38.

Bažnyčios taisyklės ir gairės

38.1

Dalyvavimas Bažnyčioje

Mūsų Dangiškasis Tėvas myli savo vaikus. „Dievui visi yra vienodi“ ir Jis kviečia visus „ateiti pas Jį ir ragauti Jo gerumo“ (2 Nefio 26:33).

38.1.1

Bažnyčios susirinkimų lankomumas

Visi maloniai kviečiami į sakramento susirinkimus, kitus sekmadienio susirinkimus ir visuomeninius Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios renginius. Pirmininkaujantis pareigūnas yra atsakingas už tai, kad visi dalyvaujantys gerbtų šventą aplinką.

Dalyviai turėtų vengti trukdymais ar blaškymais kenkti garbinimui ar kitiems susirinkimo tikslams. Reikėtų gerbti visus amžiaus ir elgesio reikalavimus įvairiuose Bažnyčios susirinkimuose ir renginiuose. Dėl to reikia susilaikyti nuo atviro romantiško elgesio ir nuo dėmesį blaškančių drabužių ar išvaizdos. Taip pat neleidžiama daryti politinių pareiškimų ar kalbėti apie seksualinę orientaciją ar kitas asmenines savybes taip, kad tai trukdytų dėmesį sutelkti į Gelbėtoją.

Nederamai besielgiančius vyskupas arba kuolo prezidentas asmeniškai pataiso meilės dvasioje. Jis juos skatina padėti išlaikyti šventą atmosferą visiems susirinkusiems, didžiausią dėmesį skiriant Dangiškojo Tėvo ir Gelbėtojo garbinimui.

Bažnyčios susirinkimų namai išlieka privati nuosavybė, kurioje galioja Bažnyčios taisyklės. Asmenų, nenorinčių laikytis šių nurodymų, bus pagarbiai paprašyta nesilankyti Bažnyčios susirinkimuose ir renginiuose.

38.2

Apeigų ir palaiminimų teikimo taisyklės

Bendroji informacija apie apeigas ir palaiminimus pateikta 18 skyriuje. Informacija apie šventyklos apeigas pateikta 27 skyriuje ir 28 skyriuje. Jei kyla klausimų, vyskupai gali susisiekti su kuolo prezidentu. Kuolų prezidentai, jei turi klausimų, gali susisiekti su krašto prezidentūra.

38.3

Civilinė santuoka

Bažnyčios vadovai ragina narius pasiruošti šventyklinei santuokai ir susituokti bei būti užantspauduotiems šventykloje. Tačiau, jei tai leidžia vietiniai įstatymai, Bažnyčios vadovai gali atlikti civilinės santuokos ceremonijas.

Civilinės santuokos ceremonijos turi būti atliekamos pagal vietinius santuokos sudarymo įstatymus.

38.3.1

Kas gali atlikti civilinės santuokos ceremoniją

Jei tai leidžia vietiniai įstatymai, civilinės santuokos ceremoniją, pagal savo pašaukimą, gali atlikti šie tarnaujantys Bažnyčios pareigūnai:

• misijos prezidentas,

• kuolo prezidentas,

• apygardos prezidentas,

• vyskupas,

• skyriaus prezidentas.

Šie pareigūnai gali atlikti civilinės santuokos ceremoniją tik tarp vyro ir moters. Taip pat turi būti laikomasi visų šių sąlygų:

• nuotaka arba jaunikis yra Bažnyčios nariai arba yra numatyta krikšto data;

• nuotakos arba jaunikio nario kortelė yra arba po krikšto bus Bažnyčios padalinyje, kuriam vadovauja santuokos ceremoniją atliekantis pareigūnas;

• Bažnyčios pareigūnas yra teisiškai įgaliotas atlikti civilinės santuokos ceremoniją pagal jurisdikciją tos vietos, kurioje bus sudaryta santuoka.

38.3.4

Civilinė santuoka Bažnyčios pastatuose

Vestuvių ceremonija gali būti surengta Bažnyčios pastate, jei tai netrikdo įprastų Bažnyčios susirinkimų grafiko. Vestuvės neturėtų būti rengiamos šabo dieną arba pirmadienio vakarą. Bažnyčios pastatuose rengiamos vestuvės turi būti paprastos ir orios. Muzika turi būti šventa, pagarbi ir džiaugsminga.

Santuokos ceremonijos gali būti atliekamos sakramento salėje, kultūros salėje ar kitoje tinkamoje patalpoje. Per vestuves turi būti laikomasi deramų susirinkimų namų naudojimo gairių.

38.3.6

Civilinės santuokos ceremonija

Kad atliktų civilinę santuoką, Bažnyčios pareigūnas kreipiasi į porą ir sako: „Prašau, paimkite vienas kitą už dešinės rankos.“ Tada jis sako: „[Jaunikio vardas (-ai) ir pavardė] ir [nuotakos vardas (-ai) ir pavardė], jūs paėmėte vienas kitą už dešinės rankos, kaip ženklą įžadų, kuriuos dabar duosite Dievo ir šių liudytojų akivaizdoje.“ (Pora gali pasirinkti arba paskirti šiuos liudininkus iš anksto.)

Tada pareigūnas kreipiasi į jaunikį ir klausia: „[Jaunikio vardas (-ai) ir pavardė], ar tu priimi [nuotakos vardas (-ai) ir pavardė] kaip teisėtai sutuoktą tavo žmoną ir savo laisva valia bei pasirinkimu iškilmingai pažadi, kaip jos bendražygis ir teisėtai sutuoktas vyras, kad glausiesi tik prie jos ir nieko daugiau; kad laikysiesi visų įstatymų, pareigų ir įsipareigojimų, susijusių su šventa santuoka, ir kad mylėsi, gerbsi ir branginsi ją tol, kol abu gyvensite?“

Jaunikis atsako „Taip“.

Tada Bažnyčios pareigūnas kreipiasi į nuotaką ir klausia: „[Nuotakos vardas (-ai) ir pavardė], ar tu priimi [jaunikio vardas (-ai) ir pavardė] kaip teisėtai sutuoktą tavo vyrą ir savo laisva valia bei pasirinkimu iškilmingai pažadi, kaip jo bendražygė ir teisėtai sutuokta žmona, kad glausiesi tik prie jo ir nieko daugiau; kad laikysiesi visų įstatymų, pareigų ir įsipareigojimų, susijusių su šventa santuoka, ir kad mylėsi, gerbsi ir branginsi jį tol, kol abu gyvensite?“

Nuotaka atsako „Taip“.

