muam lub txaj, kuv tau kawm ib yam tseem ceeb: hais tias thaum peb saib lwm tus li Nws saib, peb yuav txais tau ob lub txiaj ntsim—qhov thib ib yog peb thiab cov uas peb hlub yuav txais kev txhiv dim.

Qhov thib ob, yog peb yuav ris Khetos lub npe, peb yuav tsum saib lwm tus li Vajtswv saib thiab peb yuav tsum ua Nws txoj hauj lwm thiab pab lwm tus li Nws tau pab. Peb ua raws li ob lo lus txib tseem ceeb, ua raws li Vajtswv lub siab nyiam, muab Ixayees sib sau ua ke, thiab cia peb txoj kev kaj “ci rau lwm tus neeg pom.” Peb txais thiab ua neej raws li tej kev khi lus thiab cov kab ke ntawm Nws lub Koom Txoos. Thaum peb ua li no, Vajtswv muab lub vaj txiaj ntsim rau peb kom muaj hwj chim foom koob hmoov, peb tsev neeg, thiab lwm tus lub neej. Nug nej tus kheej, “Kuv puas paub leej twg uas tsis xav tau Vajtswv lub hwj chim hauv lawv lub neej?”

Vajtswv yuav ua tej txuj ci tseem ceeb thaum peb hloov peb tus kheej los ua neeg dawb huv. Peb hloov los ua neeg dawb huv thaum peb hloov peb lub siab kom dawb huv. Peb hloov peb lub siab kom dawb huv thaum peb mloog Nws lus, hloov siab lees txim, hloov siab los ntseeg, thiab hlub lwm tus li Nws hlub. Tus Cawm Seej hais tias, “Yog nej tsuas hlub cov uas hlub nej xwb, nej xav hais tias Vajtswv tseem yuav muab nqi zog rau nej thiab no los?”

Tsis ntev tas los kuv tau kawm txog ib zaj los ntawm Txwj Laug James E. Talmage lub neej uas ua rau kuv xav ntsoov hais tias kuv hlub lwm tus thiab pab lwm tus li cas nyob ib puag ncig kuv. Thaum nws yog ib tug xib hwb, ua ntej nws yog ib tug Thwj Tim thiab thaum xyoo 1892 uas muaj ib phaum mob txhawb caj pas sib kis, Txwj Laug Talmage ntsib ib tsev neeg uas nws tsis paub nyob ze nws lub tsev, lawv tsis yog mej zeej ntawm lub Koom Txoos, es lawv twb raug mob lawm. Tsis muaj leej twg uas xav mus hauv lawv lub tsev vim lawv ntshai raug mob. Tiam sis Txwj Laug Talmage twb mus kiag hauv lawv lub tsev. Nws pom plaub tug me nyuam: ib tug uas muaj ob xyoos twb xiam thiab pw hauv av, ib tug uas muaj tsib xyoos thiab ib tug muaj kaum xyoo mob mob heev, thiab ib tug uas muaj kaum peb xyoos qaug zog lawm. Ob tug niam tsev txiv tsev tu siab heev thiab nkees nkees.

Txwj Laug Talmage twb muab khaub ncaws rau tus uas tuag lawm thiab cov uas tseem ciaj hnav, nws cheb chav nyob, nqa cov khaub ncaws qias neeg tawm mus, thiab muab cov khaub hlab uas lo kab mob ntawd kub hnyiab. Nws twb ua hauj lwm tas ib hnub ces rov qab mus thaum tag kis sawv ntxov. Tus uas muaj kaum xyoo twb tuag hmo ntawd. Nws puag tus uas muaj tsib xyoos. Tus me ntxhais hnoo hnoo nto ntshav lo rau Txwj Laug Talmage lub ntsej muag thiab khaub ncaws. Nws sau hais tias, “Kuv tsis muaj siab tso nws tseg,” es nws twb puag tus ntxhais mus txog thaum tus ntxhais xiam lawm. Nws pab muab peb tug me nyuam faus thiab hais kom lwm tus nqa zaub mov thiab khaub ncaws huv rau tsev neeg tu siab no. Thaum nws rov qab los tsev, Tij Laug Talmage tau muab nws cov khaub ncaws pov tseg, da dej hauv cov dej uas muaj hlau dawb, cais tawm nws tsev neeg, thiab raug kab mob ntawd ib yam thiab.

