„Kovo 8–14. Doktrinos ir Sandorų 23–26. „Stiprink Bažnyčią“,“ „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. Doktrina ir Sandoros 2021 (2020)
„Kovo 8–14. Doktrinos ir Sandorų 23–26“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. 2021
Kovo 8–14
Doktrinos ir Sandorų 23–26
„Stiprinti Bažnyčią“
Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 23–26 skyrius užsirašinėkite Šventosios Dvasios siunčiamas įkvėptas mintis. Kaip, taikydami šiuose apreiškimuose esančius patarimus, galėtumėte stiprinti tiek savo pačių mokinystę, tiek ir Bažnyčią?
Užsirašykite įkvėptas mintis
Po Bažnyčios suorganizavimo šventieji susidūrė su nauju iššūkiu – skleisti Evangeliją ir stiprinti jau prisijungusius prie Bažnyčios, ir visa tai daryti vis didėjant persekiojimui. Ema Smit tokį pasipriešinimą patyrė asmeniškai. 1830 m. birželį Ema ir Knaitų šeimos nariai norėjo pasikrikštyti. Tačiau Bažnyčios priešai bandė sutrukdyti šiam šventam įvykiui. Pirmiausia jie išardė užtvanką, kuri buvo suręsta tam, kad prisikauptų pakankamai vandens ir būtų galima krikštytis. O kai užtvanka buvo sutvarkyta, susirinkę persekiotojai ėmė rėkdami grasinti ir šaipytis iš besikrikštijančių. O po to naujus narius patvirtinti besiruošiantį Džozefą suėmė už tai, kad pamokslaudamas apie Mormono Knygą jis kėlė sumaištį bendruomenėje. Atrodė, kad naujai atkurtai Viešpaties Bažnyčiai tokia pradžia nežadėjo nieko gero. Tačiau viso šio netikrumo ir neramumų įkarštyje Viešpats parūpino brangių patarimo ir padrąsinimo žodžių, kurie simbolizuoja Jo „balsą visiems“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 25:16).
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai
Galiu prisidėti prie Viešpaties Bažnyčios stiprinimo.
Net ir šiandien, nuo atstatytosios Bažnyčios suorganizavimo praėjus beveik 200 metų, vis dar reikia „stiprinti Bažnyčią“ (Doktrinos ir Sandorų 23:3–5). O šis darbas skirtas ne tik Džozefui Smitui, Oliveriui Kauderiui ar dabartiniams Bažnyčios vadovams – jis skirtas mums visiems. Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 23–26 skyrius, pamąstykite apie tai, kokių patarimų Viešpats davė pirmiesiems Bažnyčios nariams, kad padėtų jiems stiprinti Bažnyčią. Kaip, jūsų manymu, Viešpats tikisi, kad prisidėsite prie šių pastangų?
Gelbėtojas gali „iškelti mane iš mano suspaudimų“.
Vadovavimas Bažnyčiai nuožmaus persekiojimo metu Džozefui Smitui turėjo būti sunki našta. Doktrinos ir Sandorų 24 skyriuje paieškokite, kaip Viešpats jį drąsino.
Kaip, pasak toliau pateiktų eilučių, Gelbėtojas gali jus iškelti iš jūsų suspaudimų?
Kaip Jėzus Kristus yra iškėlęs jus iš suspaudimų? Kaip ir toliau galėtumėte siekti Jo pagalbos sunkiais laikais?
Ema Smit yra „išrinktoji ponia“.
Tekėdama už Džozefo Smito Ema Heil greičiausiai suvokė, kad ateityje turės aukotis. Ji tekėjo prieš savo tėvo valią ir ganėtinai patogų gyvenimą iškeitė į kupiną netikrumo. Ji galbūt svarstė, ko šiame Sugrąžinimo darbe iš jos tikisi Viešpats. Doktrinos ir Sandorų 25 skyriuje paieškokite atsakymų, kuriuos pateikė Viešpats. Atkreipkite dėmesį į Viešpaties žodžius 16 eil. – ar šiame skyriuje randate ką nors tokio, kas galėtų būti Jo „balsu jums“?