Tada Bažnyčios pareigūnas kreipiasi į porą ir sako: „Pagal man, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vyresniajam, suteiktą teisinę galią, aš skelbiu jus, [jaunikio vardas (-ai) ir pavardė] ir [nuotakos vardas (-ai) ir pavardė], vyru ir žmona, legaliai ir teisėtai susituokusiais jūsų mirtingojo gyvenimo laikotarpiui.“

(Alternatyvi formuluotė kapelionui, kuris neina pirmininkaujančio Bažnyčios pareigūno pareigų: „Remdamasis man, kaip [karinės ar civilinės organizacijos padalinio pavadinimas] kapelionui, suteikta teisine galia, aš skelbiu jus, [jaunikio vardas (-ai) ir pavardė] ir [nuotakos vardas (-ai) ir pavardė], vyru ir žmona, legaliai ir teisėtai susituokusiais jūsų mirtingojo gyvenimo laikotarpiui.“)

„Telaimina Dievas jūsų sąjungą, kad džiaugtumėtės savo palikuoniais ir ilgu laimingu gyvenimu drauge, ir telaimina jus, kad laikytumėtės duotų šventų įžadų. Šių palaiminimų meldžiu jums Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.“

Kvietimas pabučiuoti vienam kitą kaip vyrui ir žmonai yra neprivalomas, pagrįstas kultūros normomis.

38.4

Užantspaudavimo taisyklės

Šventyklos užantspaudavimo apeigos sujungia šeimas amžinybei, kai nariai stengiasi gerbti sandoras, kurias jie sudaro priimdami apeigas. Užantspaudavimo apeigos apima:

• vyro ir žmonos užantspaudavimą;

• vaikų užantspaudavimą su tėvais.

Tie, kurie laikosi savo sandorų, išsaugos asmeninius užantspaudavimo teikiamus palaiminimus. Tai galioja, net jei tokio asmens sutuoktinis sulaužo sandoras ar nutraukia santuoką.

Ištikimi vaikai, užantspauduoti su tėvais arba gimę sandoroje, išlaiko amžinosios tėvystės palaiminimą. Tai galioja net jų tėvams atšaukus santuokos užantspaudavimą, praradus narystę Bažnyčioje ar atsisakius jos.

Jei nariai turi klausimų dėl užantspaudavimo taisyklių, jie turėtų pasikonsultuoti su savo vyskupu. Jei vyskupas turi klausimų, jis susisiekia su kuolo prezidentu. Jei kuolo prezidentas turi klausimų, jis gali susisiekti su savo šventyklos apygardos šventyklos prezidentūra, krašto prezidentūra arba Pirmosios Prezidentūros biuru.

38.5

Šventyklos drabužiai ir apdarai

38.5.1

Šventyklos drabužiai

Šventykloje per endaumento ir užantspaudavimo apeigas Bažnyčios nariai dėvi baltus drabužius. Moterys dėvi šiuos baltus drabužius: suknelę ilgomis arba trijų ketvirčių rankovėmis (arba sijoną ir palaidinę ilgomis arba trijų ketvirčių rankovėmis), kojines ir batus arba šlepetes.

Vyrai dėvi šiuos baltus drabužius: marškinius ilgomis rankovėmis, kaklaraištį ar peteliškę, kelnes, kojines ir batus arba šlepetes.

Per endaumento ir užantspaudavimo apeigas nariai apsivelka papildomus apeiginius drabužius ant minėtų baltų drabužių.

38.5.2

Šventyklos drabužių ir apdarų įsigijimas

Apylinkės ir kuolo vadovai skatina endaumentą gavusius narius įsigyti savo šventyklos drabužius. Šventyklos drabužių ir apdarų galima įsigyti Bažnyčios paskirstymo parduotuvėje arba adresu store.ChurchofJesusChrist.org. Kuolo ir apylinkės raštininkai gali padėti nariams užsisakyti drabužius.

38.5.5

Apdaro dėvėjimas ir priežiūra

Endaumentą gavę nariai sudaro sandorą dėvėti šventyklos apdarą visą gyvenimą.

Dėvėti šventyklos apdarą yra šventa privilegija. Tai yra vidinio įsipareigojimo sekti Gelbėtoju Jėzumi Kristumi išorinė išraiška.

Apdaras primena šventykloje sudarytas sandoras. Tinkamai nešiojamas visą gyvenimą, jis yra apsauga.

Apdaras turi būti dėvimas po viršutiniais drabužiais. Ar asmuo kitus apatinius dėvi virš šventyklos apdaro ar po juo, yra jo asmeninis pasirinkimas.

Apdaro nederėtų nusivilkti veikloms, kurias pagrįstai galima atlikti dėvint apdarą. Jo nederėtų modifikuoti derinant prie skirtingų stilių drabužių.

Apdaras yra šventas ir su juo reikia elgtis pagarbiai. Atsakymų į su apdaro dėvėjimu susijusius klausimus endaumentą gavę nariai turėtų ieškoti vadovaudamiesi Šventąja Dvasia.

38.5.7

Apdarų ir apeiginių šventyklos drabužių išmetimas

Norėdami išmesti susidėvėjusius šventyklos apdarus, nariai turi iškirpti ir sunaikinti žymes. Tada nariai sukarpo likusį audinį, kad jo nebūtų galima atpažinti kaip apdaro. Likusį audinį galima išmesti.

Nariai gali dovanoti geros būklės apdarus ir šventyklos drabužius kitiems endaumentą gavusiems nariams.

38.5.8

Šventyklos drabužiai laidojant

Jei įmanoma, endaumentą gavę nariai, turėtų būti laidojami arba kremuojami su šventyklos drabužiais. Jei dėl kultūrinių tradicijų ar laidojimo praktikos tai yra netinkama ar sudėtinga, drabužiai gali būti sulankstyti ir padėti šalia kūno.

Vyro kūnas aprengiamas šventyklos apdarais ir šiais baltais drabužiais: marškiniais ilgomis rankovėmis, kaklaraiščiu arba peteliške, kelnėmis, kojinėmis ir batais arba šlepetėmis. Moters kūnas aprengiamas šventyklos apdarais ir šiais baltais drabužiais: suknele ilgomis arba trijų ketvirčių rankovėmis (arba sijonu ir palaidine ilgomis arba trijų ketvirčių rankovėmis), kojinėmis ir batais arba šlepetėmis.

Apeiginiai šventyklos drabužiai užvelkami taip, kaip mokoma per endaumentą. Mantija uždedama ant dešiniojo peties ir surišama juosmens kairėje. Prijuostė prijuosiama prie liemens. Juosta apjuosiama aplink liemenį ir surišama kaspinu virš kairiojo klubo. Vyro kepuraitė paprastai dedama šalia kūno, kol ateina laikas uždaryti karstą. Tada kepuraitė uždedama taip, kad kaspinas būtų virš kairiosios ausies. Moters šydas gali būti atlenktas ant pagalvės jos pakaušyje. Moters veido uždengimas prieš laidojimą ar kremavimą yra neprivalomas, paliekamas šeimos nuožiūrai.

