„Vasario 3–9. 2 Nefio 1–5. „Mes gyvenome laimingą gyvenimą“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai. Mormono Knyga, 2020 (2020)
„Vasario 3–9. 2 Nefio 1–5“, „Ateik ir sek paskui mane“ – Sekmadieninei mokyklai, 2020
Vasario 3–9
2 Nefio 1–5
„Mes gyvenome laimingą gyvenimą“
Dvasinį pasiruošimą pradėkite perskaitydami 2 Nefio 1–5 ir užsirašykite įkvėptas mintis. Šiame skyriuje yra daugiau principų, nei turite laiko juos aptarti vienoje pamokoje, todėl ruošdamiesi vadovaukitės Dvasia, kreipkite dėmesį į mokinių įžvalgas, kad nuspręstumėte, į kuriuos principus susitelkti ir kaip vesti diskusiją.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Skatinkite dalytis
Tikėtina, kad mokiniai yra pasižymėję arba ką nors užsirašę apie bent vieną 2 Nefio 1–5 skyrių eilutę. Pamokos pradžioje galite paraginti klasę pasidalyti jiems prasmingomis eilutėmis. Paprašykite mokinių apibendrinti doktrininį principą, kurį išmoko iš pasidalytų eilučių.
Mokykite doktrinos
Esame laisvi veikti savo nuožiūra
-
Per dažnai žmonės savo valios laisvę naudoja taip, kad kitiems sukelia daug kančių. Taigi, kodėl valios laisvė tokia svarbi Dangiškajam Tėvui? Šį klausimą galite užrašyti lentoje, o atsakymus mokiniai gali surasti 2 Nefio 2:11–30 ir užrašyti juos lentoje. Kaip priešininkas mėgina sumenkinti mūsų valios laisvę? Kaip Gelbėtojas padeda mums „pasirinkti laisvę ir amžinąjį gyvenimą“? (2 Nefio 2:27) Galite drauge sugiedoti giesmę apie valios laisvę, pavyzdžiui, „Visada teisingai elgtis rinkis“ (Giesmės, 134), ir pasiūlyti mokiniams į sąrašą lentoje įrašyti giesmės įkvėptas įžvalgas.
-
Šios savaitės pamokos plane iš „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms įvardytos keturios būtinos valios laisvės sąlygos. Štai vienas būdas, padėsiantis jums įtvirtinti tai, ką mokiniai išmoko namuose: lentoje užrašykite keturias sąlygas. Tada paprašykite mokinių pasidalyti 2 Nefio 2 teiginiais, kuriais mokoma, kodėl šios sąlygos būtinos norint pasiekti dievišką potencialą.
Nuopuolis ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra būtinos Dangiškojo Tėvo plano dalys
-
Daugelis krikščionių tiki, kad nuopuolis buvo tragedija ir Ieva klaikiai suklydo. Šios 2 Nefio 2 skyriaus eilutės paaiškina tiesas apie Adomo ir Ievos nuopuolį ir paliudija, kad Jėzus Kristus išperka mus iš nuopuolio. Šiuos mokymus galite aptarti paragindami klasę 2 Nefio 2:15–25 surasti ir surašyti tiesas, kurios paaiškina, kas nutiko Edeno sode. Kokių dar įžvalgų jie gavo iš prezidento Dalino H. Oukso citatos „Pagalbinėse priemonėse“? Kaip Jėzus Kristus išperka mus iš nuopuolio? (Žr. 2 Nefio 2:6–8, 26–29.)
-
Po tokios užduoties galite užduoti keletą toliau pateiktų klausimų ir paprašyti mokinių pasidalyti savo įžvalgomis:
-
Kaip šiose eilutėse užrašyti Lehio mokymai ištaiso dažnai pasitaikantį neteisingą supratimą apie nuopuolį?
-
Kokia prasme nuopuolis yra palaiminimas?
-
Kaip teisingas nuopuolio supratimas padeda geriau suprasti, kodėl mums reikia Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo?
-
Pasakykite vieną priežastį, dėl ko esate dėkingi už Adomo ir Ievos pasirinkimą Edeno sode.
-
Kuo jūsų pasirinkimas ateiti į žemę panašus į Adomo ir Ievos pasirinkimą paragauti vaisiaus nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio?
-
Koks gyvenimo tikslas? Kodėl nuopuolis buvo būtinas šiam tikslui pasiekti?
