Atsivertimas yra mūsų tikslas

Viso Evangelijos mokymosi ir mokymo tikslas – gilinti savo atsivertimą į Jėzų Kristų ir padėti mums tapti panašesniems į Jį. Štai kodėl studijuodami Evangeliją mes ne tik ieškome naujos informacijos; mes norime tapti „nauju kūriniu“ (2 Korintiečiams 5:17). Tai reiškia, kad, norėdami pakeisti savo širdį, požiūrį, veiksmus ir net prigimtį, turime pasikliauti Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus pagalba.

Toks Evangelijos mokymasis per mūsų sustiprėjusį tikėjimą atveda į atsivertimo stebuklą – tačiau jis neįvyksta iš karto. Toks mokymasis neapsiriboja vien klase – jis turi vykti asmens širdyje ir namuose. Kad suprastume Evangeliją ir pagal ją gyventume, reikalingos nuoseklios ir kasdienės pastangos. Tačiau Dangiškasis Tėvas nesitiki, kad tai darysime vieni – Jis pasiųs Šventąją Dvasią, kad padėtų mums atsiversti.

Šventoji Dvasia veda link tiesos ir apie ją paliudija (žr. Jono 16:13). Ji apšviečia mūsų protą, atgaivina mūsų supratimą ir mūsų širdis paliečia apreiškimu iš Dievo – visos tiesos šaltinio. Šventoji Dvasia grynina mūsų širdį. Ji įkvepia mus trokšti gyventi pagal tiesą ir pakužda, kaip tai padaryti. Tikrai, „Šventoji Dvasia […] mokys [mus] visko“ (Jono 14:26).

Štai kodėl visose savo pastangose gyventi pagal Evangeliją bei jos mokytis ir mokyti pirmiausiai turėtume siekti Dvasios bendrystės. Šis tikslas turėtų nulemti mūsų pasirinkimus ir būti mūsų minčių bei veiksmų orientyras. Turėtume priimti viską, kas stiprina Dvasios įtaką, ir atmesti viską, kas ją slopina. Mes žinome, kad, jei būsime verti Šventosios Dvasios akivaizdos, būsime verti ir gyventi Dangiškojo Tėvo bei Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus akivaizdoje.