38.6

Moralinių problemų sprendimo taisyklės

38.6.1

Abortas

Viešpats įsakė: „Nežudysi ir nedarysi nieko panašaus“ (Doktrinos ir Sandorų 59:6). Bažnyčia pasisako prieš pasirenkamuosius abortus dėl asmeninio ar socialinio patogumo. Nariai neturi leisti, kad abortas būtų atliktas, jį atlikti, planuoti, mokėti už jį, pritarti jam ar skatinti jį atlikti. Vienintelės galimos išimtys yra:

• Nėštumas kaip prievartavimo ar kraujomaišos pasekmė.

• Kompetentingam gydytojui nusprendus, kad motinos sveikatai ar gyvybei gresia rimtas pavojus.

• Kompetentingam gydytojui nustačius sunkų vaisiaus apsigimimą, dėl kurio naujagimis po gimimo neišgyvens.

Tačiau net ir šios išimtys aborto nepateisina besąlygiškai. Abortas yra labai rimtas žingsnis. Jis turėtų būti svarstomas tik po to, kai atsakingi asmenys gavo patvirtinimą per maldą. Šiuo klausimu nariai gali pasitarti su savo vyskupais.

38.6.2

Smurtas

Smurtas – tai netinkamas elgesys su kitais arba nepriežiūra, sukeliant fizinę, lytinę, emocinę ar finansinę žalą. Bažnyčios pozicija – netoleruoti jokio smurto. Asmenys, kurie smurtauja prieš sutuoktinį ar vaikus, kitus šeimos narius arba bet ką kitą, pažeidžia Dievo ir žmonių įstatymus.

Visi nariai, ypač tėvai ir vadovai, raginami būti budrūs, stropūs ir daryti viską, ką gali, kad apsaugotų vaikus ir kitus asmenis nuo smurto. Sužinoję apie smurtą, nariai apie jį praneša valdžios institucijoms ir tariasi su vyskupu. Bažnyčios vadovai turėtų rimtai žiūrėti į pranešimus apie smurtą ir niekada jų neignoruoti.

Visi su vaikais ar jaunimu dirbantys suaugusieji turi baigti vaikų ir jaunimo apsaugos mokymus per vieną mėnesį po palaikymo (žr. ProtectingChildren.ChurchofJesusChrist.org). Šiuos mokymus jie turi pakartotinai išklausyti kas trejus metus.

Sužinoję apie smurtą, Bažnyčios vadovai pirmiausia ir nedelsdami turi padėti tiems, kurie jį patyrė, ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo smurto ateityje. Vadovai neturėtų skatinti žmogaus likti namuose ar aplinkoje, kurioje yra smurtaujama ar nesaugu.

38.6.2.1

Pagalbos patiriantiems smurtą linija

Kai kuriose šalyse Bažnyčia įsteigė konfidencialią pagalbos patiriantiems smurtą liniją, kad padėtų kuolų prezidentams ir vyskupams. Šie vadovai turėtų nedelsdami paskambinti pagalbos linija dėl kiekvieno atvejo, kai galėjo būti smurtaujama prieš asmenį arba jam kyla rizika patirti smurtą. Jie taip pat turėtų paskambinti šia linija, jei sužino, kad narys žiūri, perka ar platina vaikų pornografiją.

Šalyse, kuriose nėra pagalbos linijos, apie smurtą sužinojęs vyskupas turėtų susisiekti su savo kuolo prezidentu. Kuolo prezidentas turėtų kreiptis patarimo į krašto biuro teisininką.

38.6.2.2

Konsultavimas smurto atvejais

Smurto aukos dažnai išgyvena sunkią traumą. Kuolo prezidentas ir vyskupas turi reaguoti su nuoširdžia užuojauta ir empatija. Jie teikia aukoms dvasinę konsultaciją ir paramą, kad padėtų joms įveikti destruktyvias smurto pasekmes.

Kartais aukos jaučia gėdą ar kaltę. Aukos nenusidėjo. Vadovai padeda joms ir jų šeimoms suprasti Dievo meilę ir gijimą, kuris ateina per Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą (žr. Almos 15:8; 3 Nefio 17:9).

Kuolo prezidentas ir vyskupas turėtų padėti smurtautojui atgailauti ir liautis smurtauti. Jei suaugęs žmogus seksualiai nusidėjo vaikui, tą elgesį gali būti labai sunku pakeisti. Atgailos procesas gali trukti labai ilgai. Žr. 38.6.2.3.

Aukoms, kaltininkams ir jų šeimoms gali prireikti ne tik įkvėptos Bažnyčios vadovų pagalbos, bet ir profesionalių konsultacijų. Daugiau informacijos rasite 31.3.6.

38.6.2.3

Smurtas prieš vaiką ar jaunuolį

Smurtas prieš vaiką ar jaunuolį yra ypač rimta nuodėmė (žr. Luko 17:2). Terminas smurtas prieš vaiką ar jaunuolį čia apima:

• Fizinį smurtą – sunkų kūno žalojimą fizine jėga. Tam tikri sužalojimai gali būti nematomi.

• Seksualinį smurtą arba išnaudojimą – bet kokius seksualinius veiksmus su vaiku ar jaunuoliu arba sąmoningą leidimą ar pagalbą kitiems atlikti tokius veiksmus. Čia terminas seksualinis smurtas neapima seksualinės sąveikos abipusiu sutikimu tarp dviejų panašaus amžiaus nepilnamečių.

• Psichologinį smurtą – šiurkštų vaiko ar jaunuolio savigarbos ar savivertės žalojimą veiksmais ar žodžiais. Tai dažniausiai reiškia pasikartojančius ir nuolatinius įžeidinėjimus, manipuliavimus ir kritiką, kurie žemina ir menkina. Tai taip pat gali reikšti didelę nepriežiūrą.

• Vaikų pornografiją. Žr. 38.6.6.

Jei vyskupas ar kuolo prezidentas sužino arba įtaria, kad smurtaujama prieš vaiką ar jaunuolį, jis nedelsdamas pradeda veikti pagal 38.6.2.1 pateiktus nurodymus. Jis taip pat imasi veiksmų, kad padėtų apsaugoti nuo tolimesnės prievartos.

Jei suaugęs narys smurtauja prieš vaiką ar jaunuolį, kaip aprašyta šiame skyriuje, Bažnyčios narystės reikalų taryba ir pastaba nario kortelėje yra būtinos. Taip pat žr. 38.6.2.5.

Jei nepilnametis smurtauja prieš vaiką, kuolo prezidentas susisiekia su Pirmosios Prezidentūros biuru dėl nurodymų.

