Rugpjūčio 2–8

Doktrinos ir Sandorų 85–87

„Stovėkite šventose vietose“

Dvasia gali paskatinti jus mokytis tų 85–87 skyrių principų, kurie neaptariami šioje pamokoje. Sekite Jos raginimais.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Kalėdų dieną įprastai skiriame laiko apmąstyti tokias žinias, kaip „žemėje ramybė“ ir „palankumas žmonėms“ (žr. Luko 2:14). Tačiau 1832 m. gruodžio 25 d. Džozefo Smito mintys buvo užimtos karo grėsme. Pietų Karolinos valstija nepakluso Jungtinių Valstijų vyriausybei ir ruošėsi mūšiui. O Viešpats apreiškė Džozefui, kad tai tėra pradžia: „Karas, – pareiškė Jis, – bus išlietas ant visų tautų“ (Doktrinos ir Sandorų 87:2). Atrodė, kad ši pranašystė išsipildys netrukus.

Tačiau taip nenutiko. Vos po kelių savaičių Pietų Karolina ir JAV vyriausybė pasiekė kompromisą, ir karo buvo išvengta. Tačiau apreiškimas ne visada išsipildo tokiu metu ar tokiu būdu, kaip tikimės. Beveik po 30 metų, jau gerokai po Džozefo Smito nužudymo ir šventųjų persikėlimo į vakarus, Pietų Karolina vis dėlto sukilo ir prasidėjo pilietinis karas. Nuo tada karas visame pasaulyje sėjo sielvartą (žr. Doktrinos ir Sandorų 87:6). Ir nors ši pranašystė galiausiai išsipildė, tačiau šios pranašystės vertė yra ne numatyme, kada įvyks ši neganda, o labiau mokyme, ką daryti, kai ji ištinka. Patarimas „stovė[ti] šventose vietose ir nesitrauk[ti]“ (8 eil.) yra tas pats 1831, 1861 ir 2021 metais.

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai

Doktrinos ir Sandorų 85:1–2

„Vesti istoriją“ yra gerai.

1 eilutėje minimoje „istorijoje“ buvo surašyti vardai žmonių, kurie Sionėje „teisėtai ga[vo] paveldus“ (taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 72:24–26). Tačiau tokia istorija atliko ne tik administracinį vaidmenį – ji buvo naudinga todėl, kad joje buvo aprašytas šventųjų „gyvenimo būd[as], jų tikėjim[as] ir darb[ai]“ (2 eil.).

Ar jūs rašote kokį nors asmeninį dienoraštį? Ką tokio apie savo gyvenimo būdą, tikėjimą ir darbus galėtumėte parašyti, kad tai būtų palaiminimas ateities kartoms? Kaip tokia istorija galėtų palaiminti jus pačius?

Doktrinos ir Sandorų 85:6

Dvasia kalba „ramiu tyliu balsu“.

Apmąstykite žodžius, kuriais Džozefas Smitas Doktrinos ir Sandorų 85:6 apibūdina Dvasią. Kuria prasme Dvasios balsas yra „tylus“ ir „ramus“? Ką Ji yra „persmelkusi“ jūsų gyvenime?

Mąstydami apie tai, kaip Dvasia kalba jums, pagalvokite ir apie šiuos per Džozefą Smitą gautus apibūdinimus: Doktrinos ir Sandorų 6:22–24; 8:2–3; 9:7–9; 11:12–13; 128:1. Pagal tai, ką perskaitėte, ką turėtumėte daryti, kad geriau suvoktumėte Dvasios balsą?

Taip pat žr. 1 Karalių 19:11–12; Helamano 5:30.

Raštų studijavimas mums padeda girdėti Šventąją Dvasią.

Doktrinos ir Sandorų 86

Teisieji surenkami paskutinėmis dienomis.

Doktrinos ir Sandorų 86:1–7 pateikiamas palyginimo apie kviečius ir rauges Viešpaties paaiškinimas su šiek tik skirtingu akcentu nei Mato 13:24–30, 37–43. Kokių skirtumų pastebite lygindami abu šiuos paaiškinimus? Pagalvokite apie tai, kodėl šį palyginimą – su šiais skirtumais – verta pakartoti „paskutinėmis dienomis, būtent dabar“ (Doktrinos ir Sandorų 86:4). Ko galite pasimokyti iš šio palyginimo ir jo pastarųjų dienų interpretacijos?

