dirbantis vyras

22.

Materialinių poreikių tenkinimas ir savarankiškumo ugdymas

22.0

Įvadas

Bažnyčios nariai sudaro sandorą „nešti vieni kitų naštas, […] gedėti su tais, kurie gedi […], ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos“ (Mozijo 18:8–9).

Bažnyčios nariams taip pat patariama stiprinti savo savarankiškumą stropiai dirbant ir meldžiant Viešpaties pagalbos. Savarankiškumas – tai gebėjimas, įsipareigojimas ir pastangos patenkinti dvasinius ir materialinius savo ir šeimos poreikius.

---

ASMENINĖS IR ŠEIMOS PASTANGOS

---

22.1

Savarankiškumo ugdymas

Viešpačiui padedant nariai turi ugdyti savarankiškumą šiais būdais:

• lavinti dvasines, fizines ir emocines jėgas;

• įgyti išsilavinimą ir darbą;

• geriau pasiruošti materialiai.

22.1.4

Materialinis pasiruošimas

Raštai moko, kaip svarbu būti pasiruošusiems (žr. Ezechielio 38:7; Doktrinos ir Sandorų 38:30). Nariams patariama pasiruošti, kad prireikus galėtų pasirūpinti savimi, savo šeimomis ir kitais.

Nariai didina savo finansinį pasirengimą:

• mokėdami dešimtines ir atnašas (žr. Malachijo 3:8–12);

• išsivaduodami iš skolų ir, kiek įmanoma, vengdami jų;

• pasiruošdami ir gyvendami pagal biudžetą;

• taupydami ateičiai;

• įgydami tinkamą išsilavinimą, kuris padėtų jiems aprūpinti save ir savo šeimą (žr. 22.3.3).

Pasiruošimas taip pat apima plano, kaip pasirūpinti pagrindiniais poreikiais ekstremaliose situacijose, sudarymą. Nariai raginami kaupti tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes maisto, vandens ir kitų būtiniausių reikmenų atsargas.

22.2

Tarnavimas tiems, kurie turi materialinių ir emocinių poreikių

Viešpaties mokiniai mokomi mylėti vieni kitus, tarnauti vieni kitiems ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos (žr. Mozijo 4:15–16). Nariai stengiasi matyti kitus taip, kaip juos mato Gelbėtojas, suprasdami jų unikalias stiprybes ir poreikius. Šie poreikiai gali apimti maistą, drabužius, būstą, išsilavinimą, darbą, fizinę sveikatą ir emocinę gerovę.

22.2.1

Viešpaties sandėlis

Visi ištekliai, kuriais Bažnyčia gali padėti turintiems materialinių sunkumų, vadinami Viešpaties sandėliu (žr. Doktrinos ir Sandorų 82:18–19). Jie apima narių siūlomą laiką, talentus, užuojautą, materialiuosius ir finansinius išteklius, skirtus padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Viešpaties sandėlis yra kiekvienoje apylinkėje ir kuole. Vadovai dažnai gali padėti asmenims ir šeimoms rasti būdus patenkinti savo poreikius, remdamiesi žiniomis, įgūdžiais ir tarnavimu, kuriuos siūlo apylinkės ir kuolo nariai.

22.2.2

Pasninko įstatymas ir pasninko atnašos

Viešpats nustatė pasninko įstatymą ir pasninko atnašas, kad palaimintų savo žmones ir parūpintų jiems būdą tarnauti tiems, kuriems reikia pagalbos. Gyvendami pagal pasninko įstatymą nariai priartėja prie Viešpaties ir stiprėja dvasiškai. (Žr. Izaijo 58:6–12; Malachijo 3:8–12.)

Pasninkauti galima bet kada. Tačiau paprastai nariai pasninkauja pirmą mėnesio šabo dieną. Pasninko diena paprastai apima:

• maldą,

• susilaikymą nuo valgymo ir gėrimo 24 valandas (jei fiziškai gali),

• dosnių pasninko atnašų aukojimą.

Pasninko atnašos – tai paaukojimas, skirtas padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Kai nariai pasninkauja, jie kviečiami paaukoti bent jau nesuvalgyto maisto kainą atitinkančią sumą.

Savo pasninko atnašas ir užpildytą Dešimtinės ir kitų atnašų lapelį nariai gali atiduoti vyskupui arba vienam iš jo patarėjų. Kai kuriuose kraštuose jie taip pat gali aukoti internetu.

---

VADOVO PASTANGOS

---

22.3

Savarankiškumo ugdymo ir tarnystės tiems, kuriems reikia pagalbos, modelis

22.3.1

Ieškokite tų, kuriems reikia pagalbos

Vyskupas turi šventą pareigą ieškoti tų, kuriems reikia pagalbos, ir jais rūpintis (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:112). Svarbų darbą padėdami vyskupui vykdyti šią pareigą atlieka:

• tarnaujantieji broliai ir seserys;

• Paramos bendrijos ir Vyresniųjų kvorumo prezidentūros;

• vyskupo patarėjai;

• kiti apylinkės tarybos nariai.

22.3.2

Padėkite nariams įvertinti ir patenkinti trumpalaikius poreikius

Nariai stengiasi patys patenkinti savo pagrindinius poreikius savo ir savo giminaičių pastangomis. Kai to nepakanka, nariams gali reikėti kitų pagalbos, pavyzdžiui:

• pagalbos iš vyriausybės ir visuomenės išteklių (žr. 22.12);

• Bažnyčios pagalbos.

Bažnyčios pagalba gali apimti pagalbą tenkinant trumpalaikius poreikius, pavyzdžiui, maisto, higienos reikmenų, drabužių, būsto ar kitų pagrindinių dalykų. Vyskupai gali naudoti pasninko atnašas, kad patenkintų šiuos poreikius. Kur galima surašyti vyskupo užsakymus, vyskupai paprastai naudoja juos tam, kad parūpintų maisto ir kitų pagrindinių produktų (žr. „Bishops’ Orders and Referrals” Leader and Clerk Resources [LCR] svetainėje).

22.3.3

Padėkite nariams susikurti ilgalaikį savarankiškumą

Nariams gali prireikti nuolatinės paramos, kad įveiktų ilgalaikius sunkumus. Švietimas, profesinis mokymas ar kiti ištekliai gali padėti jiems stiprinti savarankiškumą ir patenkinti ilgalaikius poreikius.

Savarankiškumo planas padeda nariams nustatyti savo stipriąsias puses ir poreikius. Jis taip pat padeda jiems nustatyti naudingus išteklius. Šis planas turėtų būti naudojamas kiekvieną kartą, kai kalbama apie Bažnyčios pagalbą.

22.3.4

Tarnaukite tiems, kurie turi emocinių poreikių

Daug narių patiria emocinių sunkumų. Tarnaujantieji broliai ir seserys bei apylinkės vadovai gali padėti jiems įveikti šiuos sunkumus.

22.4

Bažnyčios pagalbos teikimo principai

Su Viešpaties pagalba nariai stengiasi aprūpinti save ir savo šeimas.

Bažnyčios pagalba yra skirta padėti nariams išsiugdyti nepriklausomybę, o ne priklausomybę. Bet kokia suteikta pagalba turėtų stiprinti narių pastangas tapti savarankiškiems.

22.4.1

Skatinti asmeninę ir šeimos atsakomybę

Vadovai moko, kad asmenys ir šeimos pirmiausia yra patys atsakingi už savo materialinę, emocinę ir dvasinę gerovę.

Prieš suteikdamas Bažnyčios pagalbą, vyskupas (arba kitas jo paskirtas vadovas ar narys) kartu su nariais peržiūri, kokius išteklius jie naudoja savo poreikiams tenkinti.

22.4.2

Teikite materialinę pagalbą būtiniausioms reikmėms tenkinti

Bažnyčios pagalbos tikslas – laikinai patenkinti pagrindinius poreikius, kol nariai stengiasi tapti savarankiški.

Vyskupai, vertindami suteikiamos pagalbos dydį ir trukmę, turėtų elgtis išmintingai ir ieškoti dvasinio vadovavimo. Jie turėtų būti užjaučiantys ir dosnūs, bet nesudaryti sąlygų kilti priklausomybei.

22.4.3

Teikti išteklius ar paslaugas, o ne pinigus

Jei įmanoma, vyskupas turėtų vengti duoti pinigus. Pasninko atnašas ar vyskupo užsakymus jis turėtų naudoti, kad aprūpintų narius produktais ar paslaugomis. Tada nariai savo pinigus gali naudoti kitiems poreikiams apmokėti.

Kai to nepakanka, vyskupas gali padėti pasninko atnašomis kurį laiką apmokėti būtiniausias sąskaitas (žr. 22.5.2).

22.4.4

Siūlyti darbo ar tarnavimo galimybes

Vyskupai kviečia tuos, kurie gauna pagalbą, pagal galimybes dirbti ar tarnauti. Tai padeda nariams išlaikyti orumo jausmą. Tai taip pat padidina jų gebėjimą būti savarankiškiems.

22.4.5

Informaciją apie Bažnyčios pagalbą laikykite konfidencialia

Vyskupas ir kiti apylinkės vadovai bet kokią informaciją apie narius, kuriems reikia Bažnyčios pagalbos, laiko konfidencialia. Tai apsaugo narių privatumą ir orumą.

22.5

Bažnyčios pagalbos teikimo taisyklės

Bažnyčios vadovai, teikdami pagalbą per pasninko atnašas arba vyskupo užsakymus maistu ir kitais būtiniausiais produktais, turėtų laikytis šioje dalyje išdėstytų taisyklių.

22.5.1

Taisyklės dėl Bažnyčios paramos gavėjų

22.5.1.1

Pagalba apylinkės nariams

Paprastai Bažnyčios paramą gaunantys nariai turėtų gyventi apylinkės teritorijoje, ir joje turėtų būti jų nario kortelės. Pagalba gali būti teikiama neatsižvelgiant į tai, ar narys reguliariai lankosi Bažnyčios susirinkimuose ir laikosi Bažnyčios standartų.

22.5.1.2

Pagalba vyskupams ir kuolų prezidentams

Prieš vyskupui naudojant pasninko atnašas arba patvirtinant vyskupo užsakymą sau ar savo šeimai, reikalingas raštiškas kuolo prezidento sutikimas.

22.5.1.4

Pagalba asmenims, kurie nėra Bažnyčios nariai

Asmenims, kurie nėra Bažnyčios nariai, paprastai nurodomi vietinių bendruomenių pagalbos ištekliai. Retais atvejais, vadovaujamas Dvasios, vyskupas gali padėti jiems pasninko atnašomis ar vyskupo užsakymais.

22.5.2

Pasninko atnašų naudojimo taisyklės

22.5.2.1

Medicininė ar kitokia sveikatos priežiūra

Kiekvienas Bažnyčios kraštas nustatė pasninko atnašų, naudojamų medicinos, odontologijos ar psichikos sveikatos išlaidoms apmokėti, patvirtinimo ribas.

Norėdami sužinoti patvirtintas sumas ir nurodymus, žr. „Use of Fast Offerings for Medical Expenses“ („Pasninko atnašų naudojimas medicinos išlaidoms padengti“).

22.5.2.3

Pasninko atnašų grąžinimas

Nariai neatlygina už pasninko atnašų pagalbą, gautą iš Bažnyčios.

22.5.2.4

Apylinkės pasninko atnašų išlaidų sumos

Vyskupai neprivalo apriboti pasninko atnašų pagalbos apylinkės nariams iki apylinkėje surinktų atnašų sumos.

22.5.3

Mokėjimų atlikimo taisyklės

Jei įmanoma, mokėjimai turėtų būti atliekami tiesiogiai prekes ir paslaugas teikiančioms įmonėms.