-
Apimti silpnybių galime kreiptis į Dievą
-
Nefio žodžiai užrašyti 2 Nefio 4:15–35 gali suteikti mums vilties ir paguosti, kai jaučiamės prislėgti užklupusių sunkumų ir silpnybių. Galbūt mokiniai galėtų peržvelgti šias eilutes poromis ir surasti ištraukas, kuriomis galėtų paguosti negandų prislėgtą žmogų. Po to paprašykite porų pasidalyti šiomis ištraukomis su visa klase. Galbūt kas nors jūsų pamokoje galėtų pasidalyti patirtimi, kai kreipėsi į Dievą kaip Nefis ir rado paguodą.
-
Dar vienas būdas, padėsiantis apžvelgti 2 Nefio 4: prieš pamoką paprašykite kelių mokinių ateiti pasiruošus pasidalyti šio skyriaus eilutėmis arba frazėmis, kurios jiems pasirodė prasmingos. Paprašykite jų papasakoti, ką daro, kai jaučiasi apimti nevilties dėl savo silpnybių. Giesmė apie paguodą ir viltį, pvz., „Kur man taikos ieškot?“ (Giesmės, 63), galėtų praplėsti šią diskusiją. Pavyzdžiui, mokiniai galėtų pasidalyti, kaip giesmė padaro įtaigesnį Nefio pavyzdį, kai šis apimtas nevilties kliovėsi Viešpačiu.
Laimę atrandame gyvendami pagal Evangeliją
-
Nors Nefis ir jo žmonės patyrė sunkumų, jie sugebėjo sukurti visuomenę, paremtą laimę nešančiais principais. Kokie klasės studijuoto 2 Nefio 5 skyriaus principai prisidėjo prie nefitų laimės? Kiekvienam mokiniui galite parūpinti po popieriaus lapą, paraginti juos 2 Nefio 5 surasti laimę teikiančius principus ir juos užrašyti. Kuo pasaulio laimės ieškojimo būdai skiriasi nuo to, ką sužinome iš 2 Nefio 5? Kokius tikslus mokiniai gali užsibrėžti, kad pritaikytų vieną iš šių principų?
Skatinkite mokytis namuose
Mokiniams pasakykite, kad 2 Nefio 6–10 užrašytas vienas iš visuose Raštuose geriausių pamokslų apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Taip pat galite pasidalyti eilute, dėl kurios mielai skaitote šį skyrių.
Papildomos priemonės
Nuopuolis buvo Dievo plano dalis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas mokė:
„Kai Adomas ir Ieva gavo pirmąjį įsakymą, jie buvo pereinamoje būsenoje, jau nebe dvasių pasaulyje, bet su fiziniais kūnais, kurie dar nebuvo pajungti mirčiai, kurie dar negebėjo kurti gyvybės. Jie negalėjo įvykdyti pirmojo Tėvo įsakymo neperžengdami užkardos tarp Edeno sode patiriamos palaimos ir baisių mirtingojo gyvenimo išbandymų bei nuostabių jo galimybių. […]
Pranašas Lehis aiškino, kad „jei Adomas nebūtų prasižengęs, jis nebūtų nupuolęs“ (2 Nefio 2:22), bet būtų pasilikęs toje pačioje būsenoje, kurioje buvo po sukūrimo.
Nuopuolis buvo suplanuotas, tęsia Lehis, nes „visa tai padaryta pagal išmintį to, kuris žino viską“ (2 Nefio 2:24).
Tai Ieva pirmoji sulaužė Edeno apribojimus, kad sukeltų mirtingumo būseną. Jos poelgis, kad ir kas jį sukėlė, formaliai žiūrint buvo prasižengimas, bet žiūrint iš amžinybės perspektyvos – šlovinga būtinybė, atverianti duris link amžinojo gyvenimo. Adomas parodė išmintį pasielgdamas taip pat. Ir taip, Ieva ir „Adomas nupuolė, kad galėtų būti žmonės“ (2 Nefio 2:25).
Kai kurie krikščionys smerkia Ievą už jos poelgį, teigdami, kad dėl jo ji ir jos dukterys yra kažkaip ydingos. Pastarųjų dienų šventieji taip nemano! Apšviesti apreiškimo, mes iškilmingai minime Ievos poelgį ir šloviname jos išmintį bei drąsą per tą didį įvykį, kurį vadiname nuopuoliu. […]
Mūsų dienų apreiškimas rodo, kad mūsų pirmieji gimdytojai suprato nuopuolio būtinumą. Adomas pareiškė: „Tebūna palaimintas Dievo vardas, nes dėl mano prasižengimo mano akys atvertos, ir šiame gyvenime aš džiaugsiuos, ir vėl kūne aš matysiu Dievą“ (Mozės 5:10)“ (“The Great Plan of Happiness,” Ensign, Nov. 1993, 72–73).