Lub Tuam Rooj Sab Laj
Raug Ntsia Saum tus Ntoo Khaub Lig
Kaum Hli Ntuj xyoo 2022 lub tuam rooj sab laj


Raug Ntsia Saum tus Ntoo Khaub Lig

Ua Yexus Khetos ib tug thwj tim, qee zaum yus yuav tsum ris ib lub nra thiab mus rau qhov chaw uas yuav muaj kev txi thiab kev txom nyem.

Ntau xyoo dhau los, tom qab ib lub rooj sab laj txog keeb kwm kev ntseeg teev hauv teb chaws Amelikas, muaj ib tug tub kawm ntawv nug kuv hais tias, “Yog vim li cas cov Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg tsis coj tus ntoo khaub lig ua ib lub cim txog lawv txoj kev ntseeg li lwm cov Neeg Ntseeg Yexus?”

Vim cov lus nug hais txog tus ntoo khaub lig feem ntau yog ntxig nug txog saib peb puas muab siab npuab Khetos, kuv tau qhia nws tias Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg saib Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj ua lub ntsiab tseeb, lub hauv paus tseem ceeb tshaj, thawj thawj txoj lus qhuab qhia, thiab qhov piv txwv loj tshaj txog Vajtswv txoj kev hlub rau peb hauv Vajtswv txoj kev cawm seej rau Nws cov me nyuam.1 Kuv piav hais tias txoj kev tshav ntuj uas nyob hauv qhov uas Yexus ua ntawd yeej tseem ceeb heev rau tag nrho tib neeg ntiaj teb txij ntawm Adas thiab Evas mus txog lub ntiaj teb tag thiab yog ib qho txiaj ntsim pub dawb.2 Kuv hais tus Yaj Saub Joseph Smith cov lus, uas hais tias, “Tag nrho … tej yam uas yog peb txoj kev ntseeg teev tsuas yog tej yam ntxiv rau lub ntsiab” uas yog Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj.3

Ces kuv txawm nyeem rau nws cov lus uas Nifais tau sau 600 xyoo ua ntej Yexus yug los: “Thiab … tus tim tswv hais rau kuv … , hais tias: Ntsia seb! Ntsia saib! Thiab kuv ntsia thiab pom Vajtswv tus Me Nyuam Yaj, … [uas] raug ntsia rau saum tus ntoo khaub lig thiab raug tua tuag rau neeg ntiaj teb tej kev txhaum.”4

Kuv yeej xav “hlub, qhia, thiab caw” nws, ces kuv yeej meem nyeem tom ntej mus! Rau cov Neeg Nifais hauv lub Ntuj Tshiab, tus Khetos uas sawv rov los hais tias, “Kuv Txiv txib kuv los xwv kom kuv yuav raug coj mus ntsia saum tus ntoo khaub lig; … kuv thiaj coj tau txhua leej txhua tus los cuag kuv, … thiab twb yog rau lub hom phiaj no kuv thiaj raug coj mus ntsia saum tus ntoo khaub lig.”5

Kuv twb yuav hais tus Thwj Tim Povlauj cov lus thaum kuv pom tias kuv tus phooj ywg ntawd ob lub qhov muag tab tom plooj plooj li. Nws saib zoj nws lub moos thiab nco qab tias nws yuav tsum mus qhov twg—qhov twg los tau—thiab nws cia li khiav dim mus. Ces wb tham li ntawd xwb.

Tag kis no, 50 xyoo tom qab lub sij hawm ntawd, kuv xav piav kom tas txog qhov ntawd—txawm tias nej txhua tus puav leej pib saib nej lub moos. Thaum kuv sim piav yog vim li cas feem ntau peb tsis siv tej me nyuam ntoo khaub lig, kuv xav hais meej meej hais tias peb hawm thiab qhuas lwm cov neeg ntseeg Yexus uas siv tej ntoo khaub lig pab lawv nco txog Yexus.