38.6.2.4

Smurtas prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį

Nėra vieno smurto apibrėžimo, kurį būtų galima pritaikyti visomis aplinkybėmis. Smurtinis elgesys gali būti skirtingo sunkumo. Šios įvairovės diapazonas – nuo atsitiktinai pasakytų šiurkščių žodžių iki sunkių sužalojimų.

Jei vyskupas ar kuolo prezidentas sužino, kad smurtaujama prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį, jis nedelsdamas ima veikti pagal 38.6.2.1 pateiktus nurodymus. Jis taip pat imasi veiksmų, kad padėtų apsaugoti nuo tolimesnės prievartos.

Vadovai siekia Dvasios vadovavimo, kad nuspręstų, koks tinkamiausias būdas smurto problemoms spręsti: asmeninės konsultacijos ar narystės reikalų taryba. Jie taip pat gali tartis, kokį būdą pasirinkti, su savo tiesioginiu kunigijos vadovu. Tačiau dėl bet kokio smurto prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį, atitinkančio toliau aprašytus smurto apibūdinimus, privaloma surengti narystės reikalų tarybą.

• Fizinis smurtas – sunkus kūno žalojimas fizine jėga. Tam tikri sužalojimai gali būti nematomi.

• Seksualinis smurtas. Žr. situacijas, apibrėžtas 38.6.18.3.

• Psichologinis smurtas – šiurkštus asmens savigarbos ar savivertės žalojimas veiksmais ar žodžiais. Tai dažniausiai reiškia pasikartojančius ir nuolatinius įžeidinėjimus, manipuliavimus ir kritiką, kurie žemina ir menkina.

• Ekonominis smurtas – naudojimasis kito finansine padėtimi. Tai gali būti neteisėtas kito asmens turto, pinigų ar kitų vertingų daiktų naudojimas. Tai taip pat gali būti finansinės galios kam nors įgijimas. Tai gali būti finansinės galios naudojimas siekiant kontroliuoti elgesį.

38.6.2.5

Bažnyčios pašaukimai, šventyklos rekomendacijos ir narių kortelių pastabos

Nariai, kurie smurtavo prieš kitus, neturi būti pašaukti tarnauti Bažnyčioje ir negali turėti šventyklos rekomendacijos, kol neatgailaus ir jiems nebus panaikinti narystės Bažnyčioje apribojimai.

Jei asmuo seksualiai smurtavo prieš vaiką ar jaunuolį arba sunkiai fiziškai ar emociškai išnaudojo vaiką ar jaunuolį, jo ar jos nario kortelėje bus įrašyta pastaba. Jam ar jai neturi būti skiriamas joks pašaukimas ar užduotis, susijusi su vaikais ar jaunimu. Tai apima ir tai, kad toks asmuo neskiriamas tarnauti šeimai, kurios namuose yra jaunuolių ar vaikų. Tai apima ir tai, kad tokiam asmeniui neskiriamas tarnystės porininkas jaunuolis. Šie apribojimai lieka galioti tol, kol Pirmoji Prezidentūra leidžia pašalinti tą pastabą.

38.6.2.6

Kuolo ir apylinkės tarybos

Kuolų ir apylinkių tarybos susirinkimuose kuolų prezidentūros ir vyskupijos turi reguliariai peržiūrėti Bažnyčios taisykles ir gaires dėl to, kaip užkirsti kelią smurtui ir reaguoti į jį. Vadovai ir tarybos nariai, mokydami ir aptardami šią opią temą, siekia Dvasios vadovavimo.

Tarybos nariai taip pat turi baigti vaikų ir jaunimo apsaugos mokymus (žr. 38.6.2).

38.6.2.7

Su smurtu susiję teisiniai klausimai

Jei nario smurtiniai veiksmai pažeidžia atitinkamus įstatymus, vyskupas arba kuolo prezidentas turėtų paraginti narį apie juos pranešti teisėsaugos pareigūnams arba atitinkamoms valdžios institucijoms.

Bažnyčios vadovai ir nariai turėtų vykdyti visus teisinius įsipareigojimus ir pranešti apie smurtą civilinių institucijų pareigūnams.

38.6.4

Gimstamumo kontrolė

Susituokusioms poroms, galinčioms gimdyti vaikus, duota privilegija suteikti mirtingus kūnus dvasiniams Dievo vaikams, o tada jų pareiga juos auklėti ir užauginti (žr. 2.1.3). Sprendimas, kiek vaikų turėti ir kada jų turėti, yra labai asmeniškas ir privatus. Tai turėtų būti palikta tarp poros ir Viešpaties.

38.6.5

Skaistybė ir ištikimybė

Viešpaties skaistybės įstatymas reiškia:

• susilaikymą nuo lytinių santykių už teisėtos vyro ir moters santuokos ribų;

• santuokinę ištikimybę.

Intymūs vyro ir moters santykiai turi būti gražūs ir šventi. Jie Dievo duoti tam, kad būtų gimdomi vaikai ir išreiškiama vyro ir žmonos tarpusavio meilė.

38.6.6

Vaikų pornografija

Bažnyčia smerkia bet kokią vaikų pornografiją. Jei vyskupas ar kuolo prezidentas sužino, kad narys yra susijęs su vaikų pornografija, jis nedelsdamas ima veikti pagal 38.6.2.1 pateiktus nurodymus.

38.6.8

Moters genitalijų žalojimas

Bažnyčia smerkia moterų lytinių organų žalojimą.

38.6.10

Kraujomaiša

Bažnyčia smerkia bet kokią kraujomaišą. Čia sąvoka kraujomaiša vartojama nusakant lytinius santykius tarp:

• vieno iš gimdytojų ir vaiko;

• senelio (-ės) ir vaikaičio (-ės);

• brolių ir seserų;

• dėdės ar tetos ir dukterėčios ar sūnėno.

Čia terminai vaikas, vaikaitis, broliai ir seserys, dukterėčia ir sūnėnas vartojami nusakant biologinius, įvaikinimo, kitos santuokos ar globos ryšius.

Kai kraujomaišos auka yra nepilnametis, vyskupas arba kuolo prezidentas skambina Bažnyčios pagalbos patiriantiems smurtą linija šalyse, kuriose ji yra prieinama (žr. 38.6.2.1). Kitose šalyse kuolo prezidentas turėtų kreiptis patarimo į krašto biuro teisininką. Jis taip pat raginamas konsultuotis su krašto biuro šeimos tarnybų darbuotojais arba su gerovės ir savarankiškumo programos vadovu.

Jei narys kaltas dėl kraujomaišos, Bažnyčios narystės reikalų taryba ir pastaba nario kortelėje yra privaloma. Įvykus kraujomaišai, Bažnyčia beveik visada privalo atšaukti asmens narystę.

Jei kraujomaiša kaltinamas nepilnametis, kuolo prezidentas susisiekia su Pirmosios Prezidentūros biuru dėl nurodymų.