Muaj ntau tus uas muaj teeb meem nyob ib puag ncig peb. Cov Neeg Ntseeg ris tus Cawm Seej lub npe thaum lawv hloov los ua neeg dawb huv thiab txhawb pab lwm tus tsis hais lawv yog neeg zoo li cas los—peb pab cawm lawv thaum peb ua li ntawd.

Qhov kawg, kuv ntseeg tias yog peb yuav ris Nws lub npe peb yuav tsum tso siab rau Nws. Nyob hauv kev sib ntsib thaum Hnub Xya, ib tug ntxhais hluas hais li no rau kuv hais tias: “Kuv tus hluas nraug thiab kuv wb sib ncaim, thiab nws twb tso lub Koom Txoos tseg. Nws qhia kuv tias nws yeej zoo siab kawg. Ua cas yuav muaj li no?”

Tus Cawm Seej teb qhov no thaum Nws hais rau cov Neeg Nifais, “Tiam sis yog tias tsis muab kuv txoj moo zoo los ua [nej lub neej] lub hauv paus, thiab yog muab tej uas tib neeg ua los ua lub hauv paus, los sis tus dab phem tej hauj lwm, kuv hais tseeb rau nej tias [nej yuav] muaj kev xyiv fab los ntawm tej yam uas [nej] ua tau ib nyuag ntu xwb, thiab tsis ntev qhov kawg los.” Yeej tsis muaj kev xyiv fab uas kav ib txhis yog tsis muaj Yexus Khetos txoj moo zoo.

Tiam sis, nyob hauv kev sib ntsib ntawd kuv xav txog ntau tus neeg zoo uas kuv paub ris nra hnyav thiab nyuaj rau lawv ua raws li cov lus txib. Kuv nug kuv tus kheej tias, “Tus Cawm Seej yuav hais li cas ntxiv rau lawv?” Kuv ntseeg Nws yuav hais tias, “Nej puas tso siab rau kuv?” Rau tus poj niam uas coj khaub ncaws tsis tu li, Nws hais tias, “Koj tus mob zoo lawm, twb yog vim koj ntseeg, koj cia li mus kaj siab lug.”

Ib nqe vaj lug kub uas kuv nyiam heev yog Yauhas 4:4, uas hais tias, “Nws yuav tsum taug txoj kev uas mus hla lub xeev Xamalis mus.”

Vim li cas kuv nyiam nqe vaj lug kub ntawd? Yog vim Yexus tsis tas mus rau Xamalis tiag tiag. Cov Neeg Yudais hauv Nws lub caij nyoog ntxub cov Xamalis thiab taug ib txoj kev mus ncig Xamalis. Tiam sis Yexus tau mus rau qhov ntawd kom hais rau txhua tus neeg hais tias Nws yog tus Mexiyas uas Vajtswv cog lus tias yuav los. Rau zaj no, Nws tau xaiv ib pawg uas neeg ntiab tawm mus, tsis tas li ntawd, nws twb xaiv ib tug poj niam—ib tug poj niam uas twb ua txhaum—ib tug neeg uas thaum lub sij hawm ntawd tib neeg xav tias yog tus phem tshaj plaws. Kuv ntseeg Yexus tau ua li no kom peb txhua tus yuav to taub hais tias Nws txoj kev hlub kov yeej tau peb tej kev ntshai, peb tej kev muaj yees, kev ua xyem xyav, kev ntxias, kev txhaum, peb tsev neeg uas sib ncaim, peb tej kev nyuaj siab txhawj xeeb, peb qhov mob, peb txoj kev pluag, peb tej kev raug tsim txom, peb tej kev poob siab, thiab kev kho siab. Nws xav kom txhua tus paub tias tsis muaj leej twg uas nws tsis txawj kho thiab txhiv dim kom muaj kev xyiv fab.

