22 pamoka

Pranašo Džozefo Smito kankinystė

Įvadas

Bažnyčios atskalūnai ir išoriniai Bažnyčios priešininkai buvo Džozefo Smito ir jo brolio Hairumo kankinystės kaltininkai. Jų mirtis yra tvirtas jų liudijimo apie Mormono Knygą, Doktrinos ir Sandorų knygą ir sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos antspaudas. Studijuodami Pranašo Džozefo Smito gyvenimą ir kankinystę mokiniai galės apmąstyti gausius Viešpaties palaiminimus, gautus dėl Pranašo Džozefo Smito, per kurį Viešpats šiomis dienomis sugrąžino Savo Evangeliją, tarnystės.

Pagalbiniai skaitiniai

Tomas S. Monsonas, „Pranašas Džozefas Smitas – Mokytojas pavyzdžiu“, 2005 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.
“The Martyrdom,” chapter 22 in Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2003), 273–285.
Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), 46 skyrius. „Kankinio mirtis: savo liudijimą pranašas užantspauduoja savo krauju“, 507–518.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 135:4–5; 136:36–39

Priešai siekė sunaikinti Džozefą Smitą

Parodykite Karteidžo kalėjimo nuotrauką. Paaiškinkite mokiniams, kad 1844 m. birželio 27 d. Karteidžo kalėjime, Ilinojaus valstijoje, buvo nužudyti Pranašas Džozefas Smitas ir jo brolis Hairumas. Džozefas Smitas mirė būdamas 38-erių, o Hairumas – 44-erių metų.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:36–39 eilutes, o kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą. Paraginkite mokinius skaitant atpažinti, kaip Viešpats apibendrino Džozefo Smito gyvenimą ir atliktą darbą. Tada aptarkite šį klausimą:

Kaip Viešpats apibūdino Pranašo Džozefo Smito darbą? (Mokiniai atsakydami gali paminėti šias tiesas: Džozefas Smitas padėjo Dievo darbo pagrindą šiuo Evangelijos laikotarpiu. Mirties valandą Džozefas Smitas buvo nekaltas, jis ištikimai įvykdė Dievo jam skirtą misiją.)

Norėdami padėti mokiniams suprasti, kas turėjo įtakos Pranašo mirčiai, papasakokite, kad šventieji Ilinojaus valstijoje taikiai gyveno maždaug trejus metus, tačiau 1842 m. vėl prasidėjo priešinimasis. Bažnyčios priešininkais tapo dėl politinės šventųjų įtakos nerimauti pradėję Ilinojaus gyventojai. Kiti pavydėjo matydami klestinčią Navū ekonominę padėtį ir pradėjo kabinėtis prie Navū miesto valdžios ir atsargos kariuomenės. Kai kurie neteisingai suprato mormonų doktriną ir gyvenseną. Bažnyčios atskalūnai ir išoriniai Bažnyčios priešininkai suvienijo jėgas kovoje prieš Pranašą ir Bažnyčią.

Išdalinkite mokiniams padalomosios medžiagos, pateiktos šios pamokos pabaigoje, kopijas. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti skyrelį, pavadintą „Pranašo ir Bažnyčios priešininkai“.

Paaiškinkite, kad, pagal Pranašo mirties metais galiojusius įstatymus, spaustuvės sunaikinimas nebuvo įstatymo pažeidimas. Pasidalinkite šiuo vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu:

„Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisa, kuria, siekiant apsaugoti spaudą nuo miesto ar valstijos valdžios, įvedama spaudos laisvė buvo priimta tik 1868 m., o kaip federalinis įstatymas taikyti pradėta tik 1931 m. […] Apie mūsų protėvių veiksmus turėtume spręsti pagal tų laikų, o ne pagal mūsų, įstatymus, įsakymus ir aplinkybes“ (“Joseph, the Man and the Prophet,” Ensign, May 1996, 72).

