Sekite pranašu
Iš Bažnyčios Švietimo sistemos dvasinės valandėlės Brigamo Jango universiteto Aidaho valst. filiale, 2013 m. gegužės 5 d. Visą tekstą galite rasti lds.org/broadcasts.
Kai seksime Prezidentu Monsonu ir stengsimės būti panašesni į jį, mes tikrai sėkmingai tapsime ištikimesniais Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniais.
Prieš keletą metų, prieš pat visuotinę konferenciją, Prezidentas Tomas Monsonas mokė vienos nuostabios pamokos. Šį kartą tai buvo pamoka susirinkusiems visuotiniams įgaliotiniams, atvykusiems į Solt Leik Sitį Jutoje iš įvairių pasaulio vietų, kur jie tarnavo krašto prezidentūrose. Atvykome, kad gautume Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų nurodymus.
Susirinkimui beprasidedant susirinko, rodėsi, visi, trūko tik Prezidento Monsono. Likus kelioms minutėms iki susirinkimo pradžios, mes nustojome bendrauti ir tyliai sėdėjome klausydami preliudo muzikos, tikėdamiesi, kad pranašas ateis bet kurią akimirką.
Mes kantriai laukėme, kol atėjo ir praėjo devinta valanda. Kažkas išėjo už durų patikrinti, ar reikia kokios nors pagalbos. Grįžęs jis pasakė: „Prezidentas Monsonas netrukus prie mūsų prisijungs.“
Po 15-os minučių į kambarį įėjo Prezidentas Monsonas. Kai jis įėjo, iš pagarbos visi atsistojome. Mes buvome laimingi jį matydami ir patenkinti žinodami, kad jam viskas gerai. Nepastebėjome akivaizdžios jo vėlavimo priežasties.
Prezidentas Monsonas žengė tiesiai prie pakylos ir tarė: „Broliai, atsiprašau už pavėlavimą, bet šįryt manęs reikėjo žmonai.“
Mane tai labai nustebino ir padėjo nusižeminti, negalėjau liautis mąstęs apie jo žodžius.
Tai buvo labai svarbus susirinkimas. Susirinko visa vyresnioji Bažnyčios vadovybė, tačiau Prezidentas Monsonas parodė pavyzdį mums visiems. Jo žmonai jo reikėjo ir jis skyrė laiko, kad pasirūpintų ja. Tai buvo puikus pamokslas. Nieko nepamenu iš to susirinkimo, išskyrus tą pamokslą: „Manęs reikėjo žmonai.“
Sekimas pranašo pavyzdžiu
Norėčiau pasiūlyti penkis būdus, kaip galime sekti Prezidento Monsono pavyzdžiu.
1. Galime būti pozityvūs ir laimingi.
Brangiajame Perle pranašas Džozefas Smitas apibūdina savo „linksmą būdą“ (Džozefas Smitas – Istorija 1:28). Tą patį galima pasakyti ir apie Prezidentą Monsoną.
Kartą Prezidentas Monsonas yra pasakęs: „Galime […] nuspręsti būti pozityvūs. Negalime pakeisti vėjo krypties, bet galime sureguliuoti bures. Kitaip tariant, galime nuspręsti būti laimingi ir pozityvūs, nepaisant sunkumų.“1
Vieną dieną laukiau prie Pirmosios Prezidentūros posėdžių salės. Buvau pakviestas dalyvauti pasitarime dėl šventyklos reikalų. Tyliai vienas sėdėjau šalia salės. Maniau, kad Pirmoji Prezidentūra jau posėdžiauja ir už kelių minučių būsiu pakviestas prisidėti.
Sėdėdamas išgirdau, kaip kažkas švilpaudamas eina koridoriumi. Pamaniau sau: „Kažkas nesupranta tinkamo elgesio tvarkos. Niekas nevaikšto švilpaudamas šalia Bažnyčios Prezidento kabineto.“
Po akimirkos iš už kampo pasirodė švilpautojas – tai buvo Prezidentas Monsonas. Jis buvo laimingas ir pozityviai nusiteikęs. Šiltai mane sutiko ir tarė: „Tikriausiai už poros minučių pradėsime susirinkimą.“
Net nešdamas ant pečių visos Bažnyčios naštą, jis yra laimingo žmogaus pavyzdys, o jo požiūris visada išlieka pozityvus. Mes irgi turėtume tokie būti.
2. Galime būti malonūs ir mylintys vaikus.
Jėzus dažnai kalbėjo apie vaikus. Jo pranašas, Prezidentas Monsonas taip pat dažnai kalba apie vaikus. Matydavau, ypač per šventyklų pašventinimus, kaip jis myli vaikus ir kaip savo pavyzdžiu moko mus, kaip su jais turėtume elgtis. Per kiekvienos šventyklos pašventinimą jis skiria dėmesį vaikams. Jam patinka pasikviesti juos per kertinio akmens pašventinimo ceremoniją ir jis visada pakviečia kelis iš jų įdėti skiedinio į kertinio akmens vietą, kad sudalyvautų simboliniame šventyklos statybos užbaigime. Jis pasirūpina, kad jiems būtų smagu. Jis pasirūpina, kad jiems tai būtų įsimintina. Jis visada jiems plačiai šypsosi. Jis juos padrąsina ir pagiria. Nuostabu tai matyti.
‑Jo šiltiems susitikimams dažnai būdingas susidaužimas delnais, ausų judinimas, raginimas tarnauti misijoje ir susituokti šventykloje.
