Jaunimas
Dvasios kuždesių klausymas
Vieną naktį mano jauna pusseserė išbėgo iš namų, taigi aš nuskubėjau jos ieškoti. Vairuodama meldžiau Dvasios pagalbos. Žinojau, kad Dievas atsakys ir nukreips mane, tad stengiausi klausytis Dvasios kuždesių. Bet nieko neišgirdusi ėmiau nusivilti ir pamaniau, kad Dvasia man nekalba.
Nors norėjau važiuoti ieškoti toliau, jaučiau, kad turėčiau pasilikti netoli pusseserės namų. Taigi nusprendžiau tą vietovę apvažiuoti dar kartą. Sustojusi prie sankryžos, pamačiau einančios mergaitės siluetą. Aš radau savo pusseserę!
Išlipau iš automobilio ir bėgdama prie jos supratau, kad mane visą laiką vedė Dvasia, padėdama pajusti, kad turiu pasilikti toje vietoje. Kadangi tikėjausi išgirsti tylų balsą, beveik nekreipiau dėmesio į Dvasios kuždesius. Tada supratau, kad dažniausiai neišgirsime balso, bet jausime įkvėptus jausmus širdyje.
Buvau tokia dėkinga už Dvasios vedimą. Tikrai Jis visada šalia! Raštuose rašoma: „Šventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė“ (DS 121:46).
Jei esame verti Dvasios vadovavimo ir skiriame Jai dėmesį, galime būti įrankiais Dievo rankose daryti gera daugeliui žmonių. Turėdami nuolatinę bendrystę su Dvasia, žinosime, kur turėtume eiti.