„32. Atgaila ir Bažnyčios narystės reikalų tarybos“, Visuotinis žinynas. Tarnavimas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje (2020).

„32. Atgaila ir Bažnyčios narystės reikalų tarybos“, Visuotinis žinynas.

32.

Atgaila ir Bažnyčios narystės reikalų tarybos

32.0

Įvadas

Dažniausiai atgaila apima asmenį, Dievą ir tuos, kuriuos paveikė to asmens nuodėmės. Tačiau kartais vyskupas arba kuolo prezidentas turi padėti Bažnyčios nariams atgailauti.

Kai vyskupai ir kuolų prezidentai padeda nariams atgailauti, jie tai daro su meile ir rūpestingai. Jie seka Gelbėtojo, kuris pakylėdavo žmones ir padėdavo jiems nusigręžti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Dievą, pavyzdžiu (žr. Mato 9:10–13; Jono 8:3–11).

Kaip nurodyta toliau, šis skyrius parengtas taip, kad padėtų vadovams spręsti svarbius klausimus ir priimti sprendimus, būtinus norint padėti kam nors atgailauti dėl sunkios nuodėmės ir apsaugoti kitus.

Bažnyčios vaidmuo padedant asmeniui atgailauti. 32.1–32.4 poskyriuose paaiškinama Viešpaties atgailos ir atleidimo doktrina. Šiuose poskyriuose taip pat paaiškinami trys narystės Bažnyčioje apribojimų ar narystės atšaukimo tikslai. Juose taip pat paaiškinamas vyskupų ir kuolų prezidentų vaidmuo padedant atgailauti.
Būdo, padėsiančio asmeniui atgailauti, parinkimas. 32.5–32.7 poskyriuose pateikiami nurodymai, kaip nuspręsti, ar narystės reikalų taryba ar asmeninės konsultacijos yra tinkamas būdas padėti kam nors atgailauti.
Asmeninių konsultacijų rengimas. 32.8 poskyryje pateikiamos asmeninių vyskupo ar kuolo prezidento konsultacijų gairės. Jame taip pat paaiškinami neformalūs narystės Bažnyčioje apribojimai.
Bažnyčios narystės reikalų tarybų rengimas. 32.9–32.14 poskyriuose paaiškinama, kas yra atsakingas už narystės reikalų tarybas, kaip jas pravesti ir kokie yra galimi jų sprendimai. Taip pat paaiškinami tų sprendimų rezultatai.
Narystės Bažnyčioje privilegijų sugrąžinimas. 32.15–32.17 poskyriuose paaiškinama, kaip asmeniui po atgailos gali būti sugrąžintos narystės Bažnyčioje privilegijos.

Jei nenurodyta kitaip, tai, kas pasakyta kuolų prezidentams, taip pat tinka ir misijų prezidentams. Tai, kas pasakyta vyskupams, taip pat tinka skyrių prezidentams.

BAŽNYČIOS VAIDMUO PADEDANT ASMENIUI ATGAILAUTI

32.1

Atgaila ir atleidimas

Viešpats sakė, kad „niekas nešvarus negali paveldėti dangaus karalystės“ (Almos 11:37; taip pat žr. 3 Nefio 27:19). Mūsų nuodėmės mus sutepa – padaro nevertus gyventi mūsų Dangiškojo Tėvo akivaizdoje. Jos taip pat atneša mums graužatį šiame gyvenime.

Kai nusidedame, Dievo teisingumo įstatymas reikalauja atsakyti (žr. Almos 42:14, 17–18). Tačiau Jo didis gailestingumo planas „gali patenkinti teisingumo reikalavimus ir apglėbia [mus] saugančiomis rankomis“ (Almos 34:16; taip pat žr. Mozijo 15:9).

Kad įgyvendintų Savo gailestingumo planą, Dangiškasis Tėvas atsiuntė Savo Viengimį Sūnų, Jėzų Kristų, apmokėti mūsų nuodėmių (žr. Almos 42:15). Jėzus iškentėjo bausmę, kurios teisingumo įstatymas reikalauja už mūsų nuodėmes (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:15–19; taip pat žr. Almos 42:24–25). Per šią auką ir Tėvas, ir Sūnus parodė savo begalinę meilę mums (žr. Jono 3:16).

Kai naudojame „tikėjimą atgailai“, Dangiškasis Tėvas atleidžia mums, suteikdamas gailestingumą per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą (Almos 34:15; taip pat žr. Almos 42:13). Kai esame apvalomi ir mums atleidžiama, galiausiai galime paveldėti Dievo karalystę (žr. Izaijo 1:18; Doktrinos ir Sandorų 58:42).

Atgaila tai daugiau nei elgesio pakeitimas. Tai nusigręžimas nuo nuodėmės ir atsigręžimas į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Ji veda į širdies ir proto permainą (žr. Mozijo 5:2; Almos 5:12–14; Helamano 15:7). Per atgailą tampame naujais asmenimis, susitaikiusiais su Dievu (žr. 2 Korintiečiams 5:17–18; Mozijo 27:25–26).

Galimybė atgailauti yra vienas didžiausių palaiminimų, kuriuos Dangiškasis Tėvas mums suteikė per Savo Sūnaus dovaną.

32.2

Narystės Bažnyčioje apribojimų ir narystės atšaukimo tikslai

Kai žmogus pasikrikštija, jis ar ji tampa „Dievo namišk[iu]“ (Efeziečiams 2:19). Į krikšto sandorą įeina pasižadėjimas stengtis gyventi pagal Kristaus mokymus ir įsakymus. Kai asmuo suklysta, jis panaudoja tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atgailauja, pasikliaudamas, kad dėl Jo malonės bus sustiprintas ir gaus atleidimą.

Jei narys padaro sunkią nuodėmę, vyskupas arba kuolo prezidentas padeda jam atgailauti. Tai darant, jam gali tekti kuriam laikui apriboti kai kurias narystės Bažnyčioje privilegijas. Kai kuriais atvejais jam gali tekti kuriam laikui atšaukti asmens narystę.

Asmens narystės ribojimas arba narystės atšaukimas nėra skirtas bausti. Veikiau šie sprendimai kartais būtini norint padėti asmeniui atgailauti ir patirti širdies permainą. Jie taip pat suteikia asmeniui laiko dvasiškai pasiruošti atnaujinti sandoras ir vėl jų laikytis.

Vyskupas arba kuolo prezidentas prižiūri, kad būtų laikomasi narystės apribojimų arba narystės atšaukimo tvarkos, kaip nurodyta 32.5–32.14. Šiuos sprendimus lydi atgailos reikalavimai. Kai asmuo nuoširdžiai atgailauja, jam ar jai gali būti sugrąžintos narystės Bažnyčioje privilegijos.

Kai narystės apribojimai ar narystės atšaukimas yra būtini, vyskupas arba kuolo prezidentas vadovaujasi Šventosios Dvasios vedimu ir šiame skyriuje pateiktais nurodymais. Jis veikia vedamas meilės dvasios (žr. 32.3).

Narystės Bažnyčioje apribojimai yra bažnytiniai, ne civiliniai ar baudžiamieji. Jie veikia tik asmens padėtį Bažnyčioje. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 134:10.)

Yra trys narystės apribojimų ar narystės atšaukimo tikslai.

32.2.1

Padėti apsaugoti kitus

Pirmasis tikslas yra padėti apsaugoti kitus. Kartais asmuo kelia fizinį ar dvasinį pavojų. Agresyvus elgesys, fizinė žala, seksualinis smurtas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, apgaulė ir atsimetimas – tai tik keletas būdų, kaip tai gali įvykti. Remdamasis įkvėpimu vyskupas arba kuolo prezidentas veikia, kad apsaugotų kitus, kai kas nors kelia grėsmę tokiais ir kitais pavojingais būdais (žr. Almos 5:59–60).

32.2.2

Padėti asmeniui per atgailą pasinaudoti išperkančiąja Jėzaus Kristaus galia

Antrasis tikslas yra padėti asmeniui per atgailą pasinaudoti išperkančiąja Jėzaus Kristaus galia. Per šį procesą asmuo vėl gali tapti švarus ir vertas gauti visus Dievo palaiminimus.

32.2.3

Apsaugoti Bažnyčios principingumą

Trečias tikslas yra apsaugoti Bažnyčios principingumą. Asmens narystės Bažnyčioje apribojimas arba narystės atšaukimas gali būti būtinas, jei jo ar jos elgesys daro ženklią žalą Bažnyčiai (žr. Almos 39:11). Bažnyčios principingumas ginamas ne nuslepiant ar menkinant sunkias nuodėmes, bet darant viską, kad jos būtų įveiktos.

32.3

Teisėjų Izraelyje vaidmuo

Vyskupai ir kuolų prezidentai yra pašaukiami ir paskiriami būti Izraelio teisėjais (žr. Doktrinos ir Sandorų 107:72–74). Jie turi kunigystės raktus, kad atstovautų Viešpačiui padėdami Bažnyčios nariams atgailauti (žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 107:16–18).

Dažnai vyskupai ir kuolų prezidentai padeda atgailauti konsultuodami asmeniškai. Ši pagalba gali apimti laikiną neformalų kai kurių narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimą. (Žr. 32.8.)

Padarius kai kurias sunkias nuodėmes, vadovai padeda atgailauti surengdami narystės reikalų tarybą (žr. 32.6 ir 32.9–32.14). Ši pagalba gali apimti formalų kai kurių narystės Bažnyčioje privilegijų apribojimą arba asmens narystės atšaukimą kuriam laikui (žr. 32.11.3 ir 32.11.4).

Vyskupai ir kuolų prezidentai padeda Bažnyčios nariams suprasti, kad Dievas myli savo vaikus. Kadangi Jis nori, kad jie būtų laimingi ir gautų palaiminimus, Jam taip pat labai rūpi jų paklusnumas ir atgaila.

Kai vyskupai ir kuolų prezidentai padeda nariams atgailauti, jie tai daro su meile ir rūpestingai. Orientyras – Gelbėtojo bendravimas su svetimavusia moterimi (žr. Jono 8:3–11). Nors Jis nesakė, kad jai atleistos nuodėmės, jos nesmerkė. Užuot tai daręs, Jis liepė jai „daugiau nebenusidėti“ – atgailauti ir pakeisti savo gyvenimą.

Šie vadovai moko, kad „danguje bus […] džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio“ (Luko 15:7). Jie yra kantrūs, palaikantys ir pozityvūs. Jie įkvepia viltį. Jie moko ir liudija, kad dėl Gelbėtojo apmokančiosios aukos visi gali atgailauti ir tapti švarūs.

Vyskupai ir kuolų prezidentai siekia Dvasios vadovavimo, kad žinotų, kaip padėti kiekvienam asmeniui atgailauti. Tik dėl pačių sunkiausių nuodėmių Bažnyčia turi nustatytą standartą, kokius sprendimus jos vadovai turėtų priimti (žr. 32.6 ir 32.11). Nėra vienodų aplinkybių. Vadovų konsultacijos ir jų koordinuojamas atgailos procesas turi būti įkvėpti ir kiekvienam asmeniui gali skirtis.

Viešpats žino kiekvieno asmens aplinkybes, sugebėjimus ir dvasinę brandą. Šventoji Dvasia padės vadovams įžvelgti, kaip padėti nariams atlikti reikiamus pakeitimus, kad jie galėtų išgyti ir atsispirti pagundai pakartotinai nusidėti.

Padėti kam nors atgailauti, atsigręžti į Dievą ir išgyti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą yra vienas džiaugsmingiausių asmens patyrimų. Doktrinos ir Sandorų 18:10–13 paaiškinta:

„Atminkite, kad Dievo akyse sielų vertė yra didžiulė;

nes štai Viešpats, jūsų Išpirkėjas, iškentėjo mirtį kūne; taigi jis iškentėjo visų žmonių skausmą, idant visi žmonės galėtų atgailauti ir ateiti pas jį.

Ir jis prisikėlė iš mirusiųjų, idant galėtų visus žmones atvesti pas save, su atgailos sąlyga.

Ir koks didis jo džiaugsmas atgailaujančia siela!“

6:18

32.4

Išpažinimas, konfidencialumas ir valdžios institucijų informavimas

32.4.1

Išpažinimas

Atgailaujant privalu nuodėmes išpažinti Dangiškajam Tėvui. Jėzus Kristus sakė: „Iš to jūs galite pažinti, ar žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, – štai, jis išpažins ir paliks jas“ (Doktrinos ir Sandorų 58:43; taip pat žr. Mozijo 26:29).

Kai Bažnyčios nariai padaro sunkias nuodėmes, jų atgaila taip pat apima išpažinimą savo vyskupui ar kuolo prezidentui. Tada jis gali jų labui panaudoti atgailos Evangelijos raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 13:1; 84:26–27; 107:18, 20). Tai padeda jiems per Gelbėtojo Apmokėjimo galią išgyti ir sugrįžti į Evangelijos kelią.

Išpažinimo tikslas yra paskatinti narius nusimesti naštą, kad jie, keisdamiesi ir gydami, galėtų nevaržomai siekti Viešpaties pagalbos. Išpažinimas padeda formuotis „sudužus[iai] šird[žiai] ir atgailaujan[čiai] dvas[iai]“ (2 Nefio 2:7). Savanoriškas išpažinimas rodo, kad asmuo trokšta atgailauti.

Kai narys išpažįsta, vyskupas arba kuolo prezidentas laikosi 32.8 poskyryje užrašytų gairių. Jis pamaldžiai ieško vadovavimo, kaip rasti tinkamą būdą padėti nariui atgailauti (žr. 32.5). Jis svarsto, ar galėtų padėti narystės reikalų taryba. Jei, pagal Bažnyčios taisykles, reikalinga narystės reikalų taryba, jis tai paaiškina (žr. 32.6 ir 32.10).

Kartais narys padaro skriaudą sutuoktiniui ar kitam suaugusiajam. Paprastai jis ar ji turėtų prisipažinti tam asmeniui ir prašyti atleidimo – tai atgailos dalis. Sunkią nuodėmę padarę jaunuoliai paprastai raginami tartis su savo gimdytojais.

32.4.2

Sunkios nuodėmės, kurios nebuvo išpažintos arba buvo neigiamos

Vyskupas arba kuolo prezidentas apie sunkią nuodėmę paprastai sužino per išpažinimą arba iš kito asmens. Jis taip pat per Šventąją Dvasią gali gauti perspėjimus dėl galimos sunkios nuodėmės. Jei jis jaučia Dvasios perspėjimą, kad kas nors yra kamuojamas nuodėmės, gali suplanuoti pokalbį. Per pokalbį jis maloniai ir pagarbiai pasako, kas jį neramina. Jis vengia bet kokio kaltinamo tono.

Jei narys neigia padaręs sunkią nuodėmę, apie kurią vyskupas ar kuolo prezidentas turi informacijos, narystės reikalų taryba vis tiek gali būti surengta. Tačiau tarybai surengti vien dvasinio įspūdžio neužtenka (žr. Doktrinos ir Sandorų 10:37). Jei reikia, vadovas gali surinkti daugiau informacijos. Jis laikosi nurodymų, surašytų 32.4.3 ir 32.10.2.