Prieš keletą metų, per savo gimtadienį Prezidentas Monsonas planavo pašventinti Jutos Mountin Okerio šventyklą. Kai jis atvyko į šventyklą ir ruošėsi žengti pro duris, susibūrė jaunuolių grupelė. Jie, be abejonės, žinojo apie Prezidento Monsono gimtadienį, nes pradėjo dainuoti gimtadienio dainą. Jis sustojo ir plačiai jiems šypsojosi. Jis net pradėjo mojuoti rankomis, lyg būtų jiems dirigavęs. Baigdami jie palinkėjo sulaukti dar daug gimtadienių. Jis tarė man: „Tai mano mėgstamiausia dalis.“
Bažnyčios vaikai ir jaunimas myli jį, jie net neabejoja jo meile jiems!
3. Galime sekti Dvasios raginimais.
Prezidento Monsono pasišventimas Viešpačiui ir jo įsipareigojimas sekti Dvasios raginimais puikiai apibūdinami jo paties žodžiais: „Maloniausias man žinomas šio gyvenimo patyrimas tai išgirsti kuždesį ir jam paklusti, o vėliau sužinoti, kad tai buvo atsakymas į kažkieno maldą ar problemą. Aš visada noriu, kad Viešpats žinotų, jei Jam reikia, kad kas atliktų pavedimą, Tomas Monsonas Jo pavedimą atliks.“2
Tai pavyzdys, kuriuo visi turėtume norėti sekti.
4. Galime mylėti šventyklą.
Prezidentas Monsonas istorijoje išliks kaip vienas didžiausių šventyklų statytojų per visą Bažnyčios istoriją. Nuo tada, kai 2008 metų vasarį tapo Bažnyčios prezidentu, jis tęsė didžiulį šventyklų statymo darbą. Per šešerius buvimo pranašu metus Prezidentas Monsonas paskelbė apie planus pastatyti 33 naujas šventyklas.
Prezidentas Monsonas yra pasakęs: „Kiekvienas gyvenkime vertai, švariomis rankomis ir tyromis širdimis, kad šventykla paliestų mūsų gyvenimą ir šeimą.“3
Jis yra davęs šį nuostabų pažadą: „Kai mylėsime, liesime ir lankysime šventyklą, mūsų gyvenimai atspindės mūsų tikėjimą. Kai ateisime į šiuos šventus Dievo namus, atminsime juose sudarytas sandoras, būsime pajėgūs iškęsti visus sunkumus ir įveikti visas pagundas.“4
Sekime pranašo pavyzdžiu, kaip mylėti šventyklą.
5. Galime būti malonūs, dėmesingi ir mylintys.
Prezidentas Monsonas yra puikus pavyzdys, kaip mylėti kitus. Visa jo tarnystė yra kupina namų lankymo; rankų uždėjimo ant galvos ir palaiminimų, neplanuotų paguodos ir padrąsinimo skambučių telefonu, drąsinančių, giriančių ir dėkojančių laiškų rašymo, ligoninių ir slaugos namų lankymo ir lankymosi laidotuvėse bei šermenyse – kad ir kokia įtempta būtų jo darbotvarkė.
Visai kaip Gelbėtojas, Tomas Monsonas daro gera (žr. ApD 10:38), laimina ir myli kitus taip, lyg tai būtų jo gyvenimo varomoji jėga.
2012 metais pamatėme nepaprastą Prezidento Monsono gerumo pavyzdį. Einant į pabaigą kerinčios Brigam Sičio šventyklos Jutoje statyboms, susitikau su Pirmąja Prezidentūra, kad aptartume šventyklos pašventinimo planus. Kadangi Brigam Sitis tėra už valandos kelio nuo Solt Leik Sičio, Prezidentui Monsonui būtų buvę labai lengva nukeliauti ten į pašventinimą.
Tačiau Prezidentas Monsonas pasakė: „Brigam Sityje užaugo Prezidentas Boidas K. Pakeris, šis puikus Apaštalas daugybę metų sėdėjo šalia manęs Dvylikoje. Noriu, kad jis gautų garbę ir palaiminimą pašventinti tėviškės šventyklą. Aš užleisiu vietą ir paskirsiu Prezidentą Pakerį pašventinti Brigam Sičio šventyklą. Noriu, kad tai būtų jo diena.“
Tai buvo nuostabi diena Prezidentui Pakeriui ir seseriai Paker, kuri taip pat užaugo Brigam Sityje. Aš buvau labai sujaudintas Prezidento Monsono gero ir kilniaširdiško gesto, parodyto artimam apaštalui. Visi galime tokie būti. Galime dalintis ir būti malonūs ir […] daugiau galvoti apie mus supančius žmones.
Pranašo pavyzdys
Prezidentas Monsonas mokė mus, kaip gyventi, kai visuotinėje konferencijoje dalinosi nuostabia ir įkvepiančia žinia. Jis savo įsimintinu ir nuostabiu asmeniniu pavyzdžiu mokė mus, kaip sekti Jėzumi Kristumi. Išties, Viešpats davė mums pavyzdį visuose dalykuose ir vienas iš pavyzdžių, kuriuo turėtume sekti, tai mūsų mylimas pranašas.
Aš liudiju, kad danguje yra Dievas, kuris mus pažįsta ir myli. Jis davė mums pranašą, kad mus vestų, mokytų ir vadovautų šiomis dienomis. Tikiu, kad Viešpats tikisi, jog mylėsime pranašą, palaikysime jį ir seksime jo pavyzdžiu.
Laikau dideliu palaiminimu galimybę gyventi tuo metu, kai Tomas S. Monsonas yra Viešpaties pranašas. Kai seksime juo ir stengsimės būti panašesni į jį, mums neišvengiamai pasiseks tapti ištikimesniais Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniais.