Jaunimas
Mano Mormono Knyga
2005 m. rugpjūtį, kai prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008) pakvietė Bažnyčios narius iki metų pabaigos perskaityti Mormono Knygą, pažadėjau sau, kad perskaitysiu visą knygą. Žinojau Mormono Knygos pasakojimus, bet niekada nebuvau jos skaičiusi nuo pradžios iki pabaigos. Dabar norėjau tesėti savo pažadą.
Mane mokė taikyti Raštus savo gyvenime ir padaryti juos asmeniniais. Taigi skaitydama puslapių paraštėse rašiau, kokia, mano manymu, yra pagrindinė perskaityto teksto mintis. Taip pat pabraukdavau pasikartojančius žodžius ir frazes, kad matyčiau, kas pabrėžiama.
Taip pat šalia Raštuose minimų vardų parašydavau savo vardą, kad prisiminčiau, jog kitiems ištartas Dievo žodis gali tikti ir man. Pavyzdžiui, savo vardą įrašiau 2 Nefio 2:28: „Ir dabar, [Hilari], norėčiau, kad žvelgtumėte į didįjį Tarpininką ir įsiklausytumėte į jo didžius įsakymus.“ Kuo daugiau Mormono Knygą dariau savo knyga, tuo mieliau kasdien ją skaičiau.
Dėl kasdienio skaitymo mano maldos tapo nuoširdžios ir asmeniškos. Taip pat galėjau susitelkti pamokoms ir elgtis pagal Dvasios raginimus susidraugauti su kitais. Paskutinį metų vakarą baigiau skaityti Mormono Knygą.
Tada supratau, kaip svarbu perskaityti visą Mormono Knygą, taip pat ir kitus Raštus, ir noriu tai padaryti daug kartų savo gyvenime.