32.4.3

Informacijos rinkimas

Prieš rengdamas narystės reikalų tarybą vyskupas arba kuolo prezidentas surenka tiek informacijos, kiek jam reikia. Dažnai pakanka informacijos, kurią išpažindamas nuodėmę pasako narys. Informacijos taip pat gali suteikti šeimos narys, kitas Bažnyčios vadovas, nukentėjusysis arba prie nuodėmės prisidėjęs žmogus.

Rinkdamas informaciją vyskupas arba kuolo prezidentas turėtų naudoti tik kunigijos vadovui tinkamus metodus. Jis neturėtų stebėti asmens namų ar, be sutikimo, įrašinėti pokalbio su juo ar ja. Jis taip pat neturėtų imtis jokių įstatymui prieštaraujančių veiksmų.

Melagingi kaltinimai yra reti, bet gali pasitaikyti. Kunigijos vadovai turėtų būti atsargūs, kai, be vieno asmens liudijimo, yra nedaug informacijos. Pavyzdžiui, svetimavimu kaltinamas narys kaltinimą gali neigti. Raštuose aiškinama, kad „kiekvieną žodį prieš jį ar ją patvirtins du bažnyčios […] liudytojai“ (Doktrinos ir Sandorų 42:80). „Du liudytojai“ reiškia du skirtingus informacijos šaltinius. Tai gali būti dalyvio informacija ir koks nors kitas patikimas šaltinis. Kartais kunigijos vadovui gali tekti nesiimti veiksmų, kol neatsiras daugiau informacijos.

Kai Bažnyčios vadovas renka informaciją narystės reikalų tarybai, jis turi nedelsdamas liautis, jei sužino, kad nario veiklą aktyviai tiria teisėsauga. Tai daroma siekiant išvengti galimų tvirtinimų, kad vadovas trukdė vykdyti teisingumą. Dėl teisinės konsultacijos šiais klausimais Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje kuolo prezidentas susisiekia su Bažnyčios visuotinio teisininko biuru:

1-800-453-3860, papildomas numeris 2-6301

1-801-240-6301

Kitose šalyse kuolo prezidentas susisiekia su krašto biuro teisininku.

Paprastai narystės reikalų taryba neturi svarstyti elgesio, kurį tiria civilinis ar baudžiamasis teismas, kol teismas nepriima galutinio nuosprendžio. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti tikslinga atidėti narystės reikalų tarybą, kol pasibaigs apeliacinio skundo terminas arba skundas bus atmestas.

32.4.4

Konfidencialumas

Vyskupai, kuolų prezidentai ir jų patarėjai turi šventą pareigą saugoti visą konfidencialią informaciją, kuria su jais buvo dalijamasi. Ši informacija gali būti sužinoma per pokalbius, konsultacijas ir išpažinimus. Ta pati pareiga laikytis konfidencialumo taikoma visiems, kurie dalyvauja narystės reikalų tarybose. Laikytis konfidencialumo yra būtina, nes nariai gali neišpažinti nuodėmių arba nesiekti patarimo, jei tai, kuo jie dalijasi, nebus laikoma konfidencialia informacija. Konfidencialumo reikalavimų pažeidimas išduoda narių pasitikėjimą ir dėl to jie ima nepasitikėti savo vadovais.

Laikydamasis konfidencialumo reikalavimų, vyskupas, kuolo prezidentas arba jų patarėjai gali dalytis tokia informacija tik šiais atvejais:

Jiems reikia pasitarti su nario kuolo prezidentu, misijos prezidentu arba vyskupu dėl narystės reikalų tarybos surengimo ar su tuo susijusių reikalų. Kuolo prezidentas gali tartis su jam paskirtu Septyniasdešimčių nariu krašte. Jei reikia, Septyniasdešimčių narys krašte kuolo prezidentui nurodo kreiptis į Krašto prezidentūrą. Tik kuolo prezidentas nusprendžia, ar turėtų būti surengta taryba ir koks bus jos nutarimas.
Asmuo persikelia į naują apylinkę (arba kunigijos vadovas atleidžiamas), nors sprendimas dėl narystės ar kitos rimtos problemos dar nagrinėjamos. Tokiais atvejais vadovas naujam vyskupui ar kuolo prezidentui praneša apie problemas arba nagrinėjamus sprendimus (žr. 32.14.7). Jis taip pat informuoja vadovą, jei narys kelia pavojų kitiems.
Vyskupas arba kuolo prezidentas sužino, kad kitoje apylinkėje ar kuole gyvenantis Bažnyčios narys galėjo būti įsitraukęs į sunkią nuodėmę. Tokiu atveju jis konfidencialiai susisiekia su to nario vyskupu.
Narystės reikalų taryboje būtina atskleisti informaciją. Visa narystės reikalų taryboje surinkta ir atskleista informacija yra konfidenciali.
Narys nusprendžia leisti vadovui dalytis informacija su konkrečiais asmenimis. Tai gali būti gimdytojai, Bažnyčios vadovai arba kiti asmenys, kurie gali palaikyti. Vadovas nesidalija informacija su tais, su kuo dalytis informacija narys neleido.
Gali tekti dalytis ribota informacija apie narystės reikalų tarybos sprendimą (žr. 32.12.2).

Visais kitais atvejais vadovas turėtų vadovautis 32.4.5. Tai atvejai, kai įstatymas gali reikalauti, kad valdžios institucijoms būtų pranešama apie nusikaltimą, pavyzdžiui, smurtą prieš vaiką.

Kad padėtų vadovams saugoti kitus ir laikytis įstatymo reikalavimų, Bažnyčia teikia kvalifikuotų specialistų pagalbą. Kad sulauktų tokios pagalbos, vadovai nedelsdami paskambina į Bažnyčios pagalbos patiriantiems smurtą liniją ten, kur ji yra (žr. 32.4.5 ir 38.6.2.1). Ten, kur jos nėra, kuolo prezidentas susisiekia su krašto biuro teisininku.

Tik vienu atveju vyskupas arba kuolo prezidentas turi atskleisti konfidencialią informaciją, prieš tai nesikreipęs tokios pagalbos. Tai yra tada, kai būtina atskleisti informaciją, norint užkirsti kelią gyvybei pavojų keliančiam sužalojimui ar sunkiai traumai, ir nėra laiko kreiptis patarimo. Tokiais atvejais pareiga saugoti kitus yra svarbesnė nei pareiga laikytis konfidencialumo. Vadovai turėtų nedelsdami susisiekti su civilinių institucijų pareigūnais.

Jei vadovai veda užrašus arba bendrauja tarpusavyje elektroniniu būdu, jie saugo prieigą prie šios informacijos. Jie taip pat ištrina arba sunaikina informaciją, kai jos nebereikia. Jie be reikalo nesidalija asmenine informacija.

Civilinių institucijų pareigūnai gali užginčyti kunigijos vadovo pareigą laikytis konfidencialumo. Jei tai nutinka Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, kuolo prezidentas susisiekia su Bažnyčios visuotinio teisininko biuru:

1-800-453-3860, papildomas numeris 2-6301

1-801-240-6301

Jei tai nutinka kitose šalyse, kuolo prezidentas susisiekia su krašto biuro teisininku.

32.4.5

Valdžios institucijų informavimas

Atgailaujant dėl kai kurių nuodėmių privalu, kad asmuo valdžios institucijoms praneštų, jog pažeidė civilinį įstatymą. Vyskupai ir kuolų prezidentai ragina narius laikytis įstatymo ir pranešti apie tokius atvejus. Jie taip pat pataria nariams, kad, prieš pranešdami apie tai, pasikonsultuotų su kompetentingu teisininku. Bažnyčios taisyklė paklusti įstatymui.

Daugelyje vietų kunigijos vadovai, pagal įstatymą, turi pranešti apie neteisėtą elgesį, apie kurį jie sužinojo. Pavyzdžiui, kai kuriose valstijose ir šalyse reikalaujama, kad teisėsaugos institucijoms būtų pranešama apie smurtą prieš vaiką.

Kad padėtų vyskupams ir kuolų prezidentams, kai kuriose šalyse Bažnyčia įsteigė konfidencialią pagalbos patiriantiems smurtą liniją. Šie vadovai turėtų nedelsdami paskambinti pagalbos linija dėl kiekvieno atvejo, kai galėjo būti smurtaujama prieš asmenį arba jam gresia smurto pavojus (žr. 38.6.2.1). Ji veikia 24 valandas per parą, 7 paras per savaitę.

Šalyse, kuriose nėra pagalbos linijos, apie smurtą sužinojęs vyskupas turėtų susisiekti su savo kuolo prezidentu, kuris turėtų kreiptis patarimo į krašto biuro teisininką.

Daugiau informacijos apie pranešimus apie smurtą ieškokite 38.6.2.1 ir 38.6.2.7.

BŪDO, PADĖSIANČIO ASMENIUI ATGAILAUTI, PARINKIMAS

32.5

Būdai, kaip padėti asmeniui atgailauti

Sužinojęs, kad narys padarė sunkią nuodėmę, vyskupas arba kuolo prezidentas imasi veiksmų, kad apsaugotų kitus. Jis taip pat siekia Šventosios Dvasios vadovavimo, kad galėtų nuspręsti, koks būdas padėtų tam asmeniui atgailauti ir priartėti prie Gelbėtojo.

32.5.1

Būdų apžvalga

Šioje lentelėje pateikiami trys būdai, padedantys asmeniui atgailauti. Joje taip pat apibendrinamos kai kurios aplinkybės, pagal kurias vadovai turėtų spręsti, kurį būdą pasirinkti.

Būdai, kaip padėti asmeniui atgailauti

Būdas	Kai kurios aplinkybės (taip pat žr. 32.7)
Būdas Kuolo narystės reikalų taryba	Kai kurios aplinkybės (taip pat žr. 32.7) Nariams, gavusiems šventyklos endaumentą. Reikalinga, jei endaumentą gavusiam vyrui ar moteriai tikriausiai bus atšaukta narystė Bažnyčioje dėl bet kurios sunkios nuodėmės ar veiksmo, aptartų 32.6.1, 32.6.2 arba 32.6.3.
Būdas Apylinkės narystės reikalų taryba	Kai kurios aplinkybės (taip pat žr. 32.7) Bet kuriam nariui. Būtina, padarius 32.6.1 aptartas sunkias nuodėmes. Gali prireikti padarius sunkias nuodėmes ir veiksmus, aptartus 32.6.2 ir 32.6.3. Jos nepakanka, jei endaumentą gavusiam vyrui ar moteriai tikriausiai bus atšaukta narystė Bažnyčioje dėl bet kurios sunkios nuodėmės ar veiksmo, aptartų 32.6.1, 32.6.2 arba 32.6.3.
Būdas Asmeninės konsultacijos (žr. 32.8)	Kai kurios aplinkybės (taip pat žr. 32.7) Bet kuriam nariui. Gali apimti neformalius narystės Bažnyčioje apribojimus. Jų gali nepakakti, jei padaryta sunki nuodėmė ar veiksmas, dėl kurių atgailaujant galėtų padėti narystės reikalų taryba (žr. 32.6.2 ir 32.6.3). Jų nepakanka, jei padaryta sunki nuodėmė, dėl kurios reikės narystės reikalų tarybos (žr. 32.6.1). Jų nepakanka, jei endaumentą gavusiam vyrui ar moteriai tikriausiai bus atšaukta narystė Bažnyčioje dėl bet kurios sunkios nuodėmės ar veiksmo, aptartų 32.6.1, 32.6.2 arba 32.6.3.

Kartais vyskupo ar kuolo prezidento asmeninių konsultacijų ir neformalių apribojimų nepakanka, norint padėti asmeniui atgailauti dėl sunkių nuodėmių. Viešpats parūpino narystės reikalų tarybas, kad padėtų Izraelio teisėjui tokiose situacijose. (Žr. Išėjimo 18:12–27; Mozijo 26:29–36; Doktrinos ir Sandorų 42:80–83; 102.) Pagal Bažnyčios taisykles, padarius kai kurias sunkias nuodėmes, taryba yra privaloma (žr. 32.6.1). Šventyklos sandorų laužymas padidina tikimybę, kad narystės reikalų taryba bus reikalinga (žr. 32.7.4).

Apylinkėje narystės reikalų tarybose padeda vyskupo patarėjai. Kuole padeda kuolo prezidento patarėjai. Kai kuriose kuolo narystės reikalų tarybose taip pat dalyvauja aukštoji taryba (žr. 32.9.2). Narystės reikalų taryboje su tuo asmeniu meilės dvasioje susitinka vyskupija arba kuolo prezidentūra.

32.5.2

Būdo ir laiko parinkimas

Spręsdami, kuris iš šių būdų geriausiai padėtų asmeniui atgailauti, vadovai siekia Šventosios Dvasios vadovavimo. Jie taip pat apsvarsto šiuos veiksnius:

ar nuodėmės sunkumas ir Bažnyčios taisyklės reikalauja tarybos (žr. 32.6);
to asmens aplinkybes (žr. 32.7).

Vyskupas tariasi su kuolo prezidentu dėl konkrečių situacijų. Prieš rengdamas narystės reikalų tarybą, jis turi gauti kuolo prezidento pritarimą.

Sudėtingais atvejais kuolo prezidentas gali kreiptis patarimo į jam paskirtą Septyniasdešimčių narį krašte. Kuolo prezidentas 32.6.3 nurodytais klausimais turi tartis su Krašto prezidentūra. Tačiau tik kuolo prezidentas nusprendžia, ar turėtų būti surengta taryba tam elgesiui aptarti. Jei taryba surengiama, kuolo prezidentas arba vyskupas nusprendžia, koks bus nutarimas.

Jei vyskupas ar kuolo prezidentas nusprendžia, kad užtenka asmeninių konsultacijų, jis laikosi 32.8 užrašytų nurodymų. Jei jis nusprendžia, kad reikia narystės reikalų tarybos, arba jei Bažnyčios taisyklės reikalauja tarybos, ją pravedantis asmuo laikosi 32.9–32.14 nustatytų procedūrų.

Prieš rengdamas tarybą vyskupas arba kuolo prezidentas gali nuspręsti, kad neformalūs narystės apribojimai kurį laiką būtų tinkamiausi. Jis rengia tarybą, jei tai geriausiai paskatintų tą narį nuoširdžiai atgailauti. Tačiau jis neturėtų atidėlioti tarybos, jei ji būtina, kad būtų apsaugoti kiti.

32.6

Nuodėmės sunkumas ir Bažnyčios taisyklės

Nuodėmės sunkumas yra svarbi aplinkybė parenkant būdą, kuris: 1) padės apsaugoti kitus ir 2) padės asmeniui atgailauti. Viešpats pasakė, kad Jis negali „žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu“ (Doktrinos ir Sandorų 1:31; taip pat žr. Mozijo 26:29). Jo tarnai negali ignoruoti sunkios nuodėmės įrodymų.

Sunkios nuodėmės yra sąmoningas ir didelis nusižengimas Dievo įstatymams. Toliau pateikiamos sunkių nuodėmių kategorijos.

Prievartos veiksmai ir smurtas (žr. 32.6.1.1 ir 32.6.2.1)
Seksualinis amoralumas (žr. 32.6.1.2 ir 32.6.2.2)
Nesąžininga veikla (žr. 32.6.1.3 ir 32.6.2.3)
Pasitikėjimo praradimas (žr. 32.6.1.4 ir 32.6.2.4)
Kai kurie kiti veiksmai (žr. 32.6.1.5 ir 32.6.2.5)

Toliau pateiktuose skyriuose apibūdinama, kada narystės reikalų taryba privaloma, kada jos gali prireikti ir kada ji nėra būtina.

32.6.1

Kada narystės reikalų taryba privaloma

Vyskupas arba kuolo prezidentas privalo surengti narystės reikalų tarybą, kai informacija rodo, kad narys galbūt yra padaręs kurią nors iš šioje poskyrio dalyje aprašytų nuodėmių. Dėl šių nuodėmių taryba yra privaloma, neatsižvelgiant į nario dvasinę brandą ir Evangelijos supratimo lygį.

32.11 ieškokite, kokia galima tarybų, sušauktų dėl šioje poskyrio dalyje išvardytų nuodėmių, baigtis. Šios tarybos negali pasirinkti neformalių narystės apribojimų.

32.6.1.1

Prievartos veiksmai ir smurtas

Žmogžudystė. Narystės reikalų taryba privaloma, jei narys ką nors nužudo. Čia terminas žmogžudystė apibrėžiamas kaip sąmoningas ir nepateisinamas žmogaus gyvybės atėmimas. Privaloma atšaukti asmens narystę Bažnyčioje.

Terminui „žmogžudystė“ nepriskiriami policijos ar kariuomenės pareigūnų veiksmai, atlikti vykdant pareigas. Abortas šiame kontekste nėra apibrėžiamas kaip žmogžudystė. Jei mirtį sukėlė nelaimingas atsitikimas arba savigyna ar kitų gynimas, žmogaus gyvybės atėmimas gali nebūti apibrėžiamas kaip žmogžudystė. Taip pat gali būti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, jei asmens protiniai gebėjimai yra riboti.

Išprievartavimas. Išprievartavimo atveju narystės reikalų taryba yra privaloma. Čia terminas išprievartavimas apibrėžiamas kaip priverstiniai seksualiniai santykiai arba lytiniai santykiai su žmogumi, kuris teisiškai negali duoti sutikimo dėl protinės ar fizinės negalios. Čia terminui išprievartavimas nepriskiriami lytiniai santykiai abipusiu sutikimu tarp dviejų panašaus amžiaus nepilnamečių.

Teistumas dėl seksualinio smurto. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei narys yra nuteistas dėl seksualinio smurto.

Smurtas prieš vaiką ar jaunuolį. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei asmuo smurtauja prieš vaiką ar jaunuolį, kaip paaiškinta 38.6.2.3.

Smurtas prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį. Smurtinis elgesys gali būti skirtingo sunkumo lygio. Kad sužinotumėte, ar narystės reikalų taryba yra privaloma dėl smurto prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį, žr. 38.6.2.4.

Smurtinis agresyvus elgesys. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei suaugusysis pakartotinai fiziškai smurtaudamas žaloja žmones ir kelia pavojų kitiems.

32.6.1.2

Seksualinis amoralumas

Kraujomaiša. Narystės reikalų taryba yra privaloma dėl kraujomaišos, kaip apibrėžta 38.6.10. Beveik visada yra privaloma atšaukti asmens narystę Bažnyčioje.

Vaikų pornografija. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei asmuo yra įsitraukęs į vaikų pornografiją, kaip paaiškinta 38.6.6.

Daugpatystė. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei asmuo sąmoningai turi kelis sutuoktinius. Kai kurios santuokos su keletu žmonių gali būti sudarytos slapta, kai sutuoktinis nežino apie vieną ar daugiau kitų sutuoktinių. Jei asmuo sąmoningai turi kelis sutuoktinius, atšaukti narystę Bažnyčioje yra būtina.

Smurtinis agresyvus elgesys. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei suaugusysis pakartotinai naudoja seksualinę prievartą ir kelia pavojų kitiems žmonėms.

32.6.1.3

Nesąžininga veikla

Finansinis agresyvus elgesys. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei suaugusysis sąmoningai pakartotinai finansiškai kenkia žmonėms ir kelia pavojų kitiems (žr. 38.6.2.4). Į tai įeina investicinis sukčiavimas ir panašios veiklos. Netyčiniai finansiniai nuostoliai dėl ekonominių sąlygų nelaikomi apgaule. Jei vyksta bylinėjimasis, kunigijos vadovai gali nuspręsti palaukti, kol bus priimtas galutinis nutarimas.

32.6.1.4

Pasitikėjimo praradimas

Sunki nuodėmė, padaryta einant atsakingas pareigas Bažnyčioje. Narystės reikalų taryba yra privaloma, jei narys, eidamas atsakingas pareigas, padaro sunkią nuodėmę. Tai taikoma visuotiniams įgaliotiniams, visuotiniams Bažnyčios pareigūnams, Septyniasdešimčių nariams krašte, šventyklų prezidentams ir matronoms, misijų prezidentams ir jų sutuoktinėms, kuolų prezidentams, patriarchams ir vyskupams. Tai netaikoma skyrių prezidentams. Tačiau skyriaus prezidento narystės Bažnyčioje privilegijos gali būti apribotos arba panaikintos taip pat, kaip ir kitų narių.

32.6.1.5

Kai kurie kiti veiksmai

Teistumas dėl sunkaus nusikaltimo. Narystės reikalų taryba dažniausiai yra privaloma, jei asmuo nuteisiamas dėl sunkaus nusikaltimo.

32.6.2

Kada gali prireikti narystės reikalų tarybos

Narystės reikalų tarybos gali prireikti toliau išvardytais atvejais.

32.6.2.1

Prievartos veiksmai ir smurtas

Viešpats įsakė: „Nežudysi ir nedarysi nieko panašaus“ (Doktrinos ir Sandorų 59:6, kursyvas pridėtas). Prievartos veiksmai ir smurtas, dėl kurių gali prireikti narystės reikalų tarybos, apima toliau išvardytus veiksmus (bet jais neapsiriboja).

Pasikėsinimas nužudyti. Tyčinis bandymas ką nors nužudyti.

Seksualinis smurtas, įskaitant prievartą ir priekabiavimą. Seksualinis smurtas apima platų veiksmų spektrą (žr. 38.6.18). Narystės reikalų tarybos gali prireikti asmeniui, kaltinamam dėl seksualinio išpuolio arba seksualinės prievartos. Kada taryba yra privaloma, žr. 38.6.18.3.

Smurtas prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį. Smurtinis elgesys gali būti skirtingo sunkumo lygio (žr. 38.6.2.4). Narystės reikalų tarybos gali prireikti asmeniui, kuris smurtavo prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį. Kada taryba yra privaloma, žr. 38.6.2.4.

32.6.2.2

Seksualinis amoralumas

Viešpaties duotas skaistybės įstatymas reiškia, kad lytiniai santykiai galimi tik tarp vyro ir moters, susituokusių pagal Dievo įstatymą (žr. Išėjimo 20:14; Doktrinos ir Sandorų 63:16). Dėl seksualinio amoralumo, aprašyto 38.6.5, gali prireikti narystės reikalų tarybos. Kada taryba yra privaloma, žr. 32.6.1.2.

32.6.2.3

Nesąžininga veikla

Dešimt įsakymų moko: „Nevok“ arba „Neliudyk neteisingai“ (Išėjimo 20:15–16). Narystės reikalų tarybos gali prireikti tokioms veikoms, kaip plėšimas, įsilaužimas, vagystė, pasisavinimas, melagingi parodymai ir apgaulė. Dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu žr. 38.8.2. Kada taryba yra privaloma dėl nesąžiningos veiklos, žr. 32.6.1.3.

32.6.2.4

Pasitikėjimo praradimas

Narystės reikalų tarybos gali prireikti, jei narys:

padaro sunkią nuodėmę eidamas vadovaujamas arba pasitikėjimo pareigas Bažnyčioje ar bendruomenėje;
padaro sunkią nuodėmę, kuri yra viešai žinoma.

Kada taryba yra privaloma, žr. 32.6.1.4.

32.6.2.5

Kai kurie kiti veiksmai

Karalius Benjaminas mokė: „Aš negaliu susakyti jums visko, kuo jūs galite nusidėti; nes yra įvairių būdų ir priemonių, netgi tiek daug, kad negaliu jų suskaičiuoti“ (Mozijo 4:29). Narystės reikalų tarybos gali prireikti, jei asmuo:

pakartotinai daro sunkias nuodėmes (žr. Doktrinos ir Sandorų 82:7);
sąmoningai atsisako vykdyti šeimines pareigas, įskaitant vaikų išlaikymą ir alimentų mokėjimą;
prekiauja narkotikais;
padaro kitus sunkius nusikalstamus veiksmus.

Narystės reikalų tarybos gali prireikti, jei narys leidžia, atlieka, planuoja, apmoka arba skatina abortus. Nurodymų ieškokite 38.6.1.

Kada narystės reikalų taryba yra privaloma arba gali jos prireikti

Nuodėmės tipas	Narystės reikalų taryba yra privaloma (žr. 32.6.1)	Narystės reikalų tarybos gali prireikti (žr. 32.6.2)
Nuodėmės tipas Prievartos veiksmai ir smurtas	Narystės reikalų taryba yra privaloma (žr. 32.6.1) Žmogžudystė Išprievartavimas Teistumas dėl seksualinio smurto Smurtas prieš vaiką ar jaunuolį Smurtinis agresyvus elgesys	Narystės reikalų tarybos gali prireikti (žr. 32.6.2) Pasikėsinimas nužudyti Seksualinė prievarta, įskaitant smurtą ir priekabiavimą (kada taryba yra privaloma, žr. 38.6.18) Smurtas prieš sutuoktinį ar kitą suaugusįjį (kada taryba yra privaloma, žr. 38.6.2.4)
Nuodėmės tipas Seksualinis amoralumas	Narystės reikalų taryba yra privaloma (žr. 32.6.1) Kraujomaiša Vaikų pornografija Daugpatystė Seksualiai agresyvus elgesys	Narystės reikalų tarybos gali prireikti (žr. 32.6.2) Santuokinė neištikimybė, ištvirkavimas ir tos pačios lyties asmenų santykiai Gyvenimas nesusituokus, civilinės sąjungos bei partnerystės ir tos pačios lyties asmenų santuoka Intensyvus arba kompulsyvus pornografijos vartojimas, kuris padarė didelę žalą nario santuokai ar šeimai
Nuodėmės tipas Nesąžininga veikla	Narystės reikalų taryba yra privaloma (žr. 32.6.1) Finansinis agresyvus elgesys, pvz., apgaulė ir panašios veiklos	Narystės reikalų tarybos gali prireikti (žr. 32.6.2) Plėšimas, įsilaužimas, vagystė ar pasisavinimas Melaginti parodymai
Nuodėmės tipas Pasitikėjimo praradimas	Narystės reikalų taryba yra privaloma (žr. 32.6.1) Sunki nuodėmė, padaryta einant atsakingas pareigas Bažnyčioje	Narystės reikalų tarybos gali prireikti (žr. 32.6.2) Sunki nuodėmė, padaryta einant vadovaujamas arba pasitikėjimo pareigas Bažnyčioje ar bendruomenėje Sunki nuodėmė, kuri yra viešai žinoma
Nuodėmės tipas Kai kurie kiti veiksmai	Narystės reikalų taryba yra privaloma (žr. 32.6.1) Daugeliu atveju dėl teistumo už sunkų nusikaltimą	Narystės reikalų tarybos gali prireikti (žr. 32.6.2) Abortas Pakartotinai daromos sunkios nuodėmės Sąmoningas atsisakymas vykdyti šeimines pareigas, įskaitant vaikų išlaikymą ir alimentų mokėjimą. Prekyba narkotikais Kiti sunkūs nusikalstami veiksmai

32.6.3

Kada kuolo prezidentas turi tartis su Krašto prezidentūra, ar reikalinga narystės reikalų taryba ar kitas sprendimas

Kai kuriuos reikalus reikia tvarkyti ypač delikačiai ir konsultuojantis dėl jų. Kad žinotų, kaip geriausiai padėti, kuolo prezidentas turi tartis su Krašto prezidentūra dėl šiame skyriuje minimų situacijų. Tačiau tik kuolo prezidentas nusprendžia, ar turėtų būti surengta taryba tam elgesiui aptarti. Jei taryba surengiama, kuolo prezidentas arba vyskupas nusprendžia, koks bus nutarimas.

Jei narystės reikalų taryba surengiama dėl vieno iš šiame skyriuje išdėstytų atvejų, tarybos sprendimas turi būti: „išlaiko gerą reputaciją“, „formalūs narystės apribojimai“ arba „narystės atšaukimas“. Norint panaikinti formalius apribojimus arba pakartotinai priimti asmenį į Bažnyčią, reikalingas Pirmosios Prezidentūros pritarimas (žr. 32.16.1, 9 punktą).

32.6.3.1

Kiti sprendimai

Jei narystės reikalų taryba nėra surengiama, kiti sprendimai gali būti:

neformalūs narystės apribojimai (žr. 32.8.3);
pastaba nario kortelėje (žr. 32.14.5);
apeigų apribojimai, neleidžiantys asmeniui gauti ar naudoti kunigystės arba gauti šventyklos rekomendacijos ar ja naudotis.

Prieš priimdamas vieną iš šių sprendimų, kuolo prezidentas tariasi su Krašto prezidentūra.

32.6.3.2

Atsimetimas

Atsimetimo problemos dažnai paveikia daugiau nei vieną apylinkę ar kuolą. Į jas reikia nedelsiant reaguoti, kad būtų apsaugoti kiti.

Vyskupas tariasi su kuolo prezidentu, jei mano, kad nario veiksmai gali būti laikomi atsimetimu. Vyskupas arba kuolo prezidentas nariui gali taikyti neformalius narystės apribojimus (žr. 32.8.3). Kuolo prezidentas nedelsdamas tariasi su Krašto prezidentūra. Tačiau tik kuolo prezidentas nusprendžia, ar reikalinga narystės reikalų taryba ar kitas sprendimas.