Ib qho tos peb tsis tsom ntsoov tus ntoo khaub lig ua ib lub cim yog vim peb lub hauv paus hauv phau vaj lug kub Npaivnpaum. Vim txoj kev ntsia saum ntoo khaub lig yog Teb Chaws Loos txoj kev muab neeg tua lim hiam tshaj plaws, cov neeg ntseeg Yexus thaum ntxov tsis xav tsom ntsoov txoj kev txom nyem ntawd. Qhov uas Yexus tuag yeej tseem ceeb rau lawv txoj kev ntseeg, tiam sis rau yuav luag 300 xyoo lawv siv lwm cov cim qhia tias lawv yog cov ntseeg.6

Txog thaum tiam plaub thiab tsib, cov Neeg Ntseeg Khetos feem coob pib siv tus ntoo khaub lig ua ib lub cim, tiam sis peb txoj kev ntseeg teev tsis nrog koom “cov Neeg Ntseeg Feem Coob.” Peb tsis yog Catholic peb tsis yog Protestant, tsis li, peb yog ib lub koom txoos txum tim rov qab los, lub Koom Txoos hauv Phau Tshiab uas txum tim rov qab los. Yog li ntawd, peb qhov chiv keeb thiab peb txoj cai yeej muaj ua ntej lub sij hawm muaj rooj sib tham, tej lus ntseeg, thiab tej mlom ua cim.7 Hais txog qhov no, qhov uas tsis siv ib lub cim uas cov Neeg Ntseeg feem coob tsis siv mus txog thaum peb puas xyoo tom qab ntawd yog puav pheej hais tias Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg yog ib txoj kev txum tim Kev Ntseeg Khetos qhov chiv keeb rov qab los.

Muaj dua ib qho uas piav yog vim peb tsis siv tej ntoo khaub lig ua cim uas yog qhov uas peb tsom ntsoov qhov txuj ci tseem ceeb ntawm Khetos txoj hauj lwm—Yexus txoj Kev Sawv Rov Los zoo kawg nkaus ua ke nrog Nws txoj kev txi thiab tuag. Hais txog ob qho no, kuv yuav tham txog ob daim duab8 uas nyob hauv chav tuam tsev uas Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm thiab Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim sib ntsib haud txhua hnub Thursday hauv lub nroog Salt Lake City. Ob daim duab no pab peb nco qab txog tus nqi txhiv peb sawv daws dim thiab qhov muaj yeej uas muaj los vim yog tus Tswv.

Daim Duab
Raug Ntsia Saum Ntoo Khaub Lig, los ntawm Harry Anderson
Daim Duab
Kev Sawv Rov Los, los ntawm Harry Anderson

Ib daim duab uas neeg feem coob yuav paub hais txog Khetos qhov kev muaj yeej yog daim duab uas yog tus kws kos duab Thorvaldsen kos txog tus Khetos sawv hauv qhov tuag rov qab los es tseem muaj cov caws pliav ntawm Nws txoj kev Raug Ntsia Saum Ntoo Khaub Lig.9

Daim Duab
lub cim txog lub Koom Txoos

Qhov kawg, peb nco qab ntsoov tias Thawj Tswj Hwm Gordon B. Hinckley tau qhia tias, “Lub cim ntawm peb [txoj kev ntseeg] yuav tsum yog … “peb cov neeg lub neej.”10 Tej yam no—qhov tseem ceeb yog qhov kawg no—ua rau kuv xav txog tej nqe vaj lug kub tseem ceeb tshaj plaws hais txog tus ntoo khaub lig. Tsis hais txog tej kib coj ntawm caj dab los sis tooj npab tej, tsis hais txog tej pej thuam los sis paib nres. Tsis li, qhov uas cov vaj lug kub ntawd hais txog tus ntoo khaub lig yog qhov uas cov Neeg Ntseeg Khetos yuav tsum coj ncaj thiab muaj txha nqaj qaum thaum Yexus hu peb los ua hauj lwm pab nws. Nyob hauv txhua thaj av thiab rau txhua leej txhua tus, Nws tau hais rau peb sawv daws, “Yog leej twg xav nrog kuv mus, tus ntawd yuav tsum tswj nws lub siab, thiab kwv nws tus ntoo khaub lig nrog kuv mus.”11

Cov lus no hais txog cov khaub lig ntoo uas peb kwv tsis yog cov uas peb coj. Ua Yexus Khetos ib tug thwj tim, qee zaum yus yuav tsum ris ib lub nra—nej li los sis lwm tus neeg li los xij—thiab mus rau qhov chaw uas yuav muaj kev txi thiab kev txom nyem. Ib tug Neeg Ntseeg Khetos ua tsis tau raws li tus Xib Hwb tsuas yog rau ntawm tej yam uas nws pom zoo rau xwb. Tsis yog li ntawd. Peb ua raws li Nws hais txawm nyob qhov twg los xij, suav, yog tias tsim nyog, nyob hauv tej qhov chaw uas kua muag poob thiab uas muaj kev kub ntxhov, nyob tej qhov chaw uas peb nyob peb ib leeg xwb feem ntau.

