„Balandžio 12–18. Doktrinos ir Sandorų 37–40. „Jei nesate viena, jūs – ne mano“,“ „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. Doktrina ir Sandoros 2021 (2020)
„Balandžio 12–18. Doktrinos ir Sandorų 37–40“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. 2021
Šventieji išvyksta į Kertlandą, aut. Semas Loloras
Balandžio 12–18
Doktrinos ir Sandorų 37–40
„Jei nesate viena, jūs – ne mano“
Studijuojant užsirašyti dvasines mintis yra vienas iš būdų paklusti Dievo patarimui „krautis išmintį“ (Doktrinos ir Sandorų 38:30).
Užsirašykite įkvėptas mintis
Pirmiesiems šventiesiems Bažnyčia buvo kur kas daugiau nei vieta, kur kas sekmadienį galima pasiklausyti pamokslo. Savo apreiškimuose Džozefui Smitui Viešpats Bažnyčią apibūdino tokiais žodžiais, kaip reikalas, karalystė, Sionė ir gana dažnai darbas. Galbūt būtent tai iš dalies pritraukė daugumą pirmųjų Bažnyčios narių. Nors jiems labai patiko sugrąžintoji Bažnyčios doktrina, tačiau jie taip pat norėjo kažko tokio, kam galėtų pašvęsti savo gyvenimą. Tačiau Viešpaties 1830 m. įsakymas šventiesiems rinktis Ohajyje kai kuriems šventiesiems nebuvo lengvas. Tokiems žmonėms kaip Febė Karter tai reiškė palikti patogius namus ir vykti į nepažįstamą pakraštį (žr. „Sugrąžinimo balsai“ šios pamokos pabaigoje). Šiandien mes aiškiai matome tai, ką šie pirmieji šventieji tegalėjo matyti tikėjimo akimi: Viešpats Ohajyje jiems buvo paruošęs didžių palaiminimų.
Poreikis rinktis Ohajyje seniai praėjo, tačiau šiandieniniai šventieji pasaulyje vienijasi dėl to paties reikalo, to paties darbo: „kurti Sionę“ (Doktrinos ir Sandorų 39:13). Kaip ir tie pirmieji šventieji, taip ir mes paliekame „pasaulio rūpesčius“ (Doktrinos ir Sandorų 40:2), nes pasitikime Viešpaties pažadu: „Gausi … tokį didelį palaiminimą, kokio dar niekada nepatyrei“ (Doktrinos ir Sandorų 39:10).
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai
Ką 1830 m. vertė Džozefas Smitas?
Šioje eilutėje Viešpats kalba apie Džozefo Smito įkvėpto Biblijos redagavimo darbą, kurį tiesiog vadino „vertimu“. Kai gavo 37 skyriuje užrašytą apreiškimą, Džozefas buvo baigęs kelis Pradžios knygos skyrius, iš kurių sužinojo apie Henochą ir jo miestą, pavadinimu Sionė (žr. Pradžios 5:18–24; Mozės 7). Kai kurie principai, Viešpaties apreikšti Henochui, yra panašūs į principus, kuriuos Jis apreiškė 38 skyriuje.
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas darbuojasi prie įkvėpto Biblijos redagavimo. Iliustravo Ani Henri Neider
Dievas surenka mus, kad palaimintų.
Įsakymą rinktis Ohajyje Viešpats baigė tokiais žodžiais: „Štai, čia išmintis“ (Doktrinos ir Sandorų 37:4). Tačiau ne visi tame iš karto įžvelgė išmintį. 38 skyriuje Viešpats Savo išmintį apreiškia detaliau. Ką iš 11–33 eilučių sužinote apie rinkimosi palaiminimus? Bažnyčios nariams nebeįsakoma rinktis persikeliant į kurią nors vietą; kokiais būdais renkamės šiandien? Kaip šie palaiminimai taikytini mums? (žr. Raselas M. Nelsonas, Išsklaidyto Izraelio surinkimas, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Skaitydami likusią šio skyriaus dalį paieškokite ištraukų, galėjusių šventiesiems padėti įgyti tikėjimo, reikalingo paklusti Dievo įsakymui rinktis Ohajyje. Taip pat pagalvokite apie Jo jums duotus įsakymus ir kokio tikėjimo jums reikia jiems paklusti. Toliau pateikti klausimai gali padėti jums studijuoti:
-
Kas 1–4 eilutėse jums įkvepia pasitikėjimą Viešpačiu ir Jo įsakymais?
