Liyahaunas
Thov Vajtswv Tas Li Kom Pub Yus Sab Ntsuj Plig Muaj Zog
Plaub Hlis Ntuj Xyoo 2024


“Thov Vajtswv Tas Li Kom Pub Yus Sab Ntsuj Plig Muaj Zog,” Liyahaunas, Plaub Hlis Ntuj 2024

Zaj Lus hauv Liyahaunas Txhua Hli, Plaub Hlis Ntuj 2024

Thov Vajtswv Tas Li Kom Pub Yus Sab Ntsuj Plig Muaj Zog

Peb xav tau txoj kev tu peb sab ntsuj plig uas los ntawm kev sib txuas lus nrog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej, uas yog ib txoj koob hmoov peb txais tau nyob txhua qhov chaw thiab txhua lub sij hawm.

Daim Duab
Enos thov Vajtswv

Daim duab txog tus kws ua yeeb yam txog Enos los ntawm Matt Reier

Peb sawv daws twb tshaib plab dhau los. Kev tshaib yog lub cev txoj kev qhia peb tias yuav tsum muaj khoom noj. Thiab thaum peb tshaib plab, peb paub tias peb yuav tsum ua li cas—peb yuav tsum noj.

Peb tus ntsuj plig kuj qhia tau rau peb thaum twg xav tau txoj kev tu ntawm sab ntsuj plig. Tiam sis ntshe qhov uas peb tsis xav txog kev tshaib ntawm sab ntsuj plig yooj yim dua peb tsis xav txog kev tshaib ntawm lub cev.

Ib yam li muaj ntau yam khoom uas peb noj taus thaum peb tshaib plawb, muaj ntau yam uas peb ua tau kom peb thiaj li tsis tshaib ntawm sab ntsuj plig. Piv txwv hais tias, peb muaj peev xwm “mloog ntsoov Khetos tej lus” (2 Nifais 32:3) nyob hauv cov vaj lug kub thiab los ntawm cov yaj saub tej lus. Peb mus tau koom lub koom txoos ntau thiab txais lub cim nco txog (saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 59:9). Peb ua hauj lwm rau Vajtswv thiab pab Nws cov me nyuam los tau (saib Mauxiyas 2:17).

Tiam sis kuj muaj ib lub hauv paus ntawm txoj kev tu sab ntsuj plig uas peb txais tau txhua lub sij hawm hauv peb lub neej, txawm yog peb muaj xwm txheej dab tsi los xij. Peb yeej muaj cib fim nrog Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej sib txuas lus thaum peb thov Vajtswv.

“Kuv tus Ntsuj Plig Ntshaw”

Thaum tus yaj saub Enos mus tua tsiaj qus nyob rau hauv hav zoov, nws xav txog “tej lus uas ntau lub sij hawm [nws] tau hnov [nws] txiv hais txog txoj sia nyob mus ib txhis, thiab txoj kev xyiv fab ntawm cov ntseeg.” Cov lus ntawd “nkag mus tob rau hauv [nws] lub siab” (Enos 1:3).

Vim Enos muaj siab xav txog sab ntsuj plig zoo li no, nws muaj kev xav tau heev: Nws hais tias “kuv tus ntsuj plig ntshaw” (Enos 1:4; ntxiv qhov uas ntawv qaij).

Enos tau ua li cas thaum nws muaj kev ntshaw ntawm sab ntsuj plig no, txoj kev xav txais kev tu ntawm sab ntsuj plig? Nws hais tias, “Kuv txhos caug ntawm tus uas Tsim kuv lub xub ntiag, thiab kuv thov nws thov tas zog thiab thov pab rau kuv tus kheej tus ntsuj plig” (Enos 1:4).

Enos tus ntsuj plig ntshaw kawg li nws thiaj li tau thov “tas hnub … thiab thaum uas twb tsaus ntuj lawm los [nws] tseem tsa [nws] lub suab siab kom mus txog ntua puag saum ntuj” (Enos 1:4). Thaum kawg, Vajtswv tau teb nws tej lus thov thiab zam txim rau nws tej kev txhaum. Enos txoj kev muaj txim twb ploj huv tib si. Tiam sis txoj kev tu nws sab ntsuj plig tsis tau tas li ntawd xwb.