22.5.4

Vyskupui ar kuolo prezidentui naudingų mokėjimų taisyklės

Padėdamas nariams pasninko atnašų lėšomis, vyskupas negali tomis lėšomis mokėti už prekes ar paslaugas taip, kad tai būtų naudinga jam pačiam.

Jei mokestis už narį pasninko atnašomis būtų naudingas kuolo prezidentui arba jo verslui, reikalingas krašto prezidentūros patvirtinimas.

22.6

Apylinkės vadovų funkcijos

22.6.1

Vyskupas ir jo patarėjai

Vyskupas turi dievišką pareigą ieškoti tų, kurie turi materialinių poreikių, ir jais rūpintis (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:112). Didžiąją šio darbo dalį jis paveda Paramos bendrijos ir Vyresniųjų kvorumo prezidentūroms. Tačiau tam tikras pareigas atlieka tik vyskupas. Pavyzdžiui, vyskupas:

• nustato bet kokios teikiamos materialinės pagalbos tipą, dydį ir trukmę;

• tvirtina pagalbą pasninko atnašomis (žr. 22.4 ir 22.5) ir vyskupo užsakymus maistui ir kitoms būtiniausioms prekėms (žr. 22.13);

• asmeniškai peržiūri narių savarankiškumo planus; prireikus jis paveda kitiems apylinkės vadovams domėtis, kaip tų planų yra laikomasi.

Vyskupas ir jo patarėjai turi šias pareigas:

• mokyti principų ir palaiminimų, susijusių su 1) rūpinimusi tais, kurie turi materialinių ir emocinių poreikių, ir 2) savarankiškumo ugdymu (žr. 22.1);

• mokyti pasninko įstatymo ir skatinti narius dosniai aukoti pasninko atnašas (žr. 22.2.2);

• prižiūrėti pasninko atnašų rinkimą ir apskaitą (žr. 34.3.2).

22.6.2

Paramos bendrijos ir Vyresniųjų kvorumo prezidentūros

Vadovaujamos vyskupo, Paramos bendrijos ir Vyresniųjų kvorumo prezidentūros apylinkėje atlieka svarbiausią darbą rūpindamosi tais, kuriems reikia pagalbos (žr. 8.2.2 ir 9.2.2). Šie vadovai moko apylinkės narius:

• tarnauti tiems, kuriems reikia pagalbos;

• gyventi pagal pasninko įstatymą;

• ugdyti savarankiškumą;

• didinti asmeninį ir šeimos pasirengimą.

22.6.3

Tarnaujantieji broliai ar seserys

Pagalba įveikiant dvasinius ir materialinius sunkumus dažnai prasideda nuo tarnaujančiųjų brolių ir seserų (žr. 21.1). Per tarnystės pokalbius ir kitu metu jie praneša apie tų, kuriems tarnauja, poreikius savo Vyresniųjų kvorumo arba Paramos bendrijos prezidentūroms. Apie konfidencialius poreikius jie gali pranešti tiesiogiai vyskupui.

22.7

Apylinkės tarybos paskirtis

Svarbus apylinkės tarybos darbas yra planuoti, kaip rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos, ir padėti jiems tapti savarankiškiems (žr. 4.4). Tarybos nariai šiuos planus grindžia informacija, gauta per tarnystės pokalbius ir asmeninį bendravimą su tais, kuriems reikia pagalbos. Aptardama narių poreikius, taryba gerbia kiekvieno, kuris prašo konfidencialumo, norus.

22.8

Apylinkės jaunimo tarybos paskirtis

Vienas apylinkės jaunimo tarybos tikslų yra padėti jaunimui tapti pasišventusiais Jėzaus Kristaus sekėjais (žr. 29.2.6).

Vadovaujama vyskupijos, apylinkės jaunimo taryba planuoja būdus, kaip tarnauti tiems, kuriems reikia pagalbos, savo apylinkėje ir bendruomenėje.