-
Kaip 39 eilutė jums gali padėti paklusti Dievo įsakymams net tada, kai tai reikalautų pasiaukojimo?
Ką dar randate?
Doktrinos ir Sandorų 38:11–13, 22–32, 41–42
Jei būsiu pasiruošęs, tai nebus baisu.
Šventieji jau buvo patyrę nemažai priešpriešos, o Viešpats žinojo, kad jos bus dar daugiau (žr. Doktrinos ir Sandorų 38:11–13, 28–29). Norėdamas, kad šventieji nesibaimintų, Viešpats jiems apreiškė vieną labai vertingą principą: „Jeigu jūs pasiruošę, nebijosite“ (Doktrinos ir Sandorų 38:30). Minutėlę pamąstykite apie tai, su kokiais iššūkiais susiduriate. Po to, studijuodami 38 skyrių, įsiklausykite į Dvasios raginimus apie tai, kaip tiems iššūkiams galėtumėte pasiruošti, kad netektų baimintis.
Taip pat žr. Ronaldas A. Resbandas, Nesijaudinkite, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Pasaulio rūpesčiai neturi man trukdyti paklusti Dievo žodžiui.
Skaitydami 39–40 skyrius, įskaitant skyrių įvaduose pateikiamą istorinį kontekstą, pamąstykite apie tai, kaip Džeimso Kovelo potyriai galėtų būti pritaikyti jums. Pavyzdžiui, prisiminkite, kada jūsų „širdis … buvo teisi prieš [Dievą]“ (Doktrinos ir Sandorų 40:1). Kaip buvote palaiminti už savo ištikimybę? Taip pat pagalvokite apie tai, su kokiais „pasaulio rūpesčiais“ susiduriate (Doktrinos ir Sandorų 39:9; 40:2). Kas šiuose skyriuose jus įkvepia nuosekliau paklusti?
Taip pat žr. Mato 13:3–23.
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą
-
Doktrinos ir Sandorų 37:3.Kad savo šeimos nariams padėtumėte geriau suprasti, kaip šventieji aukojosi, kad susirinktų Ohajyje, galėtumėte jiems parodyti prie šios pamokos pridėtą žemėlapį.
-
Doktrinos ir Sandorų 38:22.Kaip Jėzų Kristų galėtume padaryti savo šeimos „įstatymdaviu“? Kaip Jo įsakymų laikymasis mus daro „laisva liaudi[mi]“?
-
Doktrinos ir Sandorų 38:24–27.Kad pamokytumėte vaikus, ką reiškia „būti viena“, galėtumėte jiems padėti suskaičiuoti šeimos narius ir pakalbėti apie tai, kuo kiekvienas asmuo yra svarbus jūsų šeimai. Akcentuokite, kad visi kartu jūs esate viena šeima. Savo vaikams ant didelio lapo galėtumėte padėti nupiešti didelį skaičių 1 ir jį papuošti visų šeimos narių vardais arba nuotraukomis. Ant to lapo taip pat galėtumėte surašyti, ką darysite, kad jūsų šeima būtų vieningesnė. Taip pat, galėtumėte perskaityti Mozės 7:18.