Nws tau kawm txog lub hwj chim ntawm kev ntseeg Yexus Khetos, thiab nws tau thov Vajtswv kawg siab kawg ntsws kom pab nws cov neeg—thiab pab nws cov yeeb ncuab thiab. Nws tau nrog tus Tswv khi lus thiab txais tus Tswv tej lus cog tseg. Thiab tom qab Enos thov Vajtswv tag lawm, nws tau mus qhia nws cov nneeg ua tim khawv txog tej yam uas nws tau hnov thiab pom. (Saib Enos 1:5–19.)

Tsis yog Vajtswv yuav teb peb tej lus thov los ntawm ib txoj kev loj npaum li no, tiam sis txhua lub sij hawm uas peb thov tseem muaj nqis thiab yuav hloov peb lub neej. Peb kawm tau tej yam tseem ceeb los ntawm Enos txoj kev thov Vajtswv. Piv txwv hais tias:

  • Siv zog ua neej raws li txoj moo zoo tag nrho pab tau peb hnov peb sab ntsuj plig txoj kev ntshaw.

  • Peb sab ntsuj plig txoj kev tshaib yeej muaj peev xwm thiab yeej yuav tsum ua rau peb txhos caug thov Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txoj kev pab peb.

  • Kev thov Vajtswv yuav pab peb sab ntsuj plig muaj txaus noj—thiab muaj ntxiv.

  • Peb thov qhov twg los tau, thaum twg los tau.

  • Kev thov Vajtswv yuav pab peb hloov siab lees txim.

  • Kev thov Vajtswv yuav ua rau peb txoj kev ntseeg Yexus Khetos muaj zog ntxiv.

  • Peb txais tau ib zaj lus tim khawv hais tias peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hnov peb tej lus thov thiab paub peb.

  • Zaj lus tim khawv thiab lub zog uas peb txais los ntawm kev thov Vajtswv yuav pab peb muab kev pab thiab kev txhawb nqa rau lwm tus.

Daim Duab
Txwj Laug Soares thaum nws yog ib tug me nyuam tub

Kuv txoj Kev Kawm txog lub Hwj Chim ntawm Kev Thov Vajtswv

Ib yam li Enos, kuv tau kawm tej yam no ib txhia los ntawm kuv lub neej. Kuv niam kuv txiv tau koom Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg thaum kuv yog ib tug tub hluas, thiab kuv tau ua kev cai raus dej thaum kuv muaj yim xyoo. Kuv yeej muaj dab tsi ua rau kuv lub siab sov so xav zoo txog kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab txog Yexus Khetos, Nws txoj moo zoo uas muab txum tim rov qab los, thiab Nws lub Koom Txoos. Tiam sis mus txog thaum kuv yuav luag muaj 16 xyoo xwb kuv thiaj li pib thov Vajtswv seb tej yam no puas muaj tseeb.

Kuv tus npisov tau hais kom kuv qhia ib chav kawm rau cov tub hluas ntxhais hluas hauv Hnub Caiv Kev Kawm Vaj Lug Kub. Kuv yuav tsum qhia ib zaj lus txog qhov uas peb txais tau ib zaj lus tim khawv txog txoj moo zoo los ntawm kev thov Vajtswv. Qhov uas tus npisov hais kom kuv ua yeej ua rau kuv xav txog kuv zaj lus tim khawv ntxiv. Kuv twb siv sij hawm kawm Phau Ntawv Maumoos thiab kuv yeej ib txwm xav tias lub Koom Txoos muaj tseeb. Kuv yeej ib txwm ntseeg tus Cawm Seej Yexus Khetos, tiam sis kuv tsis tau muaj siab xav ua raws li Maulaunais cov lus cog tseg uas muaj nyob hauv Maulaunais 10:4–5. Kuv yeej ib txwm tsis tau thov Vajtswv seb txoj moo zoo puas muaj tseeb.