Kodėl, mąstant apie ankstyvųjų Bažnyčios vadovų elgesį, yra svarbu prisiminti paskutinį vyresniojo Oukso sakinį? (Galbūt norėsite atkreipti dėmesį, kad dauguma Navū miesto tarybos narių buvo Bažnyčios nariai, tačiau nurodydami sunaikinti spaustuvę jie veikė eidami valstybės tarnautojų pareigas. Bažnyčia nesiėmė jokių veiksmų prieš spaustuvę, tačiau miesto taryba – ėmėsi, siekdama nuraminti viešosios tvarkos pažeidėjus [iš History of the Church, 6:432]).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą „Džozefas ir Hairumas melagingai apkaltinami“. Pakvieskite kitą mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:4. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Džozefas Smitas pranašavo vykdamas į Karteidžą.

Nors visi mirtingieji yra netobuli, kaip, jūsų manymu, kažkas gali turėti švarią sąžinę „nuo nusižengimo Dievui ir visiems žmonėms“? (DS 135:4.)

Paaiškinkite, kad prieš vykdamas į Karteidžo kalėjimą Hairumas perskaitė Etero 12:36–38 ir užlenkė tą lapą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:5, o kitiems pasiūlykite sekti ten cituojamus Etero žodžius. Paskatinkite mokinius apmąstyti, kodėl šie žodžiai buvo reikšmingi Hairumui. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti frazes ir žodžius, kurie tose eilutėse jiems atrodo svarbūs.

Kaip manote, kokie Etero knygos frazės ar žodžiai buvo reikšmingi tuo metu su įkalinimu ir galbūt mirtimi susidursiančiam Hairumui?
Kaip manote, ką reiškia žodžiai: „Visi žmonės sužinos, kad mano apdarai nesutepti jūsų krauju“? (Galbūt norėdami mokiniams padėti suprasti šių žodžių prasmę norėsite pasiūlyti ties 5 eilute pasižymėti nuorodas į Jokūbo knygos 1:19 ir Mozijo 2:27. Papildomos informacijos suteikiančių nuorodų pasižymėjimas Raštuose yra svarbus Raštų studijavimo įgūdis.)

Paklauskite mokinių, kaip, jų manymu, Džozefas Smitas ir Hairumas galėjo jaustis žinodami, kad, kaip galėdami, geriausiai įvykdė ir atliko Dievo duotus pašaukimus ir pareigas.

Ko galime pasimokyti iš Džozefo ir Hairumo Smitų pavyzdžio apie tai, kaip mes galime atlikti iš Dievo gautas atsakomybes?

Doktrinos ir Sandorų 135:1–3, 6–7

Kankinystė Karteidžo kalėjime ir pagiriamosios kalbos Džozefui Smitui

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135 skyriaus įvadą. (Galite paminėti, kad 1981 m. ir 2013 m. Raštų leidimų įvaduose esantys skirtumai atspindi naujausias žinias.) Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:1–2 ir padalomosios medžiagos skyrelį, pavadintą „Kankinystė Karteidžo kalėjime“. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą.

Ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai: „Užantspauduo[ti] liudijimą apie šią knygą ir Mormono Knygą“?

(Galbūt, mokiniams atsakinėjant, vertėtų lentoje užrašyti šį paaiškinimą: „Užantspauduoti“ reiškia kažką įtvirtinti visam laikui, pavyzdžiui, liudijimą. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šį paaiškinimą Raštuose šalia 1 eilutės.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 135:3, 6–7 ir surasti, kokias tiesas sužinome iš šio pranešimo apie Džozefo ir Hairumo Smitų kankinystę.