-
Doktrinos ir Sandorų 38:29–30.Galėtumėte pakalbėti apie neseniai šeimoje ar kieno nors asmeniniame gyvenime vykusį nutikimą, pareikalavusį pasiruošimo. Kokią įtaką jūsų pasiruošimas turėjo pačiam nutikimui? Kam, pasak Viešpaties, turėtume ruoštis? Kaip pasiruošimas mums gali padėti nesibaiminti? Kaip galėtume ruoštis?
-
Doktrinos ir Sandorų 40.Ką mums reiškia frazė „pasaulio rūpesčiai“ (2 eilutė)? Ar yra kokių nors pasaulio rūpesčių, trukdančių „su džiaugsmu“ priimti Dievo žodį? Kaip galėtume tai išspręsti?
Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.
Siūloma dainelė: „Jėzus mokė mylėti visus“, Vaikiškų dainelių knyga, 39.
Sugrąžinimo balsai
Rinkimasis Ohajyje
Kertlando kaimas, aut. Elas Roundsas
Febė Karter buvo viena iš daugybės šventųjų, XIX a. ketvirtame dešimtmetyje susirinkusių Ohajyje. Įpusėjusi trečiąjį dešimtmetį, prie Bažnyčios ji prisijungė Jungtinių Valstijų šiaurės rytinėje dalyje. Tačiau jos tėvai neprisijungė. Vėliau ji taip rašė apie savo sprendimą persikelti į Ohają ir prisijungti prie šventųjų:
„Draugai stebėjosi tokiu mano sprendimu, stebėjausi ir aš pati, tačiau kažkas viduje mane ragino tai daryti. Mamos sielvartą dėl to, kad palieku namus, buvo pernelyg sunku pakelti; jei ne dvasios raginimai, tai tikrai būčiau pasilikusi namie. Mama kalbėjo, kad ji verčiau matytų mane palaidotą nei vieną vykstančią į beširdį pasaulį.
„Febe, – mano nuostabai, tarė ji, – ar sugrįši pas mane, jei sužinosi, kad mormonizmas yra netiesa?“
Atsakiau: „Taip, mama, sugrįšiu“ … Mano atsakymas ją nuramino; tačiau išsiskyrimas visiems mums vis tiek daug kainavo. Atėjus laikui išvykti, net nedrįsau atsisveikinti; tad kiekvienam parašiau po atsisveikinimo raštelį, palikau juos ant stalo, nubėgau laiptais žemyn ir įšokau į briką. Taip palikau savo mylimus vaikystės namus, kad savo gyvenimą sujungčiau su Dievo šventaisiais.“1
Viename iš tų atsisveikinimo raštelių Febė rašė:
„Mylimi tėveliai, jau turiu kuriam laikui palikti savo tėvų namus … nežinau, kuriam laikui, tačiau tikrai ne be dėkingumo jausmų už visą gerumą, kurio sulaukiau nuo pat savo kūdikystės iki šios dienos; tačiau dabar Dievo apvaizda skatina mane pasielgti kitaip nei iki šiol. Tad visa tai atiduokime į Dievo apvaizdos rankas, būkime dėkingi už tai, kad mums tokiomis palankiomis sąlygomis buvo leista tiek ilgai gyventi drauge, ir tikėkimės, kad viskas išeis į gera, jei kuo karščiau mylėsime Dievą. Nepamirškime, kad galime melstis vienam Dievui, kuris išklauso visas nuoširdžias savo kūrinių maldas ir duoda mums tai, kas geriausia. […]
Mama, tikiu, kad Dievo valia man yra vykti į vakarus – tuo buvau įsitikinusi jau gana ilgai. O dabar man kelias atsivėrė […]; tikiu, kad Viešpaties Dvasia tai padarė ir to visai pakanka. Tik nesijaudinkite dėl savo vaikelio; Viešpats guos mane. Tikiu, kad Viešpats manimi pasirūpins ir suteiks tai, kas geriausia. […] Išvykstu, nes šaukia mano Mokytojas – Jis labai aiškiai įvardijo mano pareigą.“2