Kuv nco qab hnov ib yam hauv kuv lub siab uas qhia kuv tias yog kuv yuav qhia cov tub hluas ntxhais hluas no kom paub ua li cas thiaj li txais tau ib zaj lus tim khawv los ntawm kev thov Vajtswv, ces kuv yuav tsum thov kom txais tau ib zaj lus tim khawv kuv tus kheej. Kuv tus ntsuj plig ntshaw—tej zaum tsis zoo ib yam li Enos, tiam sis txawm li ntawd los kuv hnov muaj ib yam uas kuv sab ntsuj plig xav tau.

Thaum kuv tau npaj zaj lus qhia ntawd, kuv tau txhos caug thiab thov kawg siab kawg ntsws kom Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej pom zoo rau qhov tseeb uas kuv hnov hauv kuv lub siab. Kuv tsis tau xav tias kuv yuav txais kev tshwm sim loj heev. Tiam sis thaum kuv thov tus Tswv qhia kuv seb txoj moo zoo puas muaj tseeb, ces muaj dab tsi zoo nkag hauv kuv lub siab—yog lub suab me thiab yau uas qhia rau kuv tias txoj moo zoo muaj tseeb thiab kuv yuav tau ua zoo li kuv ua tam sim no mus ntxiv.

Txoj kev xav li no yeej muaj zog heev kuv thiaj li tsis muaj cuab kav tso tseg thiab hais tias kuv tsis paub. Tas ib hnub ntawd kuv zoo siab kawg. Zoo li kuv twb mus saum ntuj ceeb tsheej thaum kuv xav txog tej yam zoo nkauj uas kuv lub siab hnov.

Hnub Sunday tom qab ntawd, kuv tau sawv ntawm peb tug los sis plaub tug ntawm kuv cov phooj ywg kawm ntawv, tag nrho hluas dua kuv. Kuv ua tim khawv rau lawv tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej yuav teb lawv tej lus thov yog tias lawv muaj kev ntseeg.

Daim Duab
Txwj Laug Soares

Qhov uas Vajtswv tau teb Txwj Laug Soares tej lus thov thaum nws yog ib tug tub hluas ua rau nws muaj cuab kav ua tim khawv—thaum nws yog ib tug tub txib (saud), leej txiv thiab tus txiv, thiab tus Thwj Tim—hais tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej teb tib neeg tej lus thov yog lawv muaj kev ntseeg.

Txij thaum ntawd, zaj lus tim khawv no los kuv muaj tas li. Qhov no tau pab kuv txiav txim siab, qhov tseem ceeb yog tej lub sij hawm thaum kuv raug tej yam nyuaj. Hnub ntawd thaum kuv thov Vajtswv, nrog rau lwm lub sij hawm uas kuv tau txais lus tim khawv, twb ua rau kuv muaj peev xwm rau siab ua tim khawv rau tib neeg, hais tias lawv txais tau tej lus teb los ntawm Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej yog lawv thov Nws nrog kev ntseeg. Qhov no muaj tseeb txhua zaus kuv ua tim khawv thaum kuv yog ib tug tub txib, ib tug thawj coj hauv lub Koom Txoos, ib leej txiv thiab tus txiv, thiab hnub no thaum kuv yog ib tug Thwj Tim.

Yuav Thov Thaum Twg thiab Thov txog Dab Tsi

Muaj tseeb tiag, peb tsis tas thov thaum peb xav xav tau tej yam ntawm sab ntsuj plig xwb. Yog li ntawd, peb yuav tsum thov Vajtswv thaum twg? Thiab peb yuav tsum thov kom tau dab tsi? Lo lus teb me ntsis xwb yog thaum twg los tau thiab thov kom tau dab tsi los tau.