Kokias tiesas sužinojote iš šio pranešimo apie Džozefo ir Hairumo Smitų kankinystę? (Tarp mokinių atpažįstamų tiesų turėtų būti ir šios: Džozefas Smitas dėl šio pasaulio žmonių išgelbėjimo padarė daugiau, nei bet kuris kitas žmogus, išskyrus tik Jėzų. Mormono Knyga ir Doktrinos ir Sandorų knyga išneštos tam, kad pasaulis būtų išgelbėtas.)
Kaip manote, kas jūsų gyvenime būtų kitaip, jei nebūtų buvę Pranašo Džozefo Smito tarnystės?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso teiginį, esantį padalomosios medžiagos skyrelyje, pavadinimu „Pagiriamosios kalbos apie Pranašą Džozefą Smitą“.

Kodėl svarbu žinoti, kad Džozefas Smitas, bendražygių manymu, buvo pranašas ir garbingas, doras žmogus?

Baigdami paklauskite mokinių, ar kas nors iš jų norėtų paliudyti apie Džozefą Smitą. Paraginkite mokinius ateinančias kelias dienas ieškoti progų pasidalinti su kitais liudijimu apie Pranašą Džozefą Smitą ir jo svarbą sugrąžinant Evangeliją.

Mokiniams skirti skaitiniai

Doktrinos ir Sandorų 135:1–7; 136:36–39.
Tomas S. Monsonas, „Pranašas Džozefas Smitas – Mokytojas pavyzdžiu“, 2005 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.

Pranašo Džozefo Smito kankinystė

Sugrąžinimo pamatas. 22 pamoka

Pranašo ir Bažnyčios priešininkai

Iki 1844 m. liepos žmonių priešiškumas Bažnyčiai labai sustiprėjo. Kai kurie Ilinojaus valstijos gyventojai tarėsi dėl šventųjų išvarymo iš valstijos, o kiti rengė sąmokslus norėdami nužudyti Pranašą. Kai kurie prieš Pranašą ir Bažnyčią nusiteikę suokalbininkai buvo atsimetę buvusieji Bažnyčios nariai. 1844 m. birželio 7 d. Viljamas Lo, anksčiau tarnavęs antruoju patarėju Pirmojoje Prezidentūroje, drauge su kitais atsimetėliais išleido pirmąjį laikraščio Nauvoo Expositor numerį. Norėdami sukurstyti visuomenę prieš Pranašą bei Bažnyčią tie vyrai naudojosi šiuo laikraščiu ir šmeižė Džozefą Smitą bei kitus Bažnyčios vadovus. Džozefas Smitas, tuometinis Navū miesto meras, ir dauguma Navū miesto tarybos narių pripažino, kad dėl šio [vaidus] kurstančio laikraščio kils miestą niokojančios riaušės. Jie pripažino laikraštį pažeidus viešąją tvarką ir nutarė, kad Nauvoo Expositor spaustuvė turi būti sunaikinta.

Džozefas ir Hairumas melagingai apkaltinami

„Dėl miesto mero ir tarybos [sprendimo sunaikinti laikraštį Nauvoo Expositor ir jo spausdinimo mašiną] Ilinojaus valstijos valdžia pranašą, jo brolį Hairumą ir kitus Navū miesto vadovus nepagrįstai apkaltino maištu. Ilinojaus valstijos gubernatorius Tomas Fordas nurodė tiems vyrams atvykti į Karteidžo apygardos teismą, Ilinojaus valstijoje, ir pažadėjo jiems apsaugą. Džozefas žinojo, kad, jei nuvyks į Karteidžą, jo gyvybė atsidurs dideliame pavojuje dėl jam grasinusių nedorėlių gaujų.

