Mano atminimui, Valteris Reinas

Gegužės 29 – birželio 4

Mato 26; Morkaus 14; Jono 13

„Atminimui“

Skaitydami apie įvykius, aprašytus Mato 26, Morkaus 14 ir Jono 13 skyriuose, atkreipkite dėmesį į visas gautas įžvalgas, ypač tas, kurios sustiprina jūsų tikėjimą į Jėzų Kristų ir atsidavimą Jam.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Dieną prieš mirtį Jėzus davė savo mokiniams kai ką, kad jie galėtų Jį prisiminti. Jis „paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.“ Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas“ (Mato 26:26–28).

Tai įvyko maždaug prieš 2000 metų vietovėje, kurios dauguma iš mūsų niekada nematys, kalba, kurią mažai kas iš mūsų supranta. Tačiau dabar kiekvieną sekmadienį mūsų susirinkimų vietose kunigystę turintys asmenys, įgalioti veikti Jėzaus Kristaus vardu, daro tai, ką kadaise darė Jis. Jie paima duonos ir vandens, palaimina ir duoda kiekvienam iš mūsų – Jo mokiniams. Tai paprastas veiksmas – ar gali būti kas nors paprastesnio, svarbesnio nei valgyti duoną ir gerti vandenį? Tačiau ši duona ir vanduo mums šventi, nes padeda atminti Jį. Jais tarsi sakome: niekada Jo nepamiršiu, ne tik: niekada nepamiršiu to, ką perskaičiau apie Jo mokymus ir gyvenimą. Veikiau sakome: niekada nepamiršiu, ką Jis dėl manęs padarė. Niekada nepamiršiu, kaip Jis mane išgelbėjo, kai šaukiausi pagalbos. Ir: niekada nepamiršiu Jo įsipareigojimo man ir savo įsipareigojimo Jam – mūsų sudarytos sandoros.

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai

Mato 26:6–13; Morkaus 14:3–9

„Ji […] patepė mano kūną laidotuvėms.“

Nuolankiai garbindama, šiose eilutėse aprašyta moteris parodė, kad žinojo, kas yra Jėzus ir ką Jis netrukus darys (žr. Mato 26:12). Kaip manote, kodėl jos veiksmai Gelbėtojui buvo tokie svarbūs? (žr. 13 eilutę). Kokį įspūdį jums paliko ta moteris ir jos tikėjimas? Apmąstykite, kaip galėtumėte sekti jos pavyzdžiu.

Taip pat žr. Jono 12:1–8.

Mato 26:20–22; Morkaus 14:17–19

„Nejaugi aš, Viešpatie?“

Ką sužinote apie mokinius iš šiose eilutėse esančio jų klausimo Viešpačiui? Kaip manote, kodėl jie to paklausė? Apsvarstykite, kaip galėtumėte paklausti Viešpaties: „Nejaugi aš?“

Taip pat žr. Dyterio F. Uchtdorfo kalbą „Nejaugi aš, Viešpatie?“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Mato 26:26–29; Morkaus 14:22–25

Sakramentas yra proga prisiminti Gelbėtoją.

Ką, jūsų manymu, mokiniai galvojo ir jautė, kai Gelbėtojas jiems suteikė sakramentą? Galvokite apie tai skaitydami apie jų patirtį Mato 26:26–29 ir Morkaus 14:22–25. Kaip manote, kodėl Jėzus pasirinko tokį Jo atminimo būdą? Taip pat galite apmąstyti tai, ką esate patyrę per sakramentą. Ką galėtumėte daryti, kad ši patirtis būtų šventesnė ir prasmingesnė?

Perskaitę ir apmąstę šias eilutes, galite užrašyti keletą dalykų, kuriuos jaučiatės įkvėpti prisiminti apie Gelbėtoją. Kitą kartą priimdami sakramentą galite peržiūrėti šiuos užrašus. Taip pat galėtumėte juos perskaityti kitu metu, kad galėtumėte „visuomet jį atminti“ (Moronio 4:3).

Taip pat žr. Luko 22:7–39; 3 Nefio 18:1–13; Doktrinos ir Sandorų 20:76–79; straipsnį „Sakramentas“ iš „Ištikimi tikėjimui“ [2005], p. 138–140; filmuką „Always Remember Him“ (liet. „Visuomet Jį atminti“) iš ChurchofJesusChrist.org.

Jono 13:1–17

Gelbėtojas mums yra nuolankaus tarnavimo pavyzdys

Jėzaus laikais kojų plovimas kitam žmogui buvo tarnų, o ne vadovų užduotis. Tačiau Jėzus norėjo, kad mokiniai kitaip suprastų, ką reiškia vadovauti ir tarnauti. Kokių pamokymų įžvelgiate Gelbėtojo žodžiuose ir veiksmuose Jono 13:1–17? Jūsų kultūroje kojų plovimas kitiems gali būti neįprastas tarnavimo būdas. Tačiau pagalvokite, ką galite padaryti, kad sektumėte Gelbėtojo nuolankaus tarnavimo pavyzdžiu.

Taip pat gali būti įdomu atkreipti dėmesį į tai, ką Jėzus žinojo ir jautė būdamas su apaštalais šią šventą akimirką (žr. 1 ir 3 eilutes.) Ką šios įžvalgos padeda suprasti apie Gelbėtoją?

Taip pat žr. Luko 22:24–27.

Jono 13:34–35

Mano meilė kitiems tai ženklas, kad esu tikras Jėzaus Kristaus mokinys

Anksčiau Jėzus davė įsakymą „mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39). Dabar Jis davė „naują įsakymą“. Ką, jūsų manymu, reiškia mylėti kitus taip, kaip jus myli Jėzus? (žr. Jono 13:34).

Taip pat galite pamąstyti, kaip kiti sužino, kad esate Jėzaus Kristaus mokinys. Kaip galite įsitikinti, kad meilė yra jūsų, kaip krikščionies, skiriamasis bruožas?

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą

Mato 26:26–29; Morkaus 14:22–25.Ką jūsų šeima kiekvieną savaitę patiria per sakramentą? Skaitymas apie pirmąjį sakramentą gali įkvėpti diskusiją apie sakramento svarbą ir kokiais būdais jį paversti įsimintinesniu. Galite parodyti paveikslą „Sakramento dalijimas“ (Evangelijos paveikslų knyga, 108 paveikslas) ir vieni su kitais pasidalyti idėjomis, ką galėtumėte daryti prieš sakramentą, per jį ir po jo.

Sakramentas padeda mums atminti Jėzų Kristų.

Mato 26:30.Galite sugiedoti giesmę, kaip tai darė Jėzus ir Jo apaštalai, galbūt sakramento giesmę. Kaip giesmės giedojimas tuo metu galėjo būti palaiminimas Jėzui ir Jo apaštalams? Kodėl giesmės mums yra palaiminimas?

Jono 13:1–17.Skaitydami šias eilutes galbūt norėsite parodyti savo šeimai paveikslą, esantį šio pamokos plano pabaigoje. Kokių tiesų Gelbėtojas mokė savo veiksmais? Kokia paveiksle esanti informacija padeda suprasti šias tiesas? Galbūt šeimos nariai galėtų papasakoti, kaip gyvenimas pagal šias tiesas padarė juos laimingus (žr. Jono 13:17).

Jono 13:34–35.Perskaitę šias eilutes, galėtumėte kartu pakalbėti, iš ko žmonės atpažįsta, kad esate Jėzaus Kristaus mokiniai. Kaip Gelbėtojas nori, kad Jo sekėjai būtų žinomi? Galite paprašyti šeimos narių papasakoti apie žmones, kurių meilė kitiems rodo, kad jie yra tikri Jėzaus Kristaus mokiniai. Taip pat galite aptarti, kaip savo šeimoje galėtumėte parodyti daugiau meilės.

Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės plane, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.

Siūloma dainelė „Kaip jus mylėjau“, Vaikiškų dainelių knyga, p. 74.

Asmeninių studijų tobulinimas

Apmąstykite. Raštai turi savo dvasinę prasmę, kurios galime nepastebėti, jei skaitysime juos pernelyg atsainiai, kaip kitą skaitomą medžiagą. Neskubėkite baigti skyriaus. Skirkite laiko įsigilinti į tai, ką skaitote.

Didžiausias karalystėje, Dž. Kirkas Ričardsas