Nws txoj kev tshav ntuj yeej txaus. Nws ib leeg tau nqis mus dhau txhua yam. Lub hwj chim ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj yog lub hwj chim kov yeej txhua yam teeb meem hauv peb lub neej. Los ntawm tus poj niam nyob ntawm lub qhov dej peb kawm tias Nws paub peb lub neej thiab peb yeej nrog Nws mus tau txawm peb nyob qhov twg los yog. Nws tau hais rau tus poj niam thiab rau peb txhua tus hais tias, “Tus uas haus cov dej uas kuv muab rau nws yuav tsis nqhis ib zaug li lawm. Cov dej uas kuv muab rau nws yuav txhawv hauv nws lub siab thiab cawm nws txoj sia mus ib txhis.”

Vim li cas nej yuav tig mus deb ntawm tib tus Cawm Seej uas muaj hwj chim kho nej thiab cawm nej dim? Nej yuav tsum them tus nqi twg kom tso siab rau Nws los yeej tsim nyog them tus nqi ntawd. Kuv cov kwv tij thiab cov muam, thov kom peb yuav ntxiv zog rau peb txoj kev ntseeg Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos.

Kuv ua tim khawv kawg siab kawg ntsws hais tias Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg yog tus Cawm Seej lub Koom Txoos, uas tus Khetos uas muaj txoj sia nyob coj los ntawm ib tug yaj saub tseeb. Kuv thov kom peb yuav rau siab ris Yexus Khetos lub npe—thaum peb saib lwm tus li Nws saib, pab lwm tus li Nws tau pab, thiab thaum peb tso siab hais tias Nws txoj kev tshav ntuj yeej txaus kom peb dim tau thiab muaj kev xyiv fab. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib 3 Nifais 27:3–8.

  2. Saib 3 Nifais 27:5–6; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 20:77 thiab kev khi lus ntawm lub cim nco txog.

  3. See Dallin H. Oaks, His Holy Name (1998) for a comprehensive study about taking upon ourselves and being a witness of the name of Jesus Christ.

  4. Saib Mauxiyas 5:2–3. Ib feem ntawm Vaj Ntxwv Npeyamis cov neeg uas ris Khetos lub npe txoj kev hloov siab loj heev yog qhov uas lawv qhov muag twb pom tej yam tseem ceeb. Cov uas txais lub nceeg vaj xilethi-aus ua lawv tug yog cov uas “pom ib yam li Vajtswv pom lawv” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 76:94).

  5. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), 39.

  6. Brigham Young, nyob hauv Journal of Discourses, 8:37.

  7. Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe (1954), 278.

  8. Saib 3 Nifais 17:7.

  9. Saib Yauhas 3:14–17; Tes Hauj Lwm 10:34; 1 Nifais 17:35; 2 Nifais 26:33; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 50:41–42; Mauxes 1:39. Txwj Laug D. Todd Christofferson kuj qhia tias: “Peb paub tseeb thiab ua tim khawv hais tias thaum kawg Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj kov yeej txhua yam kev txom nyem thiab kev poob rau cov uas coj raws li Nws. Tsis muaj leej twg uas yuav txais tsawg dua li tej uas Vajtswv tau npaj rau Nws cov me nyuam.” (“Vim Li Cas Muaj Kev Sib Yuav, Vim Li Cas Muaj Tsev Neeg,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2015, 52).

  10. Saib Mathais 5:14–16; 22:35–40; Mauxiyas 3:19; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 50:13–14; 133:5; kuj saib Russell M. Nelson, “The Gathering of Scattered Israel,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2006, 79–81.

  11. Saib Levis Kev Cai 18:4; 2 Nifais 31:5–12; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 1:12–16; 136:4; Tej Nqe Kev Ntseeg 1:3–4.

  12. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 84:20–21; 110:9.

  13. Saib Yausuas 3:5; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 43:16; kuj saib Yauhas 17:19. Tus Cawm Seej hloov ua dawb huv kom thiaj li muaj hwj chim foom koob hmoov rau peb.

  14. Saib Hilamas 3:35; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 12:6–9; 88:74.

  15. Saib Joseph Smith—History 1:17, kev txib uas Vajtswv muab thaum tus Yaj Saub Yauxej Xamiv ua yog toog pom Nws; kuj saib 2 Nifais 9:29; 3 Nifais 28:34.

  16. Saib Malakaus 1:15; Tes Hauj Lwm 3:19; Amas 5:33; 42:22–23; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 19:4–20. Cia li xav txog ob lub tswv yim no txog kev txhaum thiab. Thib ib, Hugh Nibley sau hais tias: “Kev txhaum yog kev nkim sij hawm. Yog kev ua ib yam thaum tsim nyog ua lwm yam thiab tej yam zoo dua uas nej muaj peev xwm ua” (Approaching Zion, tus kho ntawv yog Don E. Norton [1989], 66). John Wesley niam, Susanna Wesley, sau ntawv rau nws tus tub hais tias: “Ua raws li txoj kev cai no. Qhov uas ua rau koj tsis txawj xav, ua rau koj tsis muaj lub siab mos muag, ua rau koj tsis pom Vajtswv, los sis ua rau koj tsis nyiam tej yam ntawm sab ntsuj plig; … tej yam twg uas … ua rau koj lub cev tswj koj lub siab; qhov ntawd yog kev txhaum rau koj, txawm yog qhov ntawd zoo li cas los” (Susanna Wesley: The Complete Writings, tus kho ntawv yog Charles Wallace Jr. [1997], 109).

  17. Saib Lukas 22:32; 3 Nifais 9:11, 20.

  18. Saib Yauhas 13:2–15, 34. Hmo rau Nws txoj Kev Theej Txhoj, tus Cawm Seej ntxuav tus uas yuav ntxeev siab rau Nws txhais ko taw, ntxuav ib tug uas yuav xyeej Nws ko taw, thiab lwm tus uas yuav tsaug zog thaum Nws xav tau lawv. Ces nws qhia hais tias, “Nim no kuv yuav muab ib txoj kev cai tshiab rau nej: Nej ib leeg yuav tsum hlub ib leeg ib yam li kuv hlub nej. Nej ib leeg yuav tsum hlub ib leeg.”

  19. Mathais 5:46.

  20. Saib John R. Talmage, T he Talmage Story: Life of James E. Talmage—Educator, Scientist, Apostle (1972), 112–14.

  21. Saib Amas 10:22–23; 62:40.

  22. 3 Nifais 27:11.

  23. Nyob hauv Mathais 11:28, 30, tus Tswv hais tias: “Nej cov uas sab sab vim nej ris nra hnyav, nej cia li los cuag kuv, kuv yuav cia nej so. … Tus quab uas kuv muab rau nej kwv yooj yim kwv, thiab lub nra uas kuv muab rau nej ris, lub ntawd tsis hnyav.” Xav txog 2 Kauleethaus 12:7–9 thiab: Povlauj piav tias kev txom nyem zoo li pos chob nws lub cev nqaij uas nws tau thov Vajtswv tshem tawm. Khetos hais rau nws tias, “Kuv pom zoo hlub koj ces txaus lawm. Kuv yuav pub kuv lub hwj chim rau tus uas qaug zog.” Kuj saib Ethaws 12:27.

  24. Saib Mauxiyas 7:33; 29:20; Hilamas 12:1; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 124:87.

  25. Saib Lukas 8:43–48; Malakaus 5:25–34. Tus poj niam uas coj khawb ncaws tsis tu twb xav tau kev pab heev thiab tsis muaj lwm tus uas pab tau nws. Nws twb raug mob tau 12 xyoos, nws twb siv tag nrho nws cov nyiaj them cov kws kho mob, thiab nws mob zuj zus tuaj. Nws raug ntiab tawm ntawm nws cov neeg thiab tsev neeg, nws thiaj li hla tej neeg coob mus txhos caug rau ntawm tus Cawm Seej. Nws twb tso siab thiab ntseeg tus Cawm Seej, thiab tus Cawm Seej txawm hnov nws kov tus Cawm Seej tsoos tsho. Los ntawm txoj kev ntseeg ntawd, Nws twb tau kho tus poj niam ntawd. Nws tau hu tus poj niam ua “ntxhais.” Nws tsis yog ib tug uas raug ntiab tawm ntxiv li lawm tiam sis nws yog ib tug hauv Vajtswv tsev neeg. Nws txais kev kho mob ntawm sab ntsuj plig, lub siab lub ntsws, thiab lub cev nqaij daim tawv. Tej zaum yuav muaj teeb meem ntev li ob peb xyoos los sis tas ib sim neej, tiam sis Nws yeej yuav ua raws li Nws tau cog lus kom kho nej txoj kev mob.

  26. Saib Lukas 4:21; Yauhas 4:6–26. Lukas, tsis yog Yauhas, sau hais tias thaum Yexus pib ua nws txoj hauj lwm qhuab qhia, Nws twb mus rau hauv Nws lub tsev teev ntuj hauv Naxales, Nws nyeem ib nqe los ntawm Yaxayas txoj kev qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej txog tus Mexiyas, thiab hais tias, “[Twb muaj raws li] Vajtswv Txoj Lus uas hnub no nej hnov … lawm.” Nov yog thawj zaug uas peb paub tias tus Cawm Seej hais tias nws yog tus Mexiyas. Tiam sis, nyob ntawm Yakhauj lub qhov dej, Yauhas sau txog thawj zaug uas Yexus qhia tias Nws yog tus Mexiyas tab meeg sawv daws. Nyob ntawd, vim lwm tus xav tias cov Neeg Xamalis tsis yog cov Neeg Yudais, Yexus qhia tias Nws txoj moo zoo yog rau txhua leej txhua tus, tsis hais cov Neeg Yudais thiab Lwm Haiv Neeg los yog. Kev tshaj tawm no los Nws hais thaum “teev thib rau,” los yog thaum teev nruab hnub tav su, thaum lub ntiaj teb txais qhov kaj ci tshaj los ntawm lub hnub. Yakhauj lub qhov dej nyob hauv lub hav nyob kiag ntawm qhov chaw uas Ixayees puag thaum ub ua kab ke kom khi lus nrog tus Tswv tom qab lawv los rau hauv thaj av cog lus. Nyob ib sab ntawm lub hav yog ib lub roob qhuav thiab ib sab muaj ib lub roob uas muaj me nyuam dej ntau uas txhawb nqa tib neeg txoj sia.

  27. Txwj Laug Neal A. Maxwell qhia hais tias: “Thaum peb raug kev ntxhov siab es ua rau peb xav seb puas muaj ntxiv uas peb ua tau, peb txais kev nplij siab thaum peb paub tias Vajtswv, tus uas paub peb muaj peev xwm npaum li cas, twb tau xa peb los nyob no kom peb vam meej. Tsis muaj leej twg uas Nws tau foom kom poob los sis ua neeg phem. … Thaum twg peb ntxhov siab dhau, thov kom peb nco ntsoov tias Vajtswv yuav tsis cia peb raug ntau dhau” (“Meeting the Challenges of Today” [Brigham Young University kev hawm Vajtswv, Kaum Hli Ntuj 10, 1978], 9, speeches.byu.edu).

  28. Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau qhia hais tias:

    “Thaum yav tom ntej, nej yuav mus cuag tus Cawm Seej. Nej yuav los kua muag thaum nej nyob hauv Nws lub xub ntiag dawb huv. Yuav nyuaj rau nej paub hais lus ua Nws tsaug vim Nws twb them tus nqi rau nej tej kev txhaum, vim nws zam txim rau nej txoj kev ua tsis zoo rau lwm tus, vim nws kho nej txoj kev mob thiab tej kev raug tsis ncaj ncees hauv lub neej no.

    “Nej yuav ua Nws tsaug vim Nws txhawb nej lub dag zog kom ua tau txhua yam, vim nws hloov nej tej kev qaug zog kom muaj zog, thiab vim Nws ua rau nej nyob tau nrog Nws thiab nej tsev neeg tas mus li. Nej yuav paub txog Nws, Nws txoj Kev Theej Txhoj, thiab Nws tej cwj pwm tiag tiag” (“Prophets, Leadership, and Divine Law” [kev tshaj tawm rau cov tub hluas ntxhais hluas thoob plaws lub ntiaj teb, Ib Hlis Ntuj 8, 2017], broadcasts.lds.org).

  29. Saib Yaxayas 53:3–5; Amas 7:11–13; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 122:5–9.

  30. Saib Joseph Smith—History 1:17; Elaine S. Dalton, “He Knows You by Name,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2005, 109–11.

  31. Yauhas 4:14.

Luam