Kraujomaišos aukos dažnai patiria sunkią traumą. Vadovai reaguoja su nuoširdžia užuojauta ir atjauta. Jie teikia dvasinę paramą ir konsultuoja, kad padėtų jiems įveikti destruktyvų kraujomaišos poveikį.

Kartais aukos jaučia gėdą ar kaltę. Aukos nenusidėjo. Vadovai padeda joms ir jų šeimoms suprasti Dievo meilę ir gijimą, kuris ateina per Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą (žr. Almos 15:8; 3 Nefio 17:9).

Be įkvėptos Bažnyčios vadovų pagalbos, aukoms ir jų šeimoms gali prireikti profesionalių konsultacijų. Informacijos ieškokite 38.6.18.2.

38.6.12

Okultizmas

Okultizmas sutelkia dėmesį į tamsą ir veda į apgaulę. Tai griauna tikėjimą Kristumi.

Okultizmas apima Šėtono garbinimą. Taip pat jis apima mistinę veiklą, kuri nesuderinama su Jėzaus Kristaus Evangelija. Tokia veikla apima (bet tuo neapsiriboja) ateities spėjimą, prakeikimus ir gydymo praktiką, kas yra Dievo kunigystės galios imitacijos (žr. Moronio 7:11–17).

Bažnyčios nariai neturėtų užsiimti jokia Šėtono garbinimo ar okultizmo forma. Jie neturėtų sutelkti dėmesio į tokią tamsą pokalbiuose ar Bažnyčios susirinkimuose.

38.6.13

Pornografija

Bažnyčia smerkia bet kokią pornografiją. Kad ir kokia būtų pornografijos forma, jos žiūrėjimas žaloja asmenų gyvenimą, šeimas ir visuomenę. Tai taip pat atstumia Viešpaties Dvasią. Bažnyčios nariai turėtų vengti bet kokios formos pornografinės medžiagos ir turėtų pasisakyti prieš jos leidimą, platinimą ir žiūrėjimą.

Padedant žmogui atgailauti dėl pornografijos, paprastai užtenka asmeninių konsultacijų ir neformalių narystės apribojimų. Narystės reikalų tarybos paprastai nerengiamos. Tačiau tarybos gali prireikti dėl intensyvaus ir kompulsinio pornografijos vartojimo, kuris padarė didelę žalą nario santuokai ar šeimai (žr. 38.6.5). Tarybos reikia, jei narys kuria, dalijasi, laiko ar pakartotinai žiūri vaikų pornografinius vaizdus (žr. 38.6.6).

38.6.14

Išankstinis nusistatymas

Visi žmonės yra Dievo vaikai. Visi yra broliai ir seserys, Jo dieviškosios šeimos dalis (žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“). „Iš vieno kraujo Jis išvedė žmonių tautas“ (Apaštalų darbų 17:26). Jam „visi yra vienodi“ (2 Nefio 26:33). Kiekvienas žmogus „vertinga[s], kaip ir kita[s]“ (Jokūbo knygos 2:21).

Neigiamas išankstinis nusistatymas neatitinka apreikšto Dievo žodžio. Dievo palankumas ar nepalankumas priklauso nuo atsidavimo Jam ir Jo įsakymams, o ne nuo žmogaus odos spalvos ar kitų savybių.

Bažnyčia kviečia visus žmones atsisakyti neigiamo išankstinio nusistatymo ir jį lydinčių veiksmų prieš bet kurias grupes ar asmenis. Bažnyčios nariai turėtų skatinti gerbti visus Dievo vaikus. Nariai laikosi Gelbėtojo įsakymo mylėti kitus (žr. Mato 22:35–39). Jie stengiasi būti geros valios žmonės, atmesdami bet kokį neigiamą išankstinį nusistatymą. Tai apima neigiamą išankstinį nusistatymą dėl rasės, etninės priklausomybės, tautybės, genties, lyties, amžiaus, negalios, socialinės ir ekonominės padėties, religinių įsitikinimų ar netikėjimo ir seksualinės orientacijos.

38.6.15

Potraukis tos pačios lyties asmenims ir tos pačios lyties asmenų elgesys

Bažnyčia skatina šeimas ir narius jautriai, meilingai ir pagarbiai ištiesti pagalbos ranką žmonėms, kuriuos traukia tos pačios lyties atstovai. Visoje visuomenėje Bažnyčia taip pat skatina supratimą, atspindintį jos mokymus apie gerumą, bendrystę, meilę kitiems ir pagarbą visiems žmonėms. Bažnyčia neišsako savo pozicijos dėl potraukio tai pačiai lyčiai priežasčių.

Dievo įsakymai draudžia bet kokį neskaistų tiek heteroseksualių, tiek tos pačios lyties asmenų elgesį. Bažnyčios vadovai kalbasi su nariais, pažeidusiais skaistybės įstatymą. Vadovai padeda jiems aiškiai suprasti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimą, atgailos procesą ir gyvenimo žemėje tikslą.

Jei nariai jaučia potraukį tai pačiai lyčiai, bet stengiasi gyventi pagal skaistybės įstatymą, vadovai palaiko juos ir jų apsisprendimą. Šie nariai gali gauti Bažnyčios pašaukimus, šventyklos rekomendaciją ir šventyklos apeigas, jei yra verti. Vyriškos lyties Bažnyčios nariai gali gauti kunigystę ir ją naudoti.

Visi nariai, kurie laikosi savo sandorų, gaus visus pažadėtus palaiminimus amžinybėse, neatsižvelgiant į tai, ar jų aplinkybės leidžia jiems gauti amžinosios santuokos ir tėvystės palaiminimus šiame gyvenime (žr. Mozijo 2:41).

38.6.16

Tos pačios lyties asmenų santuoka

Bažnyčia patvirtina Šventaisiais Raštais pagrįstą doktrininį principą, kad santuoka tarp vyro ir moters yra Kūrėjo plano dėl amžinojo Jo vaikų likimo esminė dalis. Bažnyčia taip pat patvirtina, kad Dievo įstatymas apibrėžia santuoką kaip legalią ir teisėtą vyro ir moters sąjungą.

38.6.17

Lytinis švietimas

Už savo vaikų lytinį švietimą pirmiausia atsakingi tėvai. Tėvai turėtų nuoširdžiai, aiškiai ir dažnai kalbėtis su savo vaikais apie sveiką, teisingą seksualumą.

38.6.18

Seksualinis smurtas, išprievartavimas ir kitos seksualinės prievartos formos

Bažnyčia smerkia seksualinį smurtą. Čia seksualinis smurtas apibrėžiamas kaip bet kokių nepageidaujamų lytinių veiksmų primetimas kitam asmeniui. Lytiniai veiksmai su asmeniu, kuris nesutinka ar negali duoti sutikimo, yra laikomi seksualiniu smurtu. Seksualiniu smurtu taip pat gali būti laikomi veiksmai prieš sutuoktinį arba per pasimatymą. Informacijos apie seksualinį smurtą prieš vaiką ar jaunuolį ieškokite 38.6.2.3.