Manydami, kad nedorėlių gaujas domina tik jie, Džozefas ir Hairumas nusprendė išvykti į vakarus, kad išgelbėtų savo gyvybes. Birželio 23 d. jie persikėlė per Misisipės upę. Bet vėliau tą dieną broliai iš Navū surado pranašą ir pasakė, kad, jeigu jis nepasiduos Karteidžo valdžiai, miestą užims kariuomenė. Pranašas sutiko pasiduoti, tikėdamasis taip nuraminti valdžios pareigūnus ir nedorėlių gaujas. Birželio 24 d. Džozefas ir Hairumas Smitai atsisveikino su savo šeimomis ir kartu su kitais Navū miesto pareigūnais išvyko į Karteidžą, kad kitą dieną savanoriškai pasiduotų apygardos pareigūnams Karteidže. Po to, kai broliai dėl pradinio kaltinimo buvo paleisti už užstatą, jie buvo melagingai apkaltinti Ilinojaus valstijos išdavyste, suimti ir įkalinti Karteidžo kalėjime laukti teismo. Prie jų savanoriškai prisidėjo vyresnieji Džonas Teiloras ir Vilardas Ričardsas, vieninteliai Dvylikos nariai, kurie tada nebuvo misijose“ (Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 507–08).

Kankinystė Karteidžo kalėjime

1844 m. birželio 27 d. Džozefą Smitą lankęs žmogus davė jam revolverį. Užpuolikams stengiantis patekti į kambarį, kuriame buvo laikomi Pranašas ir kiti vyrai, Hairumas, gindamas kitus, esančius kambaryje, buvo mirtinai sužeistas. Džozefas prišoko prie durų ir įsikibęs į durų staktą keletą kartų iššovė į koridorių. Iš šešių šovinių buvo iššauti tik trys ir sužeista keletas užpuolikų. Tuomet užpuolikai pro pusiau uždarytas duris grūdo savo ginklus, o Džonas Teiloras stengėsi atremti jų ginklus savo lazda.

Konfliktui suintensyvėjus, Džonas Teiloras bandė iš kambario ištrūkti pro langą. Jam stengiantis iššokti pro langą, kažkas iš tarpdurio šovė jam į šlaunį, o iš lauko pusės į jį taip pat kažkas šovė. Nukritęs ant grindų, jis stengėsi palįsti po lova, esančia prie lango ir buvo sunkiai sužeistas dar trimis šūviais. Tuo tarpu Vilardas Ričardsas savo lazda stengėsi numušti pro tarpdurį besiveržiančiųjų ginklus.

Tuomet Džozefas Smitas nusprendė sprukti pro tą patį langą. Vilardui Ričardsui stengiantis atremti prie durų esančius užpuolikus, Pranašas šoko atviro lango link. Tuo metu į jį buvo šauta ir iš kalėjimo vidaus, ir iš išorės. Krisdamas pro langą jis sušuko: „O Viešpatie, mano Dieve!“ Kalėjimo viduje buvę užpuolikai išskubėjo į lauką norėdami įsitikinti, kad Džozefas negyvas. Nors tą dieną niekas iš Bažnyčios narių nekeliavo į Karteidžą, vis dėlto kažkas sušuko: „Ateina mormonai“, ir visi užpuolikai pabėgo.

Pagiriamosios kalbos apie Pranašą Džozefą Smitą

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:

„Geriausiai Džozefą Smitą pažinoję ir su juo tvirtai stovėję Bažnyčiai vadovaujantys vyrai jį mylėjo ir palaikė kaip pranašą. Jo brolis Hairumas pasirinko mirti drauge su juo. Su juo nužudymo dieną buvęs Džonas Teiloras pasakė: „Aš liudiju priešais Dievą, angelus ir žmones, kad Džozefas buvo geras, garbingas ir doras žmogus […] ir kad tiek jo asmeninis, tiek viešas gyvenimas buvo tikrai nepriekaištingas ir kad jis gyveno bei mirė kaip Dievo žmogus“ (The Gospel Kingdom [1987], 355; taip pat žr. DS 135:3). Brigamas Jangas pareiškė: „Nemanau, kad žemėje gyvena žmogus, pažinojęs Džozefą Smitą geriau, nei aš jį pažinojau; ir aš galiu drąsiai teigti, kad, išskyrus Jėzų Kristų, šioje žemėje negyveno ir negyvena už jį geresnis žmogus“ [Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe (1954), 459]” (“Joseph, the Man and the Prophet,” Ensign, May 1996, 73).