Vajtswv yog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Qhov uas peb paub li no yuav hloov peb txoj kev thov. Tus Yaj Saub Joseph Smith qhia hais tias: “Thaum peb paub txog Vajtswv, peb thiaj pib to taub tias peb yuav ua li cas thiaj txav mus ze Nws, thiab yuav nug li cas kom peb thiaj tau lus teb. … Thaum peb twb npaj yuav los cuag Nws, Nws twb npaj tos yuav los cuag peb thiab.”1

Peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej yeej npaj siab mloog peb thiab xav kom peb thov Nws ntau zaus tsis tu tsis tseg. Peb yuav tsum “sab laj nrog tus Tswv txog txhua yam uas [peb] ua” (Amas 37:37) thiab thov Nws thaum sawv ntxov, nruab hnub, thiab hmo ntuj. Peb yuav tsum thov nyob hauv tsev, thaum ua hauj lwm, nyob hauv tsev kawm ntawv—txhua qhov chaw uas peb nyob thiab thov thaum peb ua ib yam dab tsi (saib Amas 34:17–26),

Peb yuav tsum thov Vajtswv nrog peb tsev neeg (saib 3 Nifais 18:21). Peb yuav tsum thov Vajtswv “hais lus thov thiab thov nyob hauv [peb] lub siab, thaum nyob nrog tib neeg thiab thaum nyob koj tus kheej” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 81:3). Thiab “thaum [peb] tsis thov tus Tswv, cia [peb] lub siab puv npo, thov nws tas mus li tsis tu ncua rau [peb] txoj kev noj qab nyob zoo, thiab rau cov uas nyob ib ncig [peb] txoj kev noj qab nyob zoo.” (Amas 34:27). Thiab peb yuav tsum thov Leej Txiv los ntawm Yexus Khetos lub npe (saib 3 Nifais 18:19–20).

Daim Duab
Joseph Smith thaum nws yog ib tug tub hluas

Daim duab txog Joseph Smith los ntawm Walter Rane, tsis pub muab luam

Txoj Kev Mus Cuag Peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej

Peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej xav foom koob hmoov rau peb. Thiab Nws yeej yuav ua li ntawd—yog peb thov Nws. Tus Yaj Saub Joseph Smith qhia hais tias, “Nco qab ntsoov hais tias yog peb tsis thov ces peb yuav txais tsis tau ib yam dab tsi li; yog li ntawd, muaj kev ntseeg thov, ces nej thiaj yuav txais tej koob hmoov uas Vajtswv xav tias tsim nyog muab rau nej.”2

Qhov uas peb thov Vajtswv ntau zaus tsis tu tsis tseg yeej yog ib feem ntawm kev tu peb sab ntsuj plig uas pub mov rau peb tus ntsuj plig uas ntshaw noj. Kev sib txuas lus nrog Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thaum peb thov Nws los yeej muaj thiab xav tau nyob txhua qhov chaw thiab txhua lub sij hawm.

Ib nqe vaj lug kub uas kuv nyiam tshaj qhia tias peb yuav tsum xav li cas txog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thaum peb txhos caug thov Vajtswv: “Koj cia li txo hwj chim; thiab tus Tswv koj tus Vajtswv yuav tuav tes coj koj, thiab hais lus teb koj tej lus thov” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 112:10). Thaum peb txo hwj chim thiab mloog lus, Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej yuav nrog nraim peb nyob. Nws yuav tuav peb tes coj peb mus. Nws yuav tshoov peb lub siab kom paub mus qhov twg thiab ua dab tsi. Nws yeej yuav teb peb tej lus thov raws li Nws lub siab nyiam, txoj kev, lub sij hawm uas teem tseg, thiab kev paub zoo tag nrho hais tias muab dab tsi thiaj li zoo rau peb.

Peb yuav tsum nco ntsoov qhov no thiab ua tib zoo siv sij hawm mus cuag Vajtswv lub rooj zaum thiab txais cov koob hmoov los ntawm Nws txhais tes.

Lus Cim

  1. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2011), 40, 41.

  2. Teachings: Joseph Smith, 131.

Luam