Kuv paub tib neeg, txawm koom lub Koom Txoos los sis koom, uas muaj siab ntseeg ua raws li Khetos hais npaum ntawd. Kuv paub cov me nyuam uas xiam hoob khab, thiab kuv paub cov niam txiv uas saib xyuas thiab tu lawv. Kuv pom tag nrho cov neeg no nquag pab kawg siab kawg ntsws kawg plab kawg plawv thiab muaj kev xyiv fab los ntawm qhov ntawd. Kuv paub cov hluas tiav nraug tiav nkauj uas xav yuav thiab tsim nyog txais ib tug khub, ib txoj kev ua txij ua nkawm, thiab ib tse neeg muaj tub muaj ki. Qhov no yeej yog ib txoj kev xav ncaj ncees, tiam sis ib xyoos dhau ib xyoos tseem tsis muaj hmoov. Kuv paub lawv cov uas muaj mob paj hlwb ntau yam, uas thov Vajtswv pab kho lawv tej kev nyuaj siab. Kuv paub lawv cov uas tsis muaj nyiaj ntau tiam sis, txawm tsis poob siab, tsuas thov kom pab lawv cov neeg thiab cov neeg ib ncig ntawm lawv lub neej zoo dua tuaj. Kuv paub neeg coob uas tsis paub tias lawv yog leej twg tiag, tsis paub tseeb txog saib lawv yog poj niam los sis txiv neej, los sis poj niam nyiam poj niam, txiv neej nyiam txiv neej. Kuv quaj rau lawv, thiab kuv quaj nrog lawv, vim kuv paub saib yuav muaj li cas vim yog lawv tej kev txiav txim siab.

Nov yog ob peb lub sij hawm nyuaj heev xwb uas sim peb lub siab thiab ua rau peb nco qab tias yeej muaj ib tug nqi them rau kev ua thwj tim tseeb tseeb. Ib yam li Vaj Ntxwv Daviv hais rau Alaunas, uas sim muab ob peb tug twm thiab ib co ntoo pub dawb rau tus vaj ntxwv rau nws txoj kev txi, “Tsis ua li ntawd; kuv yuav them nqi kom txaus rau koj; … [vim] kuv yuav tsis muab yam uas kuv tsis tau tshwm nqi fij rau tus Tswv uas yog kuv tus Vajtswv li.”12 Peb kuj hais ib yam nkaus li.

Thaum peb kwv peb cov ntoo khaub lig thiab uas raws li tus Tswv hais, yuav ntxim tu siab yog tias qhov uas peb cov kev cov nyom hnyav tsis ua rau peb muaj kev khuv leej rau lwm cov neeg thiab cov nra uas lawv ris. Yeej yog qhov muaj hwj chim hais txog kev Ntsia Saum Ntoo Khaub Lig uas tus Cawm Seej ob txhais caj npab xyab dav dav, es qhov no qhia tias Nws caw txhua tus txiv neej, poj niam, thiab me nyuam hauv tag nrho tib neeg ntiaj teb los cuag Nws thiab Nws mam li txhiv lawv dim.13

Ib yam li Kev Sawv Rov Los yeej los tom qab txoj kev Raug Ntsia Saum Ntoo Khaub Lig, ces tej koob hmoov ntau nplua mias nchuav los rau lawv cov uas kam, ib yam li Phau Ntawv Maumoos tus yaj saub Yakhauj hais tias, “ntseeg Khetos, thiab ua zoo xav txog nws txoj kev tuag, thiab kwv nws tus ntoo khaub lig.” Qee zaum tej koob hmoov no los sai thiab qee zaum siv sij hawm ntev, tiam sis thaum kawg tom qab uas peb nyiaj peb tus kheej txoj kev via dolorosa14 los yog kev raug txom nyem, tus Xib Hwb Nws tus kheej cog lus tias tej koob hmoov ntawd yuav los. Kom thiaj tau tej koob hmoov ntawd, kuv thov kom peb coj raws li Nws hais—tsis poob qab, tsis ua xyem xyav, tsis laug, txawm tias cov ntoo khaub lig uas peb kwv hnyav thiab txoj kev pom zem zuag xwb los xij. Kuv ua nej tsaug vim nej siv dag zog, nej muab siab npuab thiab hlub tus Tswv. Hnub no kuv ua tim khawv txog Nws, tus uas “raug coj”15 mus ntsia saum tus ntoo khaub lig thiab txog cov koob hmoov mus ib txhis li uas Nws foom pub rau cov uas Nws “coj los” cuag Nws, tus uas yog tus Tswv Yexus Khetos, amees.