Čia terminas atsimetimas vartojamas, kai nariui tinka bet kuris iš šių teiginių:

Nuolatos elgiasi aiškiai ir sąmoningai viešai prieštaraudamas Bažnyčiai, jos doktrinai, taisyklėms ar vadovams.
Kaip Bažnyčios doktrinos atkakliai moko to, kas nėra Bažnyčios doktrina net po to, kai jį pataisė vyskupas ar kuolo prezidentas.
Sąmoningai stengiasi susilpninti Bažnyčios narių tikėjimą ir veiklą.
Nors buvo pataisytas vyskupo ar kuolo prezidento, toliau seka atsimetusiųjų sektų mokymais.
Oficialiai prisijungia prie kitos bažnyčios ir propaguoja jos mokymus (visiškas neaktyvumas Bažnyčioje arba lankymasis kitoje bažnyčioje pats savaime nereiškia atsimetimo. Tačiau, jei narys oficialiai prisijungia prie kitos bažnyčios ir palaiko jos mokymus, gali prireikti atšaukti jo ar jos narystę.).

Gelbėtojas mokė nefitus, kad jie turėtų ir toliau tarnauti nusidėjusiam asmeniui. „Bet jeigu jis neatgailaus, jis nebus priskaičiuotas prie mano žmonių, idant nesunaikintų mano žmonių“ (3 Nefio 18:31).

32.6.3.3

Bažnyčios lėšų pasisavinimas

Jei asmuo pasisavina Bažnyčios lėšas arba pavagia vertingą Bažnyčios turtą, kuolo prezidentas su Krašto prezidentūra pasitaria, ar reikalinga narystės reikalų taryba ar kitas sprendimas. Vadovai įvertina:

kokia suma pasisavinta arba už kokią sumą pavogta;
ar pinigai buvo grąžinti;
kiek asmuo gailisi.

Paprastai, jei Bažnyčios narys pasisavina Bažnyčios lėšas arba pavagia vertingą Bažnyčios turtą, jo ar jos nario kortelėje bus įrašyta pastaba. Kai atgaila bus baigta, kuolo prezidentas gali prašyti pašalinti pastabą (žr. 32.14.5).

32.6.3.4

Translyčiai asmenys

Vyskupai ir kuolų prezidentai, dirbdami su asmenimis, kurie save laiko translyčiais, turėtų laikytis nurodymų, esančių 38.6.23.

32.6.4

Kada narystės reikalų taryba paprastai nėra reikalinga

Narystės reikalų taryba paprastai nėra reikalinga toliau išvardytais atvejais.

32.6.4.1

Kai kurių Bažnyčios standartų nesilaikymas

Narystės reikalų taryba nėra rengiama dėl toliau išvardytų veiksmų. Tačiau atkreipkite dėmesį į paskutinio punkto išimtį.

Neaktyvumas Bažnyčioje
Bažnytinių pareigų nevykdymas
Dešimtinės nemokėjimas
Aplaidumo nuodėmės
Masturbacija
Išminties Žodžio nesilaikymas
Pornografijos žiūrėjimas, išskyrus vaikų pornografiją (kaip nurodyta 38.6.6) arba intensyvų ar kompulsyvų pornografijos vartojimą, padariusį didelę žalą nario santuokai ar šeimai (kaip nurodyta 38.6.13).

32.6.4.2

Verslo nesėkmės arba skolų nemokėjimas

Vadovai per narystės reikalų tarybas neturėtų spręsti verslo ginčų. Verslo nesėkmės ir skolų nemokėjimas nėra priežastys rengti narystės reikalų tarybą. Tačiau tarybą reikia surengti dėl stambių sukčiavimų ar kitų sunkių apgaulingų finansinių veiklų (žr. 32.6.1.3).

32.6.4.3

Civiliniai ginčai

Narystės reikalų tarybos nerengiamos civiliniams ginčams spręsti (žr. Doktrinos ir Sandorų 134:11).

32.7

Asmens aplinkybės

Viešpats sakė: „Mano gailestingumo ranka ištiesta į jus, ir kiekvieną ateinantį aš priimsiu; ir palaiminti tie, kas ateina pas mane“ (3 Nefio 9:14). Asmens aplinkybės yra svarbus veiksnys sprendžiant:

koks tinkamiausias būdas padėti jam ar jai atgailauti dėl sunkių nuodėmių (žr. 32.5 ir 32.6);
kokius sprendimus priimti konsultuojant asmeniškai ar narystės reikalų tarybose (žr. 32.8 ir 32.11).

Vyskupai ir kuolų prezidentai siekia sužinoti Viešpaties nuomonę ir valią dėl kiekvienos situacijos. Jie apsvarsto šias aplinkybes spręsdami, kurį būdą pasirinkti ir kokios bus pasekmės. Šios aplinkybės nelemia konkretaus sprendimo. Tiksliau, jos padeda priimti sprendimus, kuriuos vadovai turi priimti pamaldžiai ir vadovaujami Dvasios.

32.7.1

Nuodėmės mastas

Nuodėmės sunkumas matuojamas jos mastu. Tai gali būti padarytų nuodėmių skaičius ir dažnis, jų daromos žalos sunkumas ir žmonių, kuriems tai pakenkė, skaičius.

32.7.2

Nukentėjusiojo interesai

Vadovai apsvarsto nukentėjusiųjų ir kitų interesus. Tai gali būti asmens sutuoktinis (-ė) ir kiti šeimos nariai. Vadovai taip pat apsvarsto žalos sunkumą.

32.7.3

Atgailos požymiai

Norint suprasti, ar asmuo nuoširdžiai atgailavo, reikia dvasinio vadovavimo. Tokią atgailą patikimiau parodo teisingi poelgiai laikui bėgant, o ne stiprus apgailestavimas per vieną pokalbį. Veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti:

Tikėjimo Jėzumi Kristumi stiprumas.
Išpažinimo pobūdis.
Apgailestavimo dėl nuodėmės stiprumas.
Žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims.
Teisinių reikalavimų laikymasis.
Sėkmingas nuodėmės atsižadėjimas.
Ištikimybė paklūstant įsakymams po to, kai buvo padaryta nuodėmė.
Sąžiningumas su Bažnyčios vadovais ir kitais.
Pasiryžimas sekti Bažnyčios vadovų patarimais.

32.7.4

Šventyklos sandorų sulaužymas

Viešpats pareiškė: „Nes iš to, kuriam daug duota, daug ir reikalaujama“ (Doktrinos ir Sandorų 82:3). Šventyklos endaumentą gavęs asmuo sudarė sandoras gyventi pagal aukštesnį standartą. Šių sandorų laužymas daro nuodėmę sunkesnę. Tai padidina tikimybę, kad narystės reikalų taryba bus reikalinga.

32.7.5

Vadovaujamos arba pasitikėjimo pareigos

Nuodėmė yra sunkesnė, jei ją padaro asmuo, eidamas pasitikėjimo ar vadovaujamas pareigas, pavyzdžiui, vadovas, mokytojas ar gimdytojas.

32.7.6

Kartojimas

Tos pačios sunkios nuodėmės kartojimas gali reikšti giliai įsišaknijusį elgesį ar priklausomybę, kuri stabdo pažangą siekiant tikros atgailos. Be narystės apribojimų, kurių gali prireikti, gali būti naudingos priklausomybės nugalėjimo programos ir profesionalios konsultacijos (žr. 32.8.2).

32.7.7

Amžius, brandumas ir patirtis

Konsultuodami narį arba spręsdami dėl narystės reikalų tarybos baigties, vadovai atsižvelgia į amžių, brandumą ir patirtį. Daryti nuolaidas dažniausiai galima tiems, kurie yra nesubrendę Evangelijoje. Pavyzdžiui, daryti nuolaidas galima jauniems nariams, kurie elgiasi nedorai, jei jie atsižada nuodėmės ir rodo nuoširdžią atgailą. Tačiau gali prireikti rimtesnių sprendimų, jei jie ir toliau taip elgiasi.

32.7.8

Protiniai gebėjimai

Psichikos liga, priklausomybė ar riboti protiniai gebėjimai nepateisina sunkią nuodėmę padariusio asmens. Tačiau į šiuos veiksnius reikia atsižvelgti. Padėdami asmeniui atgailauti vadovai siekia Viešpaties patarimo, kad suvoktų, kaip tas žmogus supranta Evangelijos principus ir koks yra jo atskaitingumo lygis.

32.7.9

Savanoriškas išpažinimas

Savanoriškas išpažinimas ir dievobaimingas apgailestavimas dėl savo veiksmų rodo troškimą atgailauti.

32.7.10

Laikas tarp nuodėmės ir išpažinimo

Išpažinimas yra atgailos dalis ir neturėtų būti atidėliojamas. Kartais po nuodėmės eina ilgas žalos atlyginimo ir ištikimo gyvenimo laikotarpis. Jei narys išpažįsta nuodėmę ir jos nekartoja, tai gali parodyti, kad jis ją paliko. Tokiu atveju atgailos procesas išpažinimu gali baigtis, o ne prasidėti.

ASMENINIŲ KONSULTACIJŲ RENGIMAS

32.8

Asmeninės konsultacijos ir neformalūs narystės apribojimai

Siekiant apsaugoti kitus ir padėti žmogui per atgailą patirti išperkančiąją Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią, dažnai užtenka asmeninių konsultacijų. Tokios konsultacijos taip pat gali padėti nariams apsisaugoti nuo sunkesnių nuodėmių. Asmeninėse konsultacijose vadovai taip pat gali taikyti neformalius narystės apribojimus, kad padėtų nariui atgailauti dėl kai kurių sunkių nuodėmių (žr. 32.8.3).

Į sunkias nuodėmes neturi būti žiūrima nerimtai (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:31). Šventyklos sandorų laužymas padidina tikimybę, kad reikės narystės reikalų tarybos (žr. 32.7.4).

Toliau pateikti nurodymai, skirti padėti vadovams žinoti, kada gali pakakti konsultacijų ir neformalių apribojimų (taip pat žr. 32.7):

Asmuo nepadarė nuodėmės, dėl kurios reikėtų narystės reikalų tarybos (žr. 32.6.1).
Asmuo savanoriškai išpažino ir nuoširdžiai atgailauja.
Asmuo atgailauja dėl sunkios nuodėmės, kurios jis nėra padaręs anksčiau.
Asmuo nusidėdamas nepažeidė šventyklos sandorų.
Yra svarbių asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

32.8.1

Asmeninės konsultacijos

Kai vyskupas ar kuolo prezidentas konsultuoja narį padėdamas atgailauti, taikomi šie nurodymai.

Prašykite tik tiek informacijos, kad išsiaiškintumėte: 1) nario požiūrį į nuodėmingą elgesį ir 2) tokio elgesio pobūdį, dažnumą ir trukmę. Neklausinėkite daugiau nei reikia, kad galėtumėte suprasti tą situaciją. Neužduokite klausimų, kylančių iš asmeninio smalsumo.
Paklauskite, kaip tas elgesys paveikė kitus.
Susitelkite į teigiamas sąlygas, stiprinančias nario atsivertimą ir atsidavimą Viešpačiui. Paraginkite narį imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų pakeisti elgesį ir pasiekti širdies permainą, kad jis galėtų atgailauti. Pakvieskite jį ar ją artintis prie Gelbėtojo, ieškoti Jo stiprybės ir pajusti Jo išperkančiąją meilę.
Skatinkite pakylėjančias veiklas, tokias kaip malda, Raštų studijavimas ir lankymasis Bažnyčios susirinkimuose. Mokykite, kad šeimos istorijos ir šventyklos darbas gali sumažinti priešininko įtaką. Skatinkite tarnauti kitiems ir dalytis Evangelija.

Skatinkite atlyginti žalą tiems, kurie nukentėjo nuo nuodėmių, ir prašyti atleidimo.
Skatinkite nusigręžti nuo blogos įtakos. Padėkite nariams imtis prevencinių veiksmų, kad atsispirtų konkrečioms pagundoms.
Pripažinkite, kad esate dvasinis vadovas, o ne profesionalus patarėjas. Be jūsų teikiamų konsultacijų, kai kuriems nariams praverstų elgesio terapijos konsultacijos. Kai kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų. Jei reikia, patarkite nariams kreiptis pagalbos į kvalifikuotus medicinos ir psichikos sveikatos specialistus.
Būkite pamaldūs ir, prieš skirdami neformalius narystės apribojimus, siekite Dvasios vadovavimo. Kai kuriems nariams gali būti naudinga aktyviau pasinaudoti narystės Bažnyčioje privilegijomis, užuot jas apribojus.
Ir toliau domėkitės, kaip jiems sekasi, kad padrąsintumėte, sustiprintumėte dvasiškai ir stebėtumėte pažangą.

Nariui išpažinus nuodėmę vyskupui ar kuolo prezidentui, tolesnės konsultacijos gali vykti keliais būdais. Konsultuoti gali pats vadovas. Arba, nariui leidus, jis gali paskirti konsultuoti vieną iš savo patarėjų.

Nariui sutikus, vyskupas arba kuolo prezidentas gali paskirti vyresniųjų kvorumo ar Paramos bendrijos narius, kad padėtų konkrečiais būdais. Kad padėtų jaunimui, jis gali paskirti Merginų organizacijos prezidentūrą arba Aarono kunigijos kvorumo konsultantus. Kiekvienas, kas paskirtas padėti, turi teisę į įkvėpimą tai užduočiai atlikti (žr. 4.2.6).

Paskirdamas ką nors padėti pravesti tolesnes konsultacijas, vadovas pateikia tik tiek informacijos, kiek reikia, kad galima būtų padėti nariui. Paskirtas asmuo turi laikytis konfidencialumo. Jis arba ji taip pat informuoja vyskupą apie to nario pažangą ir poreikius.

32.8.2

Pagalba žmonėms, turintiems žalingų įpročių

Kartais per asmenines konsultacijas tenka padėti nariams atgailauti už nuodėmes, susijusias su priklausomybėmis arba jų sukeltas. Tarp šių priklausomybių gali būti žalingų medžiagų vartojimas arba įvairus žalingas elgesys. Priklausomybės kenkia asmenims, santuokoms ir šeimoms. Vyskupai gali patarti nariams kreiptis pagalbos į Bažnyčios gydymo nuo priklausomybių programas kuruojančius asmenis ir kvalifikuotus medicinos ir psichikos sveikatos specialistus.

Vis labiau plinta priklausomybė nuo pornografijos. Ar tai būtų priklausomybė, ar atsitiktinis elgesys, bet koks pornografijos vartojimas yra žalingas. Jos vartojimas išveja Dvasią. Ji silpnina gebėjimą semtis galios, kylančios iš sandorų laikymosi. Tai taip pat kenkia brangiems santykiams.

Asmeninių konsultacijų ir neformalių narystės apribojimų paprastai užtenka padedant žmogui atgailauti dėl pornografijos. Narystės reikalų tarybos paprastai nerengiamos. Išimčių ieškokite 38.6.6 ir 38.6.13. Gali būti naudingos profesionalios konsultacijos.

Jei reikia, kuolų prezidentai ir vyskupai padeda šeimos nariams. Jei dėl pornografijos vartojimo konsultuojamas jaunuolis (-ė), gali dalyvauti gimdytojai. Konsultuojant susituokusį asmenį, gali dalyvauti sutuoktinis (-ė).

Daugiau informacijos apie narių, įsitraukusių į pornografiją, konsultavimą ieškokite 38.6.13.

32.8.3

Neformalūs narystės apribojimai

Konsultuodamas vyskupas ar kuolo prezidentas ne tik skatina imtis pozityvių veiksmų, bet ir kurį laiką gali neformaliai apriboti kai kurias narystės Bažnyčioje privilegijas. Išmintingai taikomi šie apribojimai gali padėti atgailauti ir dvasiškai tobulėti. Jie laikomi neformaliais, nes nėra užrašomi nario kortelėje.

Neformalūs apribojimai gali trukti kelias savaites, kelis mėnesius ar ilgiau, jei to reikia, kad asmuo visiškai atgailautų. Neįprastomis aplinkybėmis tas laikas gali būti ilgesnis nei vieni metai.

Vadovai siekia Dvasios vadovavimo sprendžiant, kurie apribojimai geriausiai padėtų asmeniui atgailauti. Tie apribojimai gali būti (bet jais neapsiribojant) privilegijų tarnauti vykdant Bažnyčios pašaukimą sustabdymas, draudimas naudoti kunigystę arba įžengti į šventyklą. Vadovas taip pat gali uždrausti asmeniui Bažnyčioje pasisakyti, pravesti pamoką ar melstis. Jei vadovas sustabdo teisę įžengti į šventyklą, jis Priemonėse vadovams ir raštininkams (LCR) atšaukia šventyklos rekomendaciją.

Sakramento priėmimas yra svarbi atgailos dalis. Tai neturėtų būti pirmas apribojimas atgailaujančiam žmogui, kurio širdis sudužusi, o dvasia atgailaujanti. Tačiau, jei žmogus yra padaręs sunkių nuodėmių, vadovas kuriam laikui gali sustabdyti šią privilegiją.

Vadovai įprastai kitiems nepasako apie neformalius apribojimus, nebent jiems reikėtų tai žinoti (žr. 32.12.2).

Vadovaudamasis Dvasia vyskupas arba kuolo prezidentas gali panaikinti neformalius apribojimus, kai asmuo daro konkrečią pažangą nuoširdžiai atgailaudamas. Jei narys ir toliau nusideda sąmoningai, gali būti naudinga arba būtina surengti narystės reikalų tarybą.

BAŽNYČIOS NARYSTĖS REIKALŲ TARYBŲ RENGIMAS

Bažnyčios narystės reikalų tarybos rengiamos tada, kai vyskupas arba kuolo prezidentas nusprendžia, kad jos bus naudingos arba kai to reikalauja Bažnyčios taisyklės (žr. 32.6). Jos rengiamos apylinkės, kuolo, skyriaus, apygardos ar misijos lygmeniu. Šiame skyriuje pateikiama informacija, kaip jas rengti.

32.9

Dalyvavimas ir atsakomybė

Toliau pateiktoje lentelėje parodoma, kas paprastai dalyvauja narystės reikalų tarybose.

	Narystės reikalų tarybos dalyviai
Apylinkės narystės reikalų taryba	Narystės reikalų tarybos dalyviai Asmuo, dėl kurio rengiama taryba Vyskupas ir jo patarėjai Apylinkės raštininkas Vyresniųjų kvorumo prezidentas arba Paramos bendrijos prezidentė (neprivalo, žr. 32.10.1)
Kuolo narystės reikalų taryba	Narystės reikalų tarybos dalyviai Asmuo, dėl kurio rengiama taryba Kuolo prezidentas ir jo patarėjai Kuolo raštininkas Aukštieji tarėjai (tam tikrais atvejais, kaip paaiškinta 32.9.2) Asmens, dėl kurio rengiama taryba, vyskupas (neprivalo, žr. 32.9.3) Vyresniųjų kvorumo prezidentas arba Paramos bendrijos prezidentė (neprivalo, žr. 32.10.1)

32.9.1

Kuolo prezidentas

Kuolo prezidentas:

Turi įgaliojimą vadovauti narystės reikalų taryboms kuole; tačiau daugumą šių tarybų rengia vyskupai.
Turi pritarti, kad vyskupas galėtų surengti narystės reikalų tarybą.
Rengia narystės reikalų tarybą, jei endaumentą gavusiam vyrui ar moteriai greičiausiai bus atšaukiama narystė Bažnyčioje.
Gali surengti tarybą, jei narys apskundžia apylinkės narystės reikalų tarybos sprendimą.
Turi pritarti, kad apylinkės narystės reikalų taryba galėtų priimti sprendimą rekomenduoti atšaukti endaumento negavusio asmens narystę.

32.9.2

Aukštoji taryba

Aukštosios tarybos nariai įprastai nedalyvauja kuolo narystės reikalų tarybose. Tačiau aukštoji taryba gali dalyvauti esant sudėtingoms aplinkybėmis (žr. Doktrinos ir Sandorų 102:2). Pavyzdžiui, kuolo prezidentūra gali pakviesti aukštąją tarybą dalyvauti, kai:

yra ginčijamų faktų;
jų dalyvavimas suteiktų daugiau naudos ir būtų atsvara;
narys prašo, kad jie dalyvautų;
kuolo prezidentūros narys arba jo šeima yra susiję su svarstomu reikalu (žr. 32.9.7).

32.9.3

Vyskupas (arba skyriaus prezidentas kuole)

Vyskupas:

Turi įgaliojimą vadovauti apylinkės narystės reikalų taryboms.
Prieš surengdamas tarybą, jis tariasi su kuolo prezidentu ir gauna jo pritarimą.
Negali surengti narystės reikalų tarybos, jei endaumentą gavusiam vyrui ar moteriai greičiausiai bus atšaukiama narystė Bažnyčioje. Tokiais atvejais reikia surengti kuolo narystės reikalų tarybą.
Gali būti kviečiamas dalyvauti kuolo narystės reikalų taryboje dėl apylinkės nario, kurio narystė yra peržiūrima. Jo dalyvavimą turi patvirtinti kuolo prezidentas ir pats asmuo.

Apylinkės ar skyriaus narystės reikalų taryba gali rekomenduoti atšaukti narystę Bažnyčioje, jei narys nėra gavęs endaumento. Tačiau, prieš priimant tokį sprendimą, reikalingas kuolo prezidento pritarimas.

Kartais apylinkės narystės reikalų taryba rengiama endaumentą gavusiam nariui ir jos eiga parodo, kad greičiausiai jam ar jai narystė bus atšaukta. Tokiais atvejais vyskupas perduoda šį reikalą kuolo prezidentui.

32.9.4

Misijos prezidentas

Misijos prezidentas:

Turi įgaliojimą vadovauti narystės reikalų taryboms misijų skyriuose ir apygardose.
Turi duoti pritarimą, kad apygardos ar skyriaus prezidentas galėtų surengti narystės reikalų tarybą.
Surengia narystės reikalų tarybą, jei endaumentą gavusiam vyrui ar moteriai greičiausiai bus atšaukiama narystė Bažnyčioje. Jei to negali padaryti dėl laiko ir atstumo, jis gali paskirti vieną iš savo patarėjų pirmininkauti tarybai. Jis paskiria dalyvauti dar du Melchizedeko kunigystę turinčius brolius.
Kur įmanoma, surengia narystės reikalų tarybas tiems, kurie nėra gavę endaumento. Jei tam trukdo laikas ar atstumas, jis gali įgalioti ją surengti tris Melchizedeko kunigystę turinčius brolius. Šiuo atveju tarybą paprastai veda nario apygardos arba skyriaus prezidentas.
Gali surengti tarybą, jei narys apskundžia apygardos ar skyriaus narystės reikalų tarybos sprendimą.
Jei misionierius misijoje padaro sunkią nuodėmę, misijos prezidentas, gavęs visuotinio įgaliotinio iš Misionierių departamento pritarimą, surengia narystės reikalų tarybą (žr. 32.9.8). Jis taip pat peržiūri šį reikalą su Krašto prezidentūros nariu ir tariasi su misionieriaus nuolatinės gyvenamosios vietos kuolo prezidentu.
Turi duoti pritarimą, kad apygardos ar skyriaus narystės reikalų taryba galėtų priimti sprendimą rekomenduoti atšaukti endaumento negavusio asmens narystę.

Jei misionierius išpažįsta sunkią nuodėmę, kurią jis padarė prieš išvykdamas tarnauti į misiją, misijos prezidentas susisiekia su atsakingu asmeniu iš Misionierių departamento, kad gautų nurodymus.

Rengdamas narystės reikalų tarybą misijos prezidentas sau į pagalbą paskiria du Melchizedeko kunigystę turinčius brolius. Tik esant neįprastoms aplinkybėms jis paskiria padėti jaunus misionierius. Jis laikosi tų pačių procedūrų, kaip ir kuolo narystės reikalų taryboje (žr. 32.10). Tačiau aukštoji taryba arba apygardos taryba nedalyvauja.

32.9.5

Apygardos ir arba skyriaus misijoje prezidentas

Apygardos arba skyriaus misijoje prezidentas gali surengti narystės reikalų tarybą, jei misijos prezidentas įgalioja jį tai padaryti. Apygardos taryba nedalyvauja.

Apygardos ar skyriaus narystės reikalų taryba gali rekomenduoti atšaukti asmens narystę Bažnyčioje, jei jis nėra gavęs endaumento. Tačiau, prieš priimant tokį sprendimą, reikalingas misijos prezidento pritarimas.

32.9.6

Kuolo arba apylinkės raštininkas

Kuolo arba apylinkės raštininkas:

Tarybos užrašus laiko tik tiek, kiek reikia Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitai pateikti.
Užpildo ataskaitos formą, jei tarybą pravedęs vadovas jį paprašo tai padaryti.
Nedalyvauja taryboje svarstant ar priimant sprendimą.

32.9.7

Dalyvavimas neįprastomis aplinkybėmis

Jei kuolo prezidentūros patarėjas negali dalyvauti narystės reikalų taryboje, kuolo prezidentas paprašo aukštojo tarėjo arba kito aukštojo kunigo užimti jo vietą. Jei posėdyje negali dalyvauti kuolo prezidentas, Pirmoji Prezidentūra gali įgalioti jo vietą užimti vieną iš jo patarėjų.

Jei patarėjas vyskupijoje negali dalyvauti narystės reikalų taryboje, vyskupas gali paprašyti vieno iš apylinkės aukštųjų kunigų užimti to patarėjo vietą. Jei posėdyje negali dalyvauti vyskupas, jis perduoda reikalą kuolo prezidentui, kuris sušaukia kuolo narystės reikalų tarybą. Vyskupas negali pavesti patarėjui sušaukti narystės reikalų tarybos.

Jei narystės reikalų taryba rengiama vyskupo šeimos nariui ar vienam iš jo patarėjų, ji rengiama kuolo lygmeniu. Jei ji rengiama vieno iš kuolo prezidento patarėjų šeimos nariui, kuolo prezidentas paskiria kitą aukštąjį kunigą užimti to patarėjo vietą. Jei taryba rengiama kuolo prezidento šeimos nariui, jis tariasi su Pirmosios Prezidentūros biuru.

Jei narys nesutinka, kad dalyvautų vyskupas ar jo patarėjai, narystės reikalų taryba rengiama kuolo lygmeniu. Jei narys nesutinka, kad dalyvautų kuris nors kuolo prezidento patarėjas, kuolo prezidentas paskiria kitą aukštąjį kunigą užimti to patarėjo vietą. Jei narys nesutinka, kad dalyvautų kuolo prezidentas, arba jei kuolo prezidentas mano, kad negali būti nešališkas, jis tariasi su Pirmosios Prezidentūros biuru.

32.9.8

Sprendimas, kuris vadovas rengia tarybą neeilinėmis aplinkybėmis

Narystės reikalų tarybos beveik visada vyksta Bažnyčios padalinyje, kuriame yra asmens nario kortelė.

Kartais narystės reikalų taryba būtina persikėlusiam asmeniui. Jei persikėlimas vyksta tame pačiame kuole, kuolo prezidentas tariasi su abiejų apylinkių vyskupais ir nusprendžia, kur taryba turėtų vykti.

Jei narys persikelia į kitą kuolą, abiejų kuolų prezidentai tariasi ir nusprendžia, kur turėtų vykti taryba. Jei jie nusprendžia, kad ji turėtų būti rengiama ankstesnėje apylinkėje ar kuole, nario kortelė toje apylinkėje laikoma tol, kol taryba baigs savo darbą. Priešingu atveju kortelė perkeliama į naują apylinkę. Vyskupas arba kuolo prezidentas konfidencialiai informuoja nario dabartinį vyskupą arba kuolo prezidentą, kodėl reikalinga taryba.

Kartais narystės reikalų taryba būtina nariui, kuris laikinai gyvena toli nuo namų. Pavyzdžiui, tarybos gali prireikti studentui ar karinę tarnybą atliekančiam nariui. Apylinkės, kurioje laikinai gyvena narys, vyskupas gali patarti ir palaikyti. Tačiau jis neturėtų rengti narystės reikalų tarybos, nebent nario kortelė yra jo padalinyje ir jis pasitarė su nario nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės vyskupu.

Kartais, tarnaudamas misijoje, misionierius padaro sunkią nuodėmę, kuri neišaiškinama, kol jis nėra atleistas. Vyskupas ir kuolo prezidentas tariasi, kuriam iš jų derėtų surengti narystės reikalų tarybą. Vienas iš jų prieš pravesdamas tarybą pasitaria su buvusiu misijos prezidentu.

32.10

Narystės reikalų tarybų procedūros

32.10.1

Informuokite raštu ir pasiruoškite tarybai

Vyskupas arba kuolo prezidentas apie narystės reikalų tarybą, kuri bus surengta nariui, jį arba ją informuoja raštu. Jis pasirašo tą raštą. Rašte pateikiama tokia informacija:

„[Vyskupija arba kuolo prezidentūra] jums rengia narystės reikalų tarybą. Taryba vyks [data ir laikas] [vietovėje].

Ši taryba svarstys [glaustai, bendrais bruožais nusakykite netinkamą elgesį, bet nepateikite detalių ar įrodymų].

Kviečiame jus dalyvauti taryboje ir pateikti savo atsakymą. Galite pateikti asmenų, galinčių suteikti svarbios informacijos, raštiškus pareiškimus. Galite pakviesti tuos asmenis kalbėti taryboje kaip jūsų gynėjus, jei tai iš anksto patvirtins kuolo prezidentas ar vyskupas. Taip pat galite pakviesti [apylinkės Paramos bendrijos prezidentę arba vyresniųjų kvorumo prezidentą] dalyvauti ir palaikyti.

Kiekvienas dalyvis turi būti pasiryžęs laikytis pagarbumo taryboje, jos procedūrų ir konfidencialumo. Pirmiau nepaminėti teisininkai ir rėmėjai dalyvauti negali.“

Paskutinėje pastraipoje galite išsakyti meilę, viltį ir rūpestį.

Nurodymai, ką asmuo gali pakviesti kalbėti taryboje, pateikiami 32.10.3, 4 punkte.

Jei rašto negalima įteikti asmeniškai, jį galima išsiųsti registruotu laišku su užsakytu pristatymo patvirtinimu.

Vyskupas arba kuolo prezidentas suplanuoja narystės reikalų tarybą asmeniui patogiu metu. Jis taip pat užtikrina, kad pakaktų laiko gauti nukentėjusių dėl netinkamo elgesio asmenų pareiškimus, jeigu jie nori juos pateikti (žr. 32.10.2).

Vyskupas arba kuolo prezidentas paruošia narį tarybai paaiškindamas jos paskirtį ir procedūras. Jis taip pat paaiškina, kokius sprendimus gali priimti taryba ir jų pasekmes. Jei narys išpažįsta, vadovas paaiškina, kad išpažinti reikės ir narystės reikalų taryboje.

32.10.2

Gaukite nukentėjusių asmenų pareiškimus

Kai nukentėjęs asmuo yra Bažnyčios narys (pvz., dėl kraujomaišos, smurto prieš vaiką, smurto prieš sutuoktinį ar apgaulės), vyskupas arba kuolo prezidentas susisiekia su dabartiniu to asmens vyskupu arba kuolo prezidentu. Šie vadovai nusprendžia, ar būtų naudinga nukentėjusiajam suteikti galimybę parašyti pareiškimą dėl netinkamo elgesio ir jo poveikio. Šiuos pareiškimus galima perskaityti narystės reikalų taryboje (žr. 32.10.3, 3 punktą). Bažnyčios vadovai neturi įgaliojimo susisiekti su nukentėjusiais asmenimis, kurie nėra Bažnyčios nariai.

Bet kokį susitikimą su nukentėjusiu asmeniu šiam tikslui rengia nukentėjusiojo dabartinis vyskupas arba kuolo prezidentas. Jei nukentėjęs asmuo pateikia pareiškimą, šis vadovas jį atiduoda vyskupui arba kuolo prezidentui, kuris rengia narystės reikalų tarybą. Vadovai turi būti labai atsargūs, kad netraumuotų dar labiau.

Bet kokia jaunesnio nei 18 metų nukentėjusiojo apklausa atliekama per vaiko gimdytojus ar teisėtą globėją, nebent tai keltų nukentėjusiajam pavojų.

Informacijos, kaip vyskupui ir kuolo prezidentui gauti nurodymus smurto atvejais, ieškokite 32.4.5 ir 38.6.2.1.

32.10.3

Praveskite tarybą

Prieš pat tarybos pradžią vyskupas arba kuolo prezidentas praneša dalyviams, kam skirta taryba ir apie kokį netinkamą elgesį pranešta. Jei reikia, jis paaiškina tarybos procedūras.

Tuomet asmuo, jei dalyvauja, pakviečiamas į kambarį. Jei dalyvauti kuolo narystės reikalų taryboje buvo pakviestas vyskupas, jis taip pat yra pakviečiamas į kambarį. Jei asmuo pakvietė apylinkės Paramos bendrijos prezidentę arba vyresniųjų kvorumo prezidentą dalyvauti ir palaikyti, ji arba jis taip pat yra pakviečiami į kambarį.

Vyskupas arba kuolo prezidentas tarybą veda meilės dvasia, kaip nurodyta toliau.

Jis ką nors pakviečia sukalbėti pradžios maldą.
Jis įvardija netinkamą elgesį, apie kurį pranešta. Jei asmuo dalyvauja, jis suteikia jam galimybę patvirtinti, paneigti arba paaiškinti pareiškimą.
Jei narys patvirtina, kad netinkamai elgėsi, vyskupas arba kuolo prezidentas pereina prie 5-o punkto. Jei narys tai neigia, vyskupas arba kuolo prezidentas supažindina su turima informacija. Tai gali būti atlikta pateikiant patikimus dokumentus ar perskaitant raštiškus aukų pareiškimus (žr. 32.10.2). Skaitydamas tokį pareiškimą vadovas neatskleidžia aukos tapatybės.
Jei narys neigia netinkamą elgesį, jis ar ji gali pateikti informaciją tarybai. Tai gali būti užrašoma. Arba narys gali paprašyti asmenų, kurie galėtų pateikti svarbią informaciją, kalbėti po vieną taryboje. Tokie asmenys turėtų būti Bažnyčios nariai, nebent vyskupas ar kuolo prezidentas iš anksto būtų nusprendęs leisti dalyvauti nenariui. Jie laukia atskirame kambaryje, kol jų bus paprašyta kalbėti. Kiekvienas asmuo, baigęs kalbėti, palieka tarybos kambarį. Jie turi būti pasiryžę laikytis pagarbumo taryboje, jos procedūrų ir konfidencialumo. Nariai negali pasikviesti teisininko. Jie taip pat negali pasikviesti kitų rėmėjų nei tie, kurie paminėti šios poskyrio dalies antroje pastraipoje.
Vyskupas arba kuolo prezidentas gali nariui mandagiai ir pagarbiai užduoti klausimus. Jis taip pat gali užduoti klausimus kitiems asmenims, kurių narys paprašė pateikti informaciją. Patarėjai vyskupijoje arba kuolo prezidentūroje taip pat gali užduoti klausimus. Bet kokie klausimai turėtų būti trumpi ir susiję tik su svarbiausiais faktais.
Po to, kai visa tiesiogiai susijusi informacija yra pateikiama, vyskupas arba kuolo prezidentas paprašo nario išeiti iš kambario. Raštininkas taip pat paprašomas išeiti, nebent kuolo narystės reikalų taryboje dalyvavo aukštoji taryba. Jei šio nario vyskupas dalyvauja kuolo narystės reikalų taryboje, jo paprašoma išeiti. Jei Paramos bendrijos prezidentė arba vyresniųjų kvorumo prezidentas dalyvauja, kad paremtų, jos arba jo taip pat yra paprašoma išeiti.
Vyskupas arba kuolo prezidentas prašo savo patarėjų išsakyti komentarus ar įžvalgas. Jei aukštoji taryba dalyvavo kuolo narystės reikalų taryboje, jis prašo jų išsakyti komentarus ar įžvalgas.
Kartu su savo patarėjais vyskupas arba kuolo prezidentas pamaldžiai siekia suprasti Viešpaties valią šiuo klausimu. Tuo metu kambaryje turėtų būti tik kuolo prezidentas ir jo patarėjai arba vyskupas ir jo patarėjai. Jei kuolo narystės reikalų taryboje dalyvauja aukštoji taryba, tai kuolo prezidentūra įprastai išeina į kuolo prezidento kabinetą.
Vyskupas arba kuolo prezidentas savo patarėjams pasako savo sprendimą ir prašo jų jį palaikyti. Jei kuolo narystės reikalų taryboje dalyvauja aukštoji taryba, kuolo prezidentūra sugrįžta į kambarį ir paprašo aukštosios tarybos palaikyti sprendimą. Jei patarėjo arba aukštojo tarėjo nuomonė yra kitokia, vyskupas arba kuolo prezidentas išklauso ir siekia išspręsti nesutarimus. Atsakomybė už sprendimą priklauso pirmininkaujančiam pareigūnui.
Jis pakviečia asmenį sugrįžti į kambarį. Jei raštininko buvo paprašyta išeiti, jis taip pat pakviečiamas į kambarį. Jei nario vyskupas dalyvauja kuolo narystės reikalų taryboje, jo paprašoma grįžti į kambarį. Jei Paramos bendrijos prezidentė arba vyresniųjų kvorumo prezidentas dalyvauja, kad paremtų, jos arba jo taip pat yra paprašoma sugrįžti.
Vyskupas arba kuolo prezidentas meilės dvasioje pristato tarybos sprendimą. Jei nusprendžiama formaliai apriboti asmens narystės Bažnyčioje privilegijas arba atšaukti narystę Bažnyčioje, jis paaiškina sąlygas (žr. 32.11.3 ir 32.11.4). Jis taip pat paaiškina, kaip apribojimai gali būti panaikinti, ir duoda kitus nurodymus bei patarimus. Vyskupas arba kuolo prezidentas gali tam tikram laikui atidėti tarybos posėdį, kad, prieš priimdamas sprendimą, galėtų papildomai pasitarti ar gauti daugiau informacijos. Tokiu atveju jis tai paaiškina.
Jis paaiškina asmens teisę apskųsti sprendimą (žr. 32.13).
Jis ką nors pakviečia sukalbėti pabaigos maldą.

Nesvarbu, ar asmuo dalyvauja, ar ne, vyskupas ar kuolo prezidentas praneša jam sprendimą, kaip paaiškinta 32.12.1.

Jokiam narystės reikalų tarybos dalyviui neleidžiama daryti garso, vaizdo ar raštiško įrašo. Raštininkas gali užsirašyti pastabas tam, kad parengtų Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą. Tačiau tokios pastabos neturi būti pažodinis aprašas ar stenograma. Parengęs ataskaitą, jis nedelsdamas sunaikina visus užrašus.

32.11

Narystės reikalų tarybų sprendimai

Narystės reikalų tarybos priimdamos sprendimus turėtų vadovautis Dvasia. Sprendimai turėtų atspindėti Gelbėtojo rodomą meilę ir viltį tiems, kurie atgailauja. Toliau aprašomi galimi sprendimai. Priimdami šiuos sprendimus vadovai apsvarsto 32.7 išdėstytas aplinkybes.

Po bet kokios narystės reikalų tarybos vyskupas arba kuolo prezidentas LCR sistemoje nedelsdamas pateikia Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą (žr. 32.14.1).

Galimi narystės reikalų tarybų sprendimai išdėstyti toliau pateiktose poskyrio dalyse.

32.11.1

Išlaiko gerą reputaciją

Kartais žmogus gali būti nekaltas ir išlaiko gerą reputaciją. Kartais žmogus gali nusidėti, nuoširdžiai atgailauti ir būti geros reputacijos. Vyskupas arba kuolo prezidentas gali patarti ir įspėti dėl būsimų veiksmų. Po tarybos jis ir toliau, jei reikia, palaiko.

32.11.2

Asmeninės konsultacijos su vyskupu ar kuolo prezidentu

Kai kuriose narystės reikalų tarybose vadovai gali nuspręsti, kad narys nėra geros reputacijos, tačiau netikslinga formaliai apriboti jo narystę. Tokiais atvejais taryba gali nuspręsti, kad asmenį turėtų asmeniškai konsultuoti ir mokyti vyskupas ar kuolo prezidentas. Šios konsultacijos gali apimti neformalius narystės apribojimus, kaip nurodyta 32.8.3.

Asmeninės konsultacijos ir neformalūs narystės apribojimai negali būti pasirenkami, kai taryba rengiama dėl 32.6.1 išvardytų nuodėmių.

32.11.3

Formalūs narystės apribojimai

Kai kuriose narystės reikalų tarybose vadovai gali nuspręsti, kad geriausia kuriam laikui formaliai apriboti asmens narystės Bažnyčioje privilegijas. Formalūs apribojimai gali būti tinkami visais atvejais, išskyrus pačias sunkiausias nuodėmes ar situacijas, dėl kurių narystė turi būti atšaukta (žr. 32.11.4).

Asmenys, kuriems taikomi formalūs narystės apribojimai, vis dar yra Bažnyčios nariai. Tačiau jų narystės Bažnyčioje privilegijos yra apribotos taip:

Jie negali įeiti į šventyklą. Tačiau jie gali ir toliau dėvėti šventyklos apdarą, jeigu yra gavę endaumentą. Jei narys turi šventyklos rekomendaciją, vadovas ją atšaukia LCR programoje.
Jie negali naudoti kunigystės.
Jie negali priimti sakramento ir dalyvauti Bažnyčios pareigūnų palaikymo procedūroje.
Jie negali pasisakyti, vesti pamokų arba viešai melstis Bažnyčios susirinkimuose. Jie taip pat negali tarnauti vykdydami Bažnyčios pašaukimą.

Jei elgiasi drausmingai, jie raginami dalyvauti Bažnyčios susirinkimuose ir renginiuose. Jie taip pat raginami mokėti dešimtinę ir atnašas.

Vyskupas arba kuolo prezidentas gali pridėti ir kitas sąlygas, pavyzdžiui, vengti pornografinės medžiagos ir kitų blogų įtakų. Paprastai jis prideda pozityvias sąlygas. Tai gali būti reguliarus Bažnyčios lankymas, reguliari malda ir Raštų bei kitos Bažnyčios medžiagos skaitymas.

Jei asmens narystės Bažnyčioje privilegijos formaliai apribotos, tai yra pažymima nario kortelėje.

Formalaus apribojimo laikas paprastai yra bent metai ir gali būti ilgesnis. Kai narys daro konkrečią pažangą nuoširdžiai atgailaudamas, vyskupas arba kuolo prezidentas surengia kitą tarybą, kad apsvarstytų, ar nevertėtų panaikinti apribojimų (žr. 32.16.1). Jei narys ir toliau nusideda sąmoningai, vadovas gali surengti kitą tarybą, kad apsvarstytų kitas priemones.

32.11.4

Narystės atšaukimas

Kai kuriose narystės reikalų tarybose vadovai gali nuspręsti, kad geriausia kuriam laikui atšaukti narystę Bažnyčioje (žr. Mozijo 26:36; Almos 6:3; Moronio 6:7; Doktrinos ir Sandorų 20:83).

Narystės Bažnyčioje atšaukimas yra būtinas įvykdžius žmogžudystę (kaip apibrėžta 32.6.1.1) ir susituokus su keliais asmenimis (kaip paaiškinta 32.6.1.2). Jis beveik visada būtinas kraujomaišos atveju, kaip paaiškinta 32.6.1.2 ir 38.6.10.

Pagal Dvasios nurodymus, taip pat gali prireikti atšaukti narystę tokiais atvejais:

Tiems, kurių elgesys kelia rimtą pavojų kitiems.
Tiems, kurie padarė ypač sunkias nuodėmes.
Tiems, kurie neatgailauja dėl sunkių nuodėmių (žr. aplinkybes 32.7).
Tiems, kurie daro sunkias nuodėmes, kenkiančias Bažnyčiai.

Apylinkės, skyriaus ar apygardos narystės reikalų taryba gali rekomenduoti atšaukti asmens narystę Bažnyčioje, jei jis nėra gavęs šventyklos endaumento. Tačiau, prieš priimant tokį sprendimą, būtina gauti kuolo ar misijos prezidento pritarimą.

Nariai, kurių narystė Bažnyčioje atšaukiama, negali mėgautis jokiomis narystės privilegijomis.

Jie negali įeiti į šventyklą ar dėvėti šventyklos apdaro. Jei asmuo turi šventyklos rekomendaciją, vadovas ją atšaukia LCR programoje.
Jie negali naudoti kunigystės.
Jie negali priimti sakramento ir dalyvauti Bažnyčios pareigūnų palaikymo procedūroje.
Jie negali pasisakyti, vesti pamokų, viešai melstis Bažnyčios susirinkimuose arba vesti renginio bažnyčioje. Jie taip pat negali tarnauti vykdydami Bažnyčios pašaukimą.
Jie negali mokėti dešimtinės ir atnašų.

Jei elgiasi drausmingai, jie raginami dalyvauti Bažnyčios susirinkimuose ir renginiuose.

Tuos, kurių narystė Bažnyčioje buvo atšaukta, galima nuspręsti krikštu ir patvirtinimu priimti atgal į Bažnyčią. Paprastai jie pirmiausia turi bent metus rodyti, kad nuoširdžiai atgailavo. Vyskupas arba kuolo prezidentas surengia kitą narystės reikalų tarybą pakartotiniam priėmimui į Bažnyčią apsvarstyti (žr. 32.16.1).

Narystės reikalų tarybos sprendimai ir pasekmės

Sprendimas	Pasekmės
Sprendimas Išlaiko gerą reputaciją (žr. 32.11.1)	Pasekmės Nėra
Sprendimas Asmeninės konsultacijos su vyskupu ar kuolo prezidentu (žr. 32.11.2)	Pasekmės Kai kurios narystės privilegijos gali būti neformaliai apribotos. Paprastai apribojimai taikomi trumpiau nei metus; neįprastomis aplinkybėmis jie gali būti taikomi ilgiau. Neformalūs apribojimai panaikinami po nuoširdžios atgailos. Nario kortelėje sprendimas neįregistruojamas.
Sprendimas Formalūs narystės apribojimai (žr. 32.11.3).	Pasekmės Narystės privilegijos formaliai apribojamos. Apribojimai paprastai tęsiasi bent metus ir gali tęstis ilgiau. Nario kortelėje sprendimas įregistruojamas. Formalūs apribojimai panaikinami po nuoširdžios atgailos, narystės reikalų tarybos ir, jei reikia, pritarus Pirmajai Prezidentūrai. Pastaba iš nario kortelės pašalinama, jei po narystės reikalų tarybos apribojimai yra panaikinami (išskyrus privalomas pastabas; žr. 32.14.5).
Sprendimas Narystės atšaukimas (žr. 32.11.4)	Pasekmės Visos apeigos tampa negaliojančios. Paprastai bent metams panaikinamos visos narystės privilegijos. Asmuo į Bažnyčią per krikštą ir patvirtinimą pakartotinai gali būti priimamas tik po to, kai nuoširdžiai atgailavo, įvyko narystės reikalų taryba ir, jei reikia, pritarė Pirmoji Prezidentūra. Anksčiau endaumentą gavusiam asmeniui palaiminimai gali būti sugrąžinami tik gavus Pirmosios Prezidentūros pritarimą ir bent po metų nuo pakartotinio priėmimo (žr. 32.17.2). Anksčiau endaumentą gavusiam asmeniui įrašas „Būtinas palaiminimų sugrąžinimas“ iš nario kortelės pašalinamas tik po to, kai atliekamos apeigos (privalomos pastabos lieka; žr. 32.14.5).

32.11.5

Klausimai, kaip išspręsti sudėtingus atvejus

Vyskupai kreipiasi į kuolo prezidentą su klausimais dėl žinyno nurodymų narystės reikalų taryboms.

Sudėtingais atvejais kuolo prezidentas gali kreiptis patarimo į jam paskirtą krašto Septyniasdešimties narį. Kuolo prezidentas 32.6.3 nurodytais atvejais turi tartis su Krašto prezidentūra. Tačiau kuolo prezidentas neturėtų klausti Septyniasdešimčių nario krašte ar visuotinio įgaliotinio, kaip išspręsti sudėtingus atvejus. Kuolo prezidentas nusprendžia, ar turėtų būti surengta taryba tam elgesiui aptarti. Jei taryba surengiama, kuolo prezidentas arba vyskupas nusprendžia, koks bus nutarimas.

32.11.6

Pirmosios Prezidentūros įgaliojimas

Pirmoji Prezidentūra turi aukščiausią įgaliojimą dėl visų narystės Bažnyčioje apribojimų ir narystės atšaukimo.

32.12

Pranešimai ir skelbimai

Narystės reikalų tarybos sprendimas perduodamas tam asmeniui – ir kitiems, jei būtina, – kaip paaiškinta toliau.

32.12.1

Pranešimas asmeniui apie sprendimą

Vyskupas arba kuolo prezidentas tarybai pasibaigus įprastai pasako tam asmeniui, kas buvo nutarta. Tačiau jis gali tam tikram laikui atidėti tarybos posėdį, kad, prieš priimdamas sprendimą, galėtų papildomai pasitarti ar gauti daugiau informacijos.

Vyskupas arba kuolo prezidentas paaiškina sprendimo padarinius, kaip nurodyta 32.11. Įprastai jis pataria dėl atgailos sąlygų, kad būtų galima panaikinti apribojimus arba asmuo galėtų būti pakartotinai priimtas į Bažnyčią.

Vyskupas arba kuolo prezidentas pasirūpina, kad tas asmuo skubiai gautų raštišką pranešimą, koks sprendimas priimtas ir kokios jo pasekmės. Šį pranešimą sudaro glaustas pareiškimas, kad reaguojant į elgesį, prieštaraujantį Bažnyčios įstatymams ir tvarkai, buvo priimtas sprendimas. Jame taip pat galėtų būti patarimas, kaip pasiekti, kad narystės apribojimai būtų panaikinti arba asmuo būtų pakartotinai priimtas į Bažnyčią. Pranešimu asmuo turėtų būti informuojamas, kad jis ar ji gali sprendimą apskųsti (žr. 32.13).

Jei asmuo nedalyvauja taryboje, pakanka apie sprendimą jį informuoti raštu. Vyskupas arba kuolo prezidentas taip pat gali susitikti su tuo asmeniu.

Vyskupas ar kuolo prezidentas tam asmeniui neduoda Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitos kopijos.

32.12.2

Kitų asmenų informavimas apie sprendimą

Jei asmeniškai konsultuodamas vyskupas ar kuolo prezidentas skiria neformalius asmens narystės privilegijų apribojimus, įprastai jis niekam apie tai nepraneša (žr. 32.8.3). Tačiau šie vadovai apie neformalius apribojimus praneša vieni kitiems, kai padeda nariams.

Jei narystės reikalų taryboje asmens narystės privilegijos formaliai apribojamos arba atšaukiamos, vyskupas arba kuolo prezidentas apie sprendimą informuoja tik tuos, kuriems reikia žinoti. Laikomasi toliau pateiktų gairių.

Jis apsvarsto nukentėjusiųjų ir galinčių nukentėti poreikius ir to asmens šeimos jausmus.
Jis neinformuoja apie sprendimą, jei asmuo jį apskundžia. Tačiau jis gali informuoti, kad sprendimas yra apskųstas, jei mano, kad būtina apsaugoti galinčius nukentėti asmenis. Jis taip pat gali apie sprendimą pranešti, kad padėtų aukoms atsigauti (bet neįvardija aukų vardų) arba kad apsaugotų Bažnyčios principingumą.
Jei reikia, vyskupas konfidencialiai praneša apie sprendimą apylinkės tarybos nariams. Tai daroma siekiant informuoti vadovus, kurie gali manyti, kad tas asmuo galėtų vykdyti pašaukimus, vesti pamokas, sakyti maldas ar pasisakyti. Tai taip pat daroma, norint paskatinti vadovus rūpintis ir remti narį ir jo šeimą.
Gavęs kuolo prezidento pritarimą, vyskupas gali pranešti apie sprendimą savo apylinkės vyresniųjų kvorumo ir Paramos bendrijos susirinkimuose, jei tai susiję su:
- agresyviu elgesiu, kuris gali kelti grėsmę kitiems;
- klaidingų doktrinų mokymu ar kitomis atsimetimo formomis;
- tokiomis akivaizdžiomis nuodėmėmis kaip daugpatystės praktikavimas arba okultizmo mokymas siekiant vilioti pasekėjus;
- viešu prieštaravimu visuotinių ar vietinių Bažnyčios vadovų veiksmams ir mokymams.
Tokiais atvejais kuolo prezidentui taip pat gali tekti sankcionuoti, kad būtų informuoti kitų apylinkių kuole nariai.
Kai kuriais atvejais vyskupas arba kuolo prezidentas gali jausti, kad būtų naudinga informuoti kai kurias ar visas aukas ir jų šeimas, kad tam asmeniui buvo surengta narystės reikalų taryba. Jis tai daro per jų vyskupą arba kuolo prezidentą.

Jei dėl asmens agresyvių polinkių kitiems gresia pavojus, vyskupas arba kuolo prezidentas gali perspėti kitus, siekdamas juos apsaugoti. Jis neatskleidžia konfidencialios informacijos ir nedaro prielaidų.
Visais kitais atvejais vyskupas arba kuolo prezidentas apsiriboja paskelbdamas bendro pobūdžio informaciją. Jis tiesiog pareiškia, kad šio asmens narystės Bažnyčioje privilegijos buvo apribotos arba narystė atšaukta dėl elgesio, kuris prieštarauja Bažnyčios įstatymams ir tvarkai. Jis prašo dalyvių to neaptarinėti. Jis neprašo palaikomojo balsavimo.
Jei per narystės reikalų tarybą pripažįstama, kad narys yra geros reputacijos (žr. 32.11.1), vyskupas arba kuolo prezidentas gali apie tai pranešti, kad išsklaidytų gandus.

32.12.3

Pranešimas apie narystės atsisakymą

Kartais vyskupui gali tekti pranešti, kad asmuo atsisakė narystės Bažnyčioje (žr. 32.14.9). Daugiau detalių vyskupas nepateikia.

32.13

Sprendimo apskundimas

Apylinkės narystės reikalų tarybos sprendimą narys gali apskųsti kuolo prezidentui per 30 dienų. Kuolo prezidentas surengia kuolo narystės reikalų tarybą šiam skundui apsvarstyti. Jis taip pat gali paprašyti vyskupo pakartotinai sukviesti tarybą ir persvarstyti sprendimą, ypač jei yra naujos informacijos.

Kuolo narystės reikalų tarybos sprendimą narys gali apskųsti parašydamas laišką Pirmajai Prezidentūrai per 30 dienų. Narys duoda laišką kuolo prezidentui, kad jis galėtų pateikti Pirmajai Prezidentūrai.

Misijoje apylinkės arba apygardos narystės reikalų tarybos sprendimą narys gali apskųsti misijos prezidentui per 30 dienų. Misijos prezidentas surengia misijos narystės reikalų tarybą šiam skundui apsvarstyti. Jei dėl laiko ar atstumo jis negali to padaryti, jis laikosi 32.9.4 pateiktų nurodymų.

Jei tarybą pravedė misijos prezidentas, narys sprendimą gali apskųsti parašydamas laišką Pirmajai Prezidentūrai per 30 dienų. Narys duoda laišką misijos prezidentui, kad jis pateiktų Pirmajai Prezidentūrai.

Sprendimą apskundžiantis asmuo raštu paaiškina tariamas procedūrų ar sprendimų klaidas arba neteisingumą.

Jei narystės reikalų taryba yra rengiama skundui nagrinėti, galima priimti vieną iš dviejų sprendimų:

Palikti galioti pirminį sprendimą.
Pakeisti pirminį sprendimą.

Pirmosios Prezidentūros sprendimai yra galutiniai ir negali būti pakartotinai apskundžiami.

32.14

Ataskaitos ir narių kortelės

32.14.1

Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaita

Po bet kokios narystės reikalų tarybos vyskupas arba kuolo prezidentas LCR sistemoje nedelsdamas pateikia Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą. Jis gali paprašyti raštininko parengti ataskaitą. Jis užtikrina, kad nei atspausdinta, nei elektroninė šios ataskaitos kopija nebūtų laikoma vietoje. Jis taip pat užtikrina, kad visi rengiant ataskaitą naudoti užrašai būtų nedelsiant sunaikinti.

32.14.2

Formalūs narystės Bažnyčioje apribojimai

Formalūs narystės Bažnyčioje apribojimai užfiksuojami asmens nario kortelėje. Vyriausioji Bažnyčios valdyba šią pastabą įrašo gavusi Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą. Po to, kai narys atgailavo, vadovas turi sušaukti kitą tarybą, kad galėtų aptarti tų apribojimų panaikinimą (žr. 32.16.1).

32.14.3

Įrašai atšaukus asmens narystę Bažnyčioje

Jei asmens narystė Bažnyčioje yra atšaukiama, gavusi Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą, Vyriausioji Bažnyčios valdyba panaikina nario kortelę. Jei asmuo trokšta, vadovai padeda jam pasiruošti būti pakartotinai priimtam į Bažnyčią per krikštą ir patvirtinimą (žr. 32.16.1).

32.14.4

Įrašai po pakartotinio priėmimo į Bažnyčią

Asmenį pakartotinai priėmus į Bažnyčią, vyskupas pateikia Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą. Krikšto ir patvirtinimo pažymėjimas nesukuriamas. Krikštas ir patvirtinimas užregistruojami tik Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitoje.

Jei narys nebuvo gavęs endaumento, Vyriausioji Bažnyčios valdyba priskiria nario kortelę, kurioje rodomos jo ar jos pirmosios krikšto ir kitų apeigų datos. Kortelėje nebus minimas narystės Bažnyčioje praradimas.

Jei narys buvo gavęs endaumentą, Vyriausioji Bažnyčios valdyba nario kortelę atnaujina taip, kad būtų rodomos naujos krikšto ir patvirtinimo datos. Šioje kortelėje taip pat yra užrašas: „Būtinas palaiminimų sugrąžinimas.“ Po to, kai nario palaiminimai yra sugrąžinami (žr. 32.17.2), nario kortelė atnaujinama taip, kad būtų rodomos pirmosios krikšto ir kitų apeigų datos. Joje nebus minimas narystės Bažnyčioje praradimas.

32.14.5

Narių kortelės su pastabomis

Gavusi Pirmosios Prezidentūros leidimą, Vyriausioji Bažnyčios valdyba padaro įrašą asmens nario kortelėje, jei yra kuri nors iš toliau išvardytų sąlygų.

Vyskupas arba kuolo prezidentas pateikia Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą, kurioje nurodoma, kad šio asmens narystė buvo formaliai apribota arba atšaukta dėl bet kurio iš šių veiksmų:
1. Kraujomaišos
2. Seksualinės prievartos prieš vaiką ar jaunuolį, seksualinio vaiko ar jaunuolio išnaudojimo arba šiurkštaus fizinio ar emocinio smurto prieš vaiką ar jaunuolį
3. Sąsajų su vaikų pornografija, kaip nurodyta 38.6.6
4. Daugpatystės
5. Suaugusiųjų seksualiai agresyvaus elgesio
6. Translytiškumo – veiksmų, kuriais asmuo pakeičia lytį į priešingą įgimtai biologinei lyčiai (žr. 38.6.23)
7. Bažnyčios lėšų pasisavinimo arba Bažnyčios turto vagystės
8. Piktnaudžiavimo Bažnyčios gerovės programa
9. Pavojingo elgesio (pvz., seksualinio, smurtinio ar finansinio) arba elgesio, kenkiančio Bažnyčiai
Vyskupas ir kuolo prezidentas pateikia raštišką pranešimą, kad asmuo:
1. prisipažino ar buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, susijusio su vienu iš anksčiau išvardytų veiksmų;
2. buvo pripažintas atsakingu civilinėje byloje dėl sukčiavimo ar kitų neteisėtų veiksmų, susijusių su vienu iš pirmiau išvardytų veiksmų.

Gavęs nario kortelę su pastaba, vyskupas laikosi pastaboje pateiktų nurodymų.

Tik Pirmoji Prezidentūra gali leisti pašalinti pastabą iš nario kortelės. Norėdamas rekomenduoti pašalinti pastabą, kuolo prezidentas naudoja LCR programą. Pirmosios Prezidentūros biuras praneša jam, ar rekomendacija yra patvirtinta, ar ne.

32.14.6

Pranešimas apie Bažnyčios lėšų vagystę

Jei asmens narystė yra apribota arba atšaukta dėl Bažnyčios lėšų pasisavinimo, vyskupas arba kuolo prezidentas apie tai praneša, kaip nurodyta 34.9.5.

32.14.7

Narių kortelėms taikomi perkėlimo apribojimai

Kartais Bažnyčios narys persikelia, o sprendimas dėl narystės ar kitos rimtos problemos dar nagrinėjamos. Prieš persiųsdamas nario kortelę į naują padalinį, vyskupas kartais turi pasidalyti informacija su nauju nario vyskupu. Tokiais atvejais vyskupas (arba įgaliotas raštininkas) nario kortelei gali uždėti perkėlimo apribojimą. Kortelė padalinyje lieka tol, kol vyskupas (arba įgaliotas raštininkas) nepanaikina apribojimo. Tai suteikia galimybę vyskupui supažindinti su problemomis ir informacija.

32.14.8

Įrašai apie įkalintus asmenis

Kai kurie nariai būna nuteisiami dėl nusikaltimo ir įkalinami. Padalinio, kuriam tas asmuo priklausė, kai įvykdė nusikaltimą, vyskupas arba kuolo prezidentas atlieka visus būtinus veiksmus dėl formalių narystės apribojimų ar narystės atšaukimo. Jei narystės privilegijos buvo apribotos, vadovas (arba įgaliotas raštininkas) perduoda nario kortelę padaliniui, atsakingam už vietą, kur šis asmuo yra įkalintas. Jei narystė buvo atšaukta, vyskupas arba kuolo prezidentas susisiekia su to padalinio vadovu. (Žr. 32.15).

32.14.9

Narystės atsisakymo prašymai

Jei narys nori atsisakyti narystės Bažnyčioje, vyskupas susisiekia su juo, kad sužinotų, ar narys yra pasiryžęs aptarti problemas ir mėginti jas išspręsti. Vyskupas ir narys taip pat gali pasitarti su kuolo prezidentu. Vadovas įsitikina, kad narys supranta tokias narystės Bažnyčioje atsisakymo pasekmes:

Tai padaro negaliojančias visas apeigas.
Tai panaikina visas narystės privilegijas.
Pakartotinas priėmimas krikštu ir patvirtinimu galimas tik po išsamaus pokalbio ir, daugeliu atvejų, narystės reikalų tarybos (žr. 32.16.2).
Anksčiau endaumentą gavusiam asmeniui kunigystės ir šventyklos palaiminimai gali būti sugrąžinami tik gavus Pirmosios Prezidentūros pritarimą ir tik praėjus mažiausiai metams nuo pakartotinio priėmimo (žr. 32.17.2).

Jei narys vis dar nori atsisakyti narystės Bažnyčioje, jis ar ji vyskupui įteikia raštišką, pasirašytą prašymą. Tada vyskupas tą prašymą kuolo prezidentui pateikia per LCR. Tada kuolo prezidentas peržiūri ir pateikia prašymą per šią sistemą. Vadovai turėtų reaguoti į prašymus nedelsdami.

Asmuo taip pat gali atsisakyti narystės Vyriausiajai Bažnyčios valdybai nusiųsdamas pasirašytą, notaro patvirtintą prašymą.

Nepilnametis, norintis atsisakyti narystės Bažnyčioje, laikosi tos pačios procedūros, kaip ir suaugęs asmuo, su viena išimtimi: prašymą turi pasirašyti nepilnametis (jei jis yra vyresnis nei 8-erių metų) ir vienas iš gimdytojų ar globėjų, kurie teisėtai globoja nepilnametį.

Jei narys, atsisakęs narystės, grasina teisiniais veiksmais prieš Bažnyčią ar jos vadovus, kuolo prezidentas laikosi 38.8.24 pateiktų nurodymų.

Prašymas dėl narystės atsisakymo turi būti patenkintas, net jei kunigijos vadovai turi informacijos apie sunkią nuodėmę. Bet kokia informacija apie neišnagrinėtas nuodėmes yra pažymima, kai prašymas pateikiamas per Priemones vadovams ir raštininkams (LCR). Tai leidžia kunigijos vadovams tokius reikalus išnagrinėti ateityje, jei asmuo kreipiasi dėl pakartotinio priėmimo į Bažnyčią (žr. 32.16.2).

Kunigijos vadovas neturėtų rekomenduoti atsisakyti narystės Bažnyčioje kaip būdo išvengti narystės reikalų tarybos.

Vadovai ir toliau tarnauja tiems, kurie atsisako narystės, nebent jie prašo, kad su jais nebūtų bendraujama.

NARYSTĖS BAŽNYČIOJE PRIVILEGIJŲ SUGRĄŽINIMAS

Jei asmens narystės Bažnyčioje privilegijos buvo apribotos arba atšauktos, vadovai su tuo asmeniu palaiko draugiškus ryšius, pataria ir padeda jam taip, kaip jis leidžia. Šiame skyriuje paaiškinama, kaip tos privilegijos gali būti sugrąžintos.

32.15

Nesiliaukite tarnauti

Vyskupo ar skyriaus prezidento, kaip bendrojo teisėjo, vaidmuo nesibaigia, kai nariui skiriami narystės apribojimai arba jo narystė Bažnyčioje atšaukiama. Jis toliau tarnauja, kiek leidžia asmuo, kad tas asmuo vėl galėtų patirti narystės Bažnyčioje palaimas. Vyskupas reguliariai susitinka su asmeniu ir, kai tai naudinga ir tinka, su jo sutuoktine ar jos sutuoktiniu. Gelbėtojas mokė nefitus:

„Jūs neišmesite jo iš […] savo garbinimo vietų, nes tokiam jūs ir toliau tarnausite; nes nežinote, ar jie sugrįš, atgailaus ir ateis pas mane visa širdimi, ir aš juos išgydysiu; ir jūs būsite jų išgelbėjimo priemonė“ (3 Nefio 18:32).

Laikotarpis iš karto po to, kai asmens narystė buvo apribota arba atšaukta, yra labai sunkus ir kritiškas jo šeimai. Vadovai turėtų būti jautrūs jų poreikiams, padrąsinti šeimos narius ir jiems padėti.

Vyskupas užtikrina, kad, jei asmuo leidžia, tarnauti tam asmeniui, kurio narystė Bažnyčioje buvo apribota arba atšaukta, būtų paskirti rūpestingi nariai. Jie taip pat tarnauja kitiems šeimos nariams. Asmenims, kurių narystė apribota, gali būti naudinga dalyvauti indeksavime (žr. 25.4.3).

Jei asmuo išsikelia iš apylinkės, vyskupas praneša naujam vyskupui ir paaiškina, kas dar turi įvykti, kad būtų galima panaikinti narystės Bažnyčioje apribojimus. Vyskupas taip pat praneša, jei asmens narystė Bažnyčioje buvo atšaukta arba narys atsisakė narystės, bet sutiko, kad Bažnyčios vadovai jam padėtų.

32.16

Formalių apribojimų panaikinimas arba pakartotinis priėmimas į Bažnyčią

32.16.1

Narystės reikalų tarybos, skirtos formaliems apribojimams panaikinti arba pakartotinai priimti asmenį

Kai narystės privilegijos yra apribojamos arba atšaukiamos narystės reikalų taryboje, turi būti surengiama kita taryba, kad apsvarstytų apribojimų panaikinimą arba asmens pakartotinį priėmimą į Bažnyčią. Tos tarybos įgaliojimų lygis turėtų būti toks pat (arba aukštesnis), kaip ir pirminės tarybos. Pavyzdžiui, jei kuolo ar misijos prezidentas pirmininkavo pirminėje taryboje, kuolo arba misijos prezidentas pirmininkauja taryboje, kurioje svarstomas apribojimų panaikinimas arba pakartotinis asmens priėmimas.

Tarybą rengia dabartinis vyskupas arba kuolo prezidentas. Jis pirmiausia užtikrina, kad asmuo atgailavo ir yra pasiruošęs bei vertas mėgautis narystės Bažnyčioje palaimomis.

Tie, kurių narystė Bažnyčioje buvo formaliai apribota, paprastai turi rodyti nuoširdžią atgailą bent metus iki tol, kol bus svarstoma galimybė panaikinti apribojimus. Tie, kurių narystė Bažnyčioje buvo atšaukta, beveik visada turi rodyti nuoširdžią atgailą bent metus iki tol, kol bus svarstoma galimybė juos pakartotinai priimti. Nariui, kuris padarė sunkią nuodėmę eidamas svarbias pareigas Bažnyčioje, tas laikotarpis paprastai yra ilgesnis (žr. 32.6.1.4).

Svarstydama apribojimų panaikinimą ar pakartotinį priėmimą į Bažnyčią, taryba laikosi tų pačių nurodymų, kaip ir kitos narystės reikalų tarybos. Prieš rengdamas narystės reikalų tarybą vyskupas turi gauti kuolo prezidento pritarimą. Misijoje skyriaus arba apygardos prezidentas turi gauti misijos prezidento pritarimą.

Rengiant narystės reikalų tarybą narystės Bažnyčioje apribojimams panaikinti arba pakartotiniam asmens priėmimui į Bažnyčią apsvarstyti yra taikomi tokie nurodymai. Ne visi nurodymai gali tikti kiekvienu atveju.

Susipažinkite su pirminės narystės reikalų tarybos medžiaga. Vyskupas arba kuolo prezidentas peržiūri Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą. Jos kopijos jis paprašo per LCR. Peržiūrėjęs ataskaitą, jei reikia paaiškinimo, jis gali susisiekti su padalinio, kuriame buvo surengta pirminė taryba, vyskupu arba kuolo prezidentu.
Pasikalbėkite su asmeniu. Vyskupas arba kuolo prezidentas smulkiai išklausinėja asmenį, kad įžvelgtų jo tikėjimo į Jėzų Kristų stiprumą ir atgailos laipsnį. Jis taip pat įvertina, ar asmuo laikėsi pirminiame sprendime apibrėžtų sąlygų.
Nustatykite civilinio ar baudžiamojo ieškinio statusą. Kartais asmuo būna prisipažinęs arba pripažintas įvykdęs nusikaltimą. Kartais asmuo būna pripažintas atsakingu civilinėje byloje dėl apgaulės ar kitų neteisėtų veiksmų. Tokiais atvejais vadovas dažniausiai nerengia tarybos, kol asmuo neatlieka visų teisinių institucijų priimtų nuosprendžio, nutarčių ar sprendimų sąlygų. Tos sąlygos gali būti: laisvės atėmimas, lygtinis nuteisimas, lygtinis atleidimas ir baudos arba žalos atlyginimas. Kad būtų surengta narystės reikalų taryba išimties atvejais, reikalingas Pirmosios Prezidentūros pritarimas. Tos išimtys gali būti taikomos tam asmeniui, kuris įvykdė teisinius reikalavimus ir demonstravo nuoširdžią atgailą, bet jam skirtas lygtinis nuteisimas iki gyvos galvos arba didelė bauda.
Susisiekite su nukentėjusiųjų kunigijos vadovais. Vyskupas arba kuolo prezidentas susisiekia su dabartiniu kiekvieno nukentėjusiojo vyskupu arba kuolo prezidentu (žr. 32.10.2).
Praneškite apie tarybą. Jis praneša asmeniui tarybos datą, laiką ir vietą.
Praveskite tarybą. Jis praveda tarybą pagal 32.10.3 nurodymus. Jis klausia asmens, ką jis ar ji padarė, kad atgailautų. Jis taip pat paklausia apie jo ar jos įsipareigojimą Jėzui Kristui ir Bažnyčiai. Po to, kai pristatoma viskas, kas su tuo susiję, jis paprašo nario išeiti. Jis meldžiasi kartu su patarėjais, galvodamas, kokį priimti sprendimą. Galimi trys sprendimai:
1. Palikti galioti narystės apribojimus arba narystės atšaukimą.
2. Panaikinti apribojimus arba patvirtinti pakartotinį priėmimą.
3. Rekomenduoti Pirmajai Prezidentūrai, kad apribojimai būtų panaikinti arba kad būtų patvirtintas pakartotinis priėmimas (jei būtina, pagal „Prašykite Pirmosios Prezidentūros pritarimo“, žr. toliau).
Praneškite sprendimą. Kai taryba priima sprendimą, pirmininkaujantis pareigūnas praneša jį asmeniui. Jei būtinas Pirmosios Prezidentūros pritarimas, jis paaiškina, kad sprendimas yra rekomendacija Pirmajai Prezidentūrai.
Pateikite ataskaitą. Vyskupas arba kuolo prezidentas Bažnyčios narystės reikalų tarybos ataskaitą pateikia per LCR. Jis gali paprašyti raštininko parengti šią ataskaitą. Jis užtikrina, kad nei atspausdinta, nei elektroninė kopija nebūtų laikoma vietoje. Jis taip pat užtikrina, kad visi rengiant ataskaitą naudoti užrašai būtų nedelsiant sunaikinti.
Prašykite Pirmosios Prezidentūros pritarimo (jei būtina). Esant šioms aplinkybėms, norint panaikinti formalius narystės apribojimus arba asmenį pakartotinai priimti į Bažnyčią, būtinas Pirmosios Prezidentūros pritarimas. Šis pritarimas yra privalomas, net jei veiksmai buvo padaryti po to, kai narystė Bažnyčioje buvo formaliai apribota arba atšaukta.
1. Žmogžudystė
2. Kraujomaiša
3. Suaugusiojo ar keleriais metais vyresnio jaunuolio seksualinė prievarta prieš vaiką ar jaunuolį, vaiko ar jaunuolio seksualinis išnaudojimas ar šiurkštus fizinis arba emocinis smurtas prieš vaiką ar jaunuolį.
4. Prisidėjimas prie vaikų