8–11 eilutėse Viešpats kalba apie kunigystę, Sugrąžinimą ir Jo žmonių išgelbėjimą. Kokį ryšį pastebite tarp šių eilučių ir palyginimo apie kviečius ir rauges? Kaip jūs galėtumėte būti Viešpaties „liaudies … gelbėtoj[as]“? (11 eil.)

Taip pat žr. Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas, „Atsimetimas“.

Doktrinos ir Sandorų 87

Ramybė randama „šventose vietose“.

Be fizinių pavojų, t. y. be „kraujo liejim[o] … ir bad[o], ir mar[o], ir žemės drebėjim[o]“ (Doktrinos ir Sandorų 87:6), šiame apreiškime išsakomi patarimai taikytini ir dvasinių pavojų, su kuriais visi susiduriame pastarosiomis dienomis, atveju. Kokiose „šventose vietose“ (8 eil.) jūs jaučiatės ramūs ir saugūs? Kas padaro vietą šventą? Ramybę, turbūt, gali teikti ne tik fizinės vietos, bet ir šventas laikas, šventos praktikos arba šventos mintys. Ką reiškia „nesitraukti“ iš tokių vietų?

Taip pat žr. Henris B. Airingas, Namai, kuriuose gyvena Viešpaties Dvasia, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą

Doktrinos ir Sandorų 85:6.Kaip savo šeimą galėtumėte pamokyti atpažinti tylų ramų Dvasios balsą? Galbūt galėtumėte pažaisti kokį žaidimą, kuriame kas nors šnibždėtų svarbius nurodymus blaškančiame triukšme. Kas mums gali trukdyti klausytis Šventosios Dvasios? Galbūt šeimos nariai galėtų pasidalyti mintimis apie tai, ką jie daro, kad išgirstų Dvasios balsą.

Doktrinos ir Sandorų 86.Paveikslėlių piešimas ar žiūrėjimas jūsų šeimai galėtų padėti suprasti palyginimą apie kviečius ir rauges. Galėtumėte pradėti nuo paveikslėlių tokių dalykų, kurie minimi Mato 13:24–30. Po to jūsų šeima galėtų tuos paveikslėlius papildyti paaiškinimais iš Doktrinos ir Sandorų 86:1–7. Kuo mes panašūs į kviečius? Kaip galėtume būti lyg tie kviečius surenkantys angelai?

Doktrinos ir Sandorų 87:8.Pradėdami diskusiją apie tai, kaip savo namus paversti šventesne vieta, savo šeimos narius galėtumėte pakviesti suprojektuoti namus kam nors, kas myli Gelbėtoją. Tai galėtų paskatinti dalytis idėjomis apie tai, kaip „pertvarkyti“ savuosius namus, kad juose būtų ramybė net tada, kai pasaulyje pilna dvasinių pavojų. Idėjų galite pasisemti iš giesmių, tokių kaip „Meilė kai namuos“, „Mūs namai gal rojum būt“ (Giesmės, 164, 166), arba dainelės „Kur meilė, tenai ir Dievas“ (Vaikiškų dainelių knyga, 76).

Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.

Siūloma dainelė: „Kur meilė, tenai ir Dievas“, Vaikiškų dainelių knyga, 76.

Mokymo tobulinimas

Pasinaudokite savo kūrybiškumu. Savo šeimą mokydami iš Raštų neapsiribokite šioje pamokoje pateikiamais klausimais ir užsiėmimų idėjomis. Tegul tos idėjos įžiebia jūsų pačių kūrybiškumą. Pagalvokite, kas patiktų jūsų šeimai ir kas jai padėtų rasti ryšį tarp Raštų ir jų gyvenimo.

Palyginimu apie kviečius ir rauges Viešpats iliustruoja tai, kaip Jo žmonės bus renkami paskutinėmis dienomis.