Lus Cim

  1. Saib Jeffrey R. Holland, Encyclopedia of Mormonism (1992), “Atonement of Jesus Christ,” 1:83.

  2. Amulej hais txog Khetos txoj Kev Theej Txhoj ua “txoj kev txi kawg uas tseem ceeb” vim nws “tsis paub kawg thiab nyob mus ib txhis li” ncav kom txog txhua qhov txhia chaw (Amas 34:10). Vim “txhua tus poob thiab poob zoo, thiab yuav piam sij tsuas yog los ntawm txoj kev theej txhoj uas tsim nyog yuav tsum muaj xwb” (Amas 34:9; kuj saib nqes 8–12). Thawj Tswj Hwm John Taylor hais txuas ntxiv hais tias: “Yeej yog ib yam uas to taub nyuaj thiab piav tsis tau li, [Yexus] ris tag nrho tej kev txoj kev txhaum ntawm tag nrho lub ntiaj teb; tsis yog Adas nkaus xwb, tiam sis tag nrho nws cov xeeb leej xeeb ntxwv txij thaum ntawd los, thiab thaum Yexus ua li ntawd, Nws qhib plho lub nceeg vaj ntawm lub ntuj ceeb tsheej, tsis yog rau tag nrho cov ntseeg thiab tag nrho lawv cov uas mloog Vajtswv lus xwb, tiam sis kuj rau ntau tshaj ib nrab ntawm tib neeg ntiaj teb uas tuag ua ntej lawv nto yim xyoo, ua ke nrog lawv cov uas … tuag tsis muaj kev cai, es dhau ntawm Nws txoj kev txheej txhoj, lawv cov no yuav sawv rov los tsis muaj kev cai, thiab raug txiav txim tsis muaj kev cai, thiab li ntawd txais … tej koob hmoov ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj” (An Examination into and an Elucidation of the Great Principle of the Mediation and Atonement of Our Lord and Savior Jesus Christ [1892], 148–49; Teachings of Presidents of the Church: John Taylor [2001], 52–53).

  3. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), 49.

  4. 1 Nifais 11:32–33.

  5. 3 Nifais 27:14–15.

  6. Povlauj cov lus qhia kuj hais txog tus ntoo khaub lig thiab (piv txwv hais tias, saib, 1 Kauleethaus 1:17–18; Kalatias 6:14; Filipis 3:18), tiam sis tej nqes no hais txog qhov loj dua ob tug ntoo tso sib tshooj thiab ntsia ua ke, los sis ib lub cim me zog zoo li ntawd. Ces thaum Povlauj hais txog tus ntoo khaub lig, nws hais txog qhov zoo tshaj txog txoj Kev Theej Txhoj xwb, es cov Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg yeej pom zoo rau nws lub tswv yim ntawd thiab qhia nws cov lus ntawd.

  7. Cov Neeg Ntseeg thaum ntxov xws li Martin Luther tus kwv luag Andreas Karlstadt (1486–1541) kuj hais thaum lub Caij Nyoog Nruab Nrab hais tias “tus ntoo khaub lig [thaum yog nws nkaus xwb] tsuas qhia txog Khetos txoj kev txom nyem es tsis hais txog qhov uas Nws Sawv Rov Los thiab muaj [hwj chim] txhiv peb dim” (nyob hauv John Hilton III, Considering the Cross: How Calvary Connects Us with Christ [2021], 17).

  8. Harry Anderson, The Crucifixion; Harry Anderson, Mary and the Resurrected Lord.

  9. Russell M. Nelson, “Qhib Rooj Ntug Kom Tau Kev Pab,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2020, 72–74.

  10. Gordon B. Hinckley, “The Symbol of Christ,” Ensign, Tsib Hlis Ntuj 1975, 92.

  11. Mathais 16:24.

  12. 2 Xamuyees 24:24.

  13. “Nws txhais npab rau tag nrho cov neeg uas yuav hloov siab lees txim thiab ntseeg nws lub npe” (Amas 19:36; kuj saib 2 Nifais 26:33; Amas 5:33).

  14. Via dolorosa yog ib co lus Latin uas txhais tau tias “ib txoj kev los sis tej yam muaj los uas muaj mob thiab kev txom nyem ntau” (Merriam-Webster.com Dictionary, “via dolorosa”). Feem ntau yog hais txog Yexus txoj kev mus txij ntawm Pilate rau txim rau Nws mus txog thaum Nws Raug Ntsia Saum Ntoo Khaub Lig saum lub toj Khaulakhauthas.

  15. Saib 3 Nifais 27:14–15.

Luam