Seksualinis smurtas apima įvairiausius veiksmus: nuo priekabiavimo iki išprievartavimo ir kitų seksualinės prievartos formų. Tai gali įvykti fiziškai, žodžiu ir kitais būdais. Patarimų, kaip konsultuoti narius, patyrusius seksualinį smurtą, išprievartavimą ar kitas seksualinės prievartos formas, ieškokite 38.6.18.2.

Jei nariai įtaria arba sužino apie seksualinį smurtą, jie kaip įmanoma greičiau imasi veiksmų, kad apsaugotų aukas ir kitus. Į tai įeina pranešimas valdžios institucijoms ir vyskupo ar kuolo prezidento informavimas. Jei buvo smurtaujama prieš vaiką, nariai turėtų vadovautis nurodymais, esančiais 38.6.2.

38.6.18.2

Seksualinio smurto, išprievartavimo ir kitokio seksualinio išpuolio aukų konsultavimas

Seksualinio smurto, išprievartavimo ir kitokio seksualinio išpuolio aukos dažnai išgyvena sunkią traumą. Kai jie išsipasakoja vyskupui ar kuolo prezidentui, jis reaguoja su nuoširdžia užuojauta ir empatija. Jis teikia dvasines konsultacijas ir paramą, kad padėtų aukai įveikti destruktyvų smurto poveikį. Jis taip pat skambina į Bažnyčios pagalbos patiriantiems smurtą liniją, kur ji prieinama.

Kartais aukos jaučia gėdą ar kaltę. Aukos nenusidėjo. Vadovai nekaltina aukos. Jie padeda aukoms ir jų šeimoms suprasti Dievo meilę ir gydymą, kuris ateina per Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą (žr. Almos 15:8; 3 Nefio 17:9).

Nors nariai gali nuspręsti dalytis informacija apie smurtą ar užpuolimą, vadovai neturėtų gilintis į smulkmenas. Tai gali pakenkti aukoms.

Be įkvėptos Bažnyčios vadovų pagalbos, aukoms ir jų šeimoms gali prireikti profesionalių konsultacijų. Daugiau informacijos rasite 31.3.6.

38.6.18.3

Narystės reikalų tarybos

Narystės reikalų tarybos gali prireikti asmeniui dėl seksualinio išpuolio arba seksualinės prievartos. Narystės reikalų taryba yra būtina, jei narys ką nors išprievartavo arba yra pripažintas kaltu dėl kitokio seksualinio išpuolio.

38.6.20

Savižudybė

Mirtingasis gyvenimas yra brangi Dievo dovana – dovana, kurią reikia vertinti ir saugoti. Bažnyčia tvirtai remia savižudybių prevenciją.

Dauguma žmonių, galvojančių apie savižudybę, nori rasti palengvėjimą nuo fizinio, psichinio, emocinio ar dvasinio skausmo. Tokiems asmenims reikia šeimos, Bažnyčios vadovų ir kvalifikuotų specialistų meilės, pagalbos ir paramos.

Jei narys galvoja apie savižudybę ar bandė tai padaryti, vyskupas teikia bažnytinę paramą. Jis taip pat nedelsdamas padeda nariui gauti profesionalią pagalbą.

Nepaisant didžiausių artimųjų, vadovų ir specialistų pastangų, savižudybių ne visada galima išvengti. Tai palieka gilų sielvartą, emocinį sukrėtimą ir neatsakytus klausimus artimiesiems ir kitiems. Vadovai turėtų konsultuoti ir guosti šeimą. Jie teikia globą ir paramą.

Žmogui nedera atimti sau gyvybės. Tačiau tik Dievas gali spręsti apie žmogaus mintis, veiksmus ir atsakomybės lygį (žr. 1 Samuelio 16:7; Doktrinos ir Sandorų 137:9).

Tie, kurie prarado mylimą žmogų dėl savižudybės, gali rasti vilties ir išgyti Jėzuje Kristuje ir Jo Apmokėjime.

38.6.23

Translyčiai asmenys

Translyčiai asmenys susiduria su sudėtingomis problemomis. Su nariais ir nenariais, kurie save laiko translyčiais, – ir jų šeima ir draugais – turi būti elgiamasi delikačiai, maloniai, su užuojauta ir gausiai reiškiant į Kristaus panašią meilę. Visi gali lankyti sakramento susirinkimus, kitus sekmadienio susirinkimus ir visuomeninius Bažnyčios renginius (žr. 38.1.1).

Lytis yra esminė Dangiškojo Tėvo plano ypatybė. Kreipimesi „Šeima“ lytis apibrėžiama kaip biologinė lytis gimimo metu. Kai kurie žmonės jaučia, kad jų biologinė lytis neatitinka jų lytinės tapatybės. Dėl to jie gali save laikyti translyčiais. Bažnyčia neišsako savo pozicijos, kodėl žmonės laiko save translyčiais.

Dažniausiai dalyvavimas Bažnyčios veikloje ir kai kurios kunigystės apeigos nepriklauso nuo lyties. Translyčiai asmenys gali būti pakrikštyti ir patvirtinti, kaip nurodyta 38.2.8.10. Jie taip pat gali priimti sakramentą ir gauti kunigystės palaiminimus. Tačiau įšventinimas į kunigystę ir šventyklos apeigos gaunami priklausomai nuo to, kokios lyties gimstama.

Bažnyčios vadovai pasisako prieš nebūtiną medicininę ar chirurginę intervenciją stengiantis pakeisti asmens gimimo metu buvusią biologinę lytį į priešingą lytį (lyties keitimą). Vadovai įspėja, kad tokie veiksmai sąlygos narystės Bažnyčioje apribojimus.

Vadovai taip pat pasisako prieš socialinę transformaciją. Socialinė transformacija apima drabužių ar šukuosenos keitimą arba vardo ar įvardžio keitimą, kai asmuo siekia prisistatyti priešingai savo gimimo metu buvusiai biologinei lyčiai. Vadovai įspėja, kad socialiai transformavęsi asmenys patirs tam tikrus narystės Bažnyčioje apribojimus transformacijos laikotarpiu.

Apribojimai apima kunigystės gavimą ar naudojimą, šventyklos rekomendacijos gavimą ar naudojimą ir kai kurių Bažnyčios pašaukimų gavimą. Nors kai kurios narystės Bažnyčioje privilegijos apribojamos, dalyvauti Bažnyčios veikloje yra leidžiama.

Jei asmuo nusprendžia pakeisti savo vardą arba kreipinio įvardį, pasirinktas vardas gali būti įrašytas į pasirinkto vardo langelį jo nario kortelėje. Į asmenį apylinkėje gali būti kreipiamasi pasirinktu vardu.

Situacija padaliniuose ir asmenų aplinkybės gali labai skirtis. Nariai ir vadovai tariasi tarpusavyje ir su Viešpačiu. Kraštų prezidentūros padės vietiniams vadovams jautriai reaguoti į asmenines situacijas. Vyskupai tariasi su kuolo prezidentu. Kuolų prezidentai ir misijų prezidentai turi kreiptis patarimo į krašto prezidentūrą (žr. 32.6.3).

38.7

Medicinos ir sveikatos taisyklės

38.7.2

Palaidojimas ir kremavimas

Ar mirusiojo kūną palaidoti, ar kremuoti, nusprendžia mirusiojo šeima. Jie gerbia asmens norus.

Kai kuriose šalyse įstatymai reikalauja kremuoti. Kitais atvejais laidoti šeimai nėra praktiška ar įperkama. Visais atvejais su kūnu reikia elgtis pagarbiai. Nariai turėtų būti patikinti, kad prikėlimo galia visada galioja (žr. Almos 11:42–45).

Jei įmanoma, mirusio nario, kuriam buvo suteiktas endaumentas, kūnas, skirtas laidoti ar kremuoti, turėtų būti aprengtas apeiginiais šventyklos drabužiais (žr. 38.5.8).

38.7.3

Vaikai, mirę prieš gimdami (negyvi gimę ir neišnešioti vaikai)

Tėvai gali nuspręsti, ar rengti minėjimą ar pamaldas prie kapo.

Vaikams, kurie mirė prieš gimdami, šventyklos apeigų nereikia. Tai nepaneigia galimybės, kad šie vaikai amžinybėje gali tapti šeimos dalimi. Tėvai skatinami pasitikėti Viešpačiu ir siekti Jo paguodos.

38.7.4

Eutanazija

Mirtingasis gyvenimas yra brangi Dievo dovana. Eutanazija – tai sąmoningas žmogaus, kuris kenčia nuo nepagydomos ligos ar kitos negalios, gyvybės nutraukimas. Asmuo, kaip nors prisidedantis prie eutanazijos, įskaitant pagalbą kam nors nusižudyti, pažeidžia Dievo įsakymus ir gali pažeisti vietinius įstatymus.

Kraštutinių žmogaus gyvybę palaikančių pastangų nutraukimas arba atsisakymas jo gyvenimo pabaigoje nelaikomas eutanazija (žr. 38.7.11).

38.7.5

ŽIV infekcija ir AIDS

Narius, užsikrėtusius ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu) ar sergančius AIDS (įgytu imuniteto nepakankamumo sindromu), derėtų šiltai priimti Bažnyčios susirinkimuose ir renginiuose. Jų lankymasis nekelia pavojaus kitų sveikatai.

38.7.8

Medicina ir sveikatos priežiūra

Kompetentingos medicininės pagalbos ieškojimas, tikėjimo demonstravimas ir kunigystės palaiminimų gavimas veikia išvien pagal Viešpaties valią.

Nariai neturėtų naudoti ar reklamuoti medicininės ar sveikatos praktikos, kuri yra etiškai, dvasiškai ar teisiškai abejotina. Sveikatos problemų turintys nariai turėtų pasikonsultuoti su kompetentingais medicinos specialistais, turinčiais tos srities, kurioje dirba, licenciją.

38.7.9

Medicininė marihuana

Bažnyčia prieštarauja marihuanos naudojimui ne medicinos tikslais. Žr. 38.7.14.

38.7.11

Gyvenimo pailginimas (įskaitant gyvybės palaikymą)

Nariai neturėtų jaustis įpareigoti pratęsti mirtingąjį gyvenimą kraštutinėmis priemonėmis. Šiuos sprendimus geriausiai priima pats asmuo, jei gali, arba šeimos nariai. Jie turėtų ieškoti kompetentingų medicinos specialistų patarimo ir dieviško vadovavimo per maldą.

38.7.13

Skiepai

Kompetentingų medicinos specialistų atliekami skiepai saugo sveikatą ir išsaugo gyvybę. Bažnyčios nariai skatinami per skiepijimąsi saugoti save, savo vaikus ir bendruomenes.

Galiausiai patys asmenys yra atsakingi už savo sprendimus dėl skiepijimosi. Jei nariai jaučia susirūpinimą, jie turėtų pasitarti su kompetentingais medicinos specialistais ir siekti Šventosios Dvasios vadovavimo.

38.7.14

Išminties žodis ir sveikos praktikos

Išminties žodis yra Dievo įsakymas. Pranašai paaiškino, kad Doktrinos ir Sandorų 89 skyriaus mokymai apima susilaikymą nuo tabako, stiprių gėrimų (alkoholio) ir karštų gėrimų (arbatos ir kavos).

Yra ir kitų kenksmingų medžiagų ir praktikų, kurios nėra nurodytos Išminties žodyje ar Bažnyčios vadovų. Nariai turėtų vadovautis išmintimi ir malda priimdami sprendimus, kad pagerintų savo fizinę, dvasinę ir emocinę sveikatą.

38.8

Administravimo taisyklės

38.8.1

Įvaikinimas ir globa

Vaikų įvaikinimas ir globa gali palaiminti vaikus ir šeimas. Įvaikinant galima sukurti mylinčias amžinas šeimas. Nesvarbu, ar vaikai į šeimą ateina per įvaikinimą ar gimimą, jie yra vienodai brangus palaiminimas.

Nariai, siekiantys įvaikinti ar suteikti vaikui globą, turėtų laikytis visų atitinkamų šalių ir vyriausybių galiojančių įstatymų.

38.8.4

Visuotinių įgaliotinių, visuotinių pareigūnų ir Septyniasdešimčių narių kraštuose parašai ir nuotraukos

Bažnyčios nariai neturėtų siekti visuotinių įgaliotinių, visuotinių pareigūnų ar Septyniasdešimčių narių kraštuose autografų. Tai kenkia jų šventiems pašaukimams ir susirinkimų dvasiai. Tai taip pat gali neleisti jiems pasisveikinti su kitais nariais.

Nariai neturėtų maldos namuose fotografuoti visuotinių įgaliotinių, visuotinių pareigūnų ar Septyniasdešimčių narių kraštuose.

38.8.7

Bažnyčios žurnalai

Bažnyčios žurnalai yra:

• Draugas vaikams;

• Jaunimo stiprybės vardan jaunimui;

• Liahona suaugusiesiems.

Pirmoji Prezidentūra ragina visus narius skaityti Bažnyčios žurnalus. Žurnalai gali padėti nariams mokytis Jėzaus Kristaus Evangelijos, studijuoti dabartinių pranašų mokymus, jausti ryšį su pasauline Bažnyčios šeima, įveikti tikėjimo iššūkius ir priartėti prie Dievo.

38.8.8

Bažnyčios pavadinimas, logotipas ir simbolis

Bažnyčios logotipas ir simbolis

Bažnyčios pavadinimas, logotipas ir simbolis yra pagrindiniai Bažnyčios atpažinimo ženklai.

Logotipas ir simbolis. Bažnyčios logotipas ir simbolis (žr. aukščiau pateiktą iliustraciją) turi būti naudojami tik taip, kaip patvirtino Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas. Jie negali būti naudojami kaip dekoratyviniai elementai. Jie taip pat negali būti naudojami jokiu asmeniniu, komerciniu ar reklaminiu tikslu.

38.8.10

Kompiuteriai

Bažnyčios susirinkimų namuose naudojamus kompiuterius ir programinę įrangą parūpina ir juos tvarko Vyriausioji Bažnyčios valdyba arba krašto biuras. Vadovai ir nariai naudoja šiuos išteklius Bažnyčios tikslams remti, įskaitant giminės istorijos darbą.

Visa programinė įranga šiuose kompiuteriuose turi būti tinkamai licencijuota Bažnyčiai.

38.8.12

Mokymo medžiaga

Bažnyčia teikia medžiagą, padedančią nariams mokytis Jėzaus Kristaus Evangelijos ir gyventi pagal ją. Tai Raštai, visuotinės konferencijos pranešimai, žurnalai, vadovėliai, knygos ir kiti šaltiniai. Vadovai skatina narius naudotis Raštais ir, jei reikia, kitais ištekliais studijuojant Evangeliją namuose.

38.8.14

Apranga ir išvaizda

Bažnyčios nariai skatinami rodyti pagarbą kūnui renkantis tinkamą aprangą ir išvaizdą. Skirtingose kultūrose ir skirtingomis progomis tai, kas tinkama, įvairuoja.

38.8.16

Pasninko diena

Nariai gali pasninkauti bet kada. Tačiau paprastai pasninko diena jie laiko pirmąjį mėnesio sekmadienį.

Pasninko diena paprastai apima maldas, susilaikymą nuo maisto ir gėrimo 24 valandas (jei fiziškai gali) ir dosnių pasninko atnašų aukojimą. Pasninko atnašos – tai paaukojimai, skirti padėti tiems, kuriems reikia pagalbos (žr. 22.2.2).

Kartais pirmą mėnesio sekmadienį vyksta Bažnyčios arba vietiniai susirinkimai. Tokiais atvejais kuolo prezidentūra pasninko dienai parenka kitą sekmadienį.

38.8.17

Lošimai ir loterijos

Bažnyčia pasisako prieš bet kokius lošimus ir pataria jų šalintis. Tai apima sporto lažybas ir vyriausybės remiamas loterijas.

38.8.19

Imigracija

Nariai, pasilikę savo gimtosiose šalyse, dažnai ten turi galimybių kurti ir stiprinti Bažnyčią. Tačiau imigracija į kitą šalį yra asmeninis pasirinkimas.

Nariai, persikėlę į kitą šalį, turi laikytis visų ten galiojančių įstatymų (žr. Doktrinos ir Sandorų 58:21).

Misionieriai neturėtų siūlytis finansuoti kitų asmenų imigracijos.

38.8.22

Šalies įstatymai

Nariai turėtų paklusti, gerbti ir palaikyti įstatymus kiekvienoje šalyje, kurioje jie gyvena ar keliauja (žr. Doktrinos ir Sandorų 58:21–22; Tikėjimo teiginių 1:12). Tai apima įstatymus, draudžiančius skelbti Evangeliją.

38.8.25

Narių susisiekimas su Vyriausiąja Bažnyčios valdyba

Bažnyčios narių prašome neskambinti ir nerašyti elektroninių ar popierinių laiškų visuotiniams įgaliotiniams dėl doktrininių klausimų, asmeninių sunkumų ar prašymų. Narius, kurie ieško dvasinio vadovavimo, skatiname kreiptis į savo vietinius vadovus, įskaitant savo Paramos bendrijos prezidentę ar Vyresniųjų kvorumo prezidentą (žr. 31.3).

38.8.27

Nariai su negalia

Vadovai ir nariai skatinami atsižvelgti į visų jų padalinio teritorijoje gyvenančių žmonių poreikius. Neįgalūs nariai yra vertinami ir gali reikšmingai prisidėti. Negalia gali būti intelektinė, socialinė, emocinė ar fizinė.

38.8.29

Kiti tikėjimai

Daugelyje kitų tikėjimų yra daug įkvepiančių, kilnių ir vertų didžiausios pagarbos dalykų. Misionieriai ir kiti nariai turi būti jautrūs ir gerbti kitų įsitikinimus ir tradicijas.

38.8.30

Politinė ir pilietinė veikla

Bažnyčios nariai skatinami dalyvauti politiniuose ir vyriausybės reikaluose. Daugelyje šalių tai gali būti:

• balsavimas;

• prisijungimas prie politinių partijų arba tarnavimas jose;

• finansinės paramos teikimas;

• bendravimas su partijos pareigūnais ir kandidatais;

• darbas einant renkamas arba skiriamas pareigas vietos ir nacionalinėje vyriausybėje.

Nariai taip pat skatinami dalyvauti naudingose veiklose, padedančiose jų bendruomenei tapti sveika vieta gyventi ir auginti šeimas.

Vietiniai Bažnyčios vadovai neturėtų organizuoti narių dalyvauti politiniuose reikaluose. Taip pat vadovai neturėtų bandyti paveikti tai, kaip nariai dalyvauja.

Vadovai ir nariai taip pat turėtų vengti pareiškimų ar elgesio, kurie galėtų būti interpretuojami kaip Bažnyčios pritarimas kuriai nors politinei partijai, platformai, politikai ar kandidatui.

38.8.31

Narių privatumas

Bažnyčios vadovai privalo saugoti narių privatumą. Bažnyčios įrašai, sąrašai ir panaši medžiaga negali būti naudojama asmeniniais, komerciniais ar politiniais tikslais.

38.8.35

Pabėgėliai

Vykdydami atsakomybę rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos (žr. Mozijo 4:26), Bažnyčios nariai siūlo savo laiką, talentus ir draugystę, kad priimtų pabėgėlius kaip savo bendruomenių narius.

38.8.36

Prašymai dėl Bažnyčios finansinės pagalbos

Nariai, kuriems reikia pagalbos, raginami pasikalbėti su savo vyskupu, užuot kreipęsi į Vyriausiąją Bažnyčios valdybą ar prašę pinigų iš kitų Bažnyčios vadovų ar narių.