Taip pat žr. Džojė D. Džouns, Itin kilnus pašaukimas, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
Kas yra bendras sutarimas?
Kai nariams Bažnyčioje duodamas pašaukimas arba atliekamas įšventinimas į kunigystę, turime progą formaliai juos palaikyti – pakelti ranką kaip paramos ženklą. Viešas paramos ir sutikimo parodymo principas vadinamas bendru sutarimu. Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė: „Palaikymo procedūra yra daug daugiau nei ritualinis rankos pakėlimas. Tai įsipareigojimas paremti, palaikyti ir padėti tiems, kurie yra išrinkti“ (“This Work Is Concerned with People,” Ensign, May 1995, 51).
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą
-
Doktrinos ir Sandorų 23:6.Kodėl Viešpats nori, kad melstumėmės „savo šeimoje, ir tarp savo draugų, ir visur“? Ko apie maldos galią moko dainelė „Meilė kalba čia“ (Vaikiškų dainelių knyga, 102) ar bet kuri kita dainelė apie maldą?
Taip pat žr. 2 Nefio 32:8–9; 3 Nefio 18:18–23.
-
Doktrinos ir Sandorų 24:8.Ar būtų pravartu jūsų šeimoje pasikalbėti apie tai, ką reiškia būti „kantriems suspaudimuose“? Jei turite mažų vaikų, būtų smagu atkurti eksperimentą, apie kurį prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas kalbėjo visuotinėje konferencijoje (Kantriai tęskite, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Ko apie kantrumą mus moko Doktrinos ir Sandorų 24:8? Kaip suspaudimų metu Viešpats mums padeda būti kantriems?
-
Doktrinos ir Sandorų 25:11–12.Galbūt galėtumėte sugiedoti ar sudainuoti mėgstamiausią kiekvieno šeimos nario giesmę ar dainelę ir pasikalbėti apie tai, kodėl jam ar jai ji yra lyg „širdies giesmė“. Kokiu būdu šios dainelės ar giesmės yra lyg „malda [Dievui]“?
-
Doktrinos ir Sandorų 26:2.Gali būti pravartu Raštų rodyklėje (Raštai.ChurchofJesusChrist.org) paskaityti apie „Bendrą sutikimą“. Kaip parodome savo paramą vadovams?
Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.
Siūloma dainelė: „Pakelk savo balsą, dainuok“, Vaikiškų dainelių knyga, 124 (žr. Pasiūlymai, kaip geriau studijuoti Raštus su šeima).
Sugrąžinimo balsai
Ema Heil Smit
Doktrinos ir Sandorų 25 skyriuje užrašyti Viešpaties žodžiai Emai Smit atskleidžia tai, ką Jis galvoja apie ją ir kaip ji galėtų prisidėti prie Jo darbo. Tačiau kokia buvo pati Ema? Ką žinome apie jos charakterį, jos santykius ir stiprybes? Vienas iš būdų pažinti šią „išrinktąją ponią“ (Doktrinos ir Sandorų 25:3) tai skaityti asmeniškai ją pažinojusių žmonių žodžius.
Džozefas Smitas Jaunesnysis, jos vyras
„Koks neapsakomai malonus jausmas ir džiaugsmas užplūdo mano krūtinę, kai tą naktį paėmiau už rankos savo mylimąją Emą – tą, kuri yra mano žmona, būtent mano jaunystės žmona ir mano širdies pasirinkimas. Daug minčių sukosi mano galvoje, kai akimirkai apmąsčiau daugybę įvykių, per kuriuos buvome pašaukti pereiti. Vargus ir darbus, sielvartus ir kentėjimus, džiaugsmus ir paguodos akimirkas, karts nuo karto iškylančius mūsų gyvenimo kelyje ir puošiančius mūsų stalą. O koks minčių margumynas akimirkai užplūdo mano protą: ji vėl čia, … neabejojanti, tvirta ir nesvyruojanti – nesikeičianti, mylimoji Ema!“1
Liusi Mak Smit, jos uošvė
„Tada ji buvo dar jauna ir todėl ambicinga, visa širdimi ji buvo panirusi į Viešpaties darbą: jai niekas nebuvo įdomu, tik bažnyčia ir tiesos reikalas. Visus į jos rankas papuolančius darbus ji atlikdavo kuo kruopščiausiai ir savanaudiškai neklausinėdavo: „Ar gausiu daugiau naudos nei kiti?“ Jei vyresnieji būdavo išsiunčiami pamokslauti, ji pati pirma pasisiūlydavo padėti ir parūpinti aprangą kelionei, nepaisydama savo pačios tuo metu patiriamų problemų.“2
„Niekad daugiau savo gyvenime nemačiau tokios moters, kuri būtų ištvėrusi tiek vargo ir sunkumų, trukusių mėnesių mėnesius, metų metus, ir tai būtų visuomet dariusi su nepalaužiama drąsa, uolumu ir kantrumu; žinau, ką jai teko ištverti: ji buvo metama į nežinomybės liūną, turėjo ištverti persekiojimų keliamus sunkumus, atlaikyti žmonių ir velnių siautėjimus, antraip ji būtų nugarmėjusi vargų, galėjusių palaužti beveik kiekvieną kitą moterį, jūron.“3
Džozefas Smitas Vyresnysis, jos uošvis
Bažnyčios patriarchu tarnavusio Džozefo Smito Vyresniojo palaiminimas, ištartas Emai:
„Ema, mano marti, esi palaiminta Viešpaties dėl savo ištikimybės ir tiesos: būsi palaiminta savo vyru ir džiaugsiesi šlove, kuri ateis pas jį. Tavo siela yra slegiama nelabų žmonių, mėginančių sunaikinti tavo bendražygį, ir visą sielą išlieji melsdama jo išlaisvinimo: pradžiuk, nes Viešpats tavo Dievas išgirdo tavo maldavimą.
Sielojiesi dėl tavo namiškių širdžių kietumo ir labai trokšti jų išgelbėjimo. Viešpats pagerbs tavo maldas ir dėl Jo teismų kai kurie iš jų pamatys savo kvailystes ir atgailaus už savo nuodėmes; bet jie bus išgelbėti tik per suspaudimus. Pragyvensi daug dienų; taip, Viešpats pasigailės tavęs, kol liksi patenkinta, nes pamatysi savo Išpirkėją. Širdis džiūgaus didžiu Viešpaties darbu ir to džiaugsmo niekas iš tavęs nepasiglemš.
Visuomet atmink nužengimą tavojo Dievo, leidusio tau lydėti mano sūnų, kai angelas jo rūpesčiui perdavė nefitų metraštį. Esi patyrusi tiek daug sielvarto dėl Viešpaties iš tavęs paimtų trijų vaikų: dėl to tavęs negalima kaltinti, nes jis žino tavo tyrą troškimą užauginti šeimą ir taip palaiminti mano sūnaus vardą. Ir dabar, štai, sakau tau, kad taip sako Viešpats, jog jei tikėsi, tai vis dar būsi tuo palaiminta ir turėsi kitų vaikų, kurie tavo sielai atneš džiaugsmo ir pasitenkinimo bei džiugesio tavo draugams.
Būsi palaiminta supratimu ir turėsi galios mokyti kitas moteris. Mokyk savo šeimą teisumo, o savo mažutėlius – gyvenimo, o šventieji angelai tave prižiūrės: ir būsi išgelbėta Dievo karalystėje; būtent taip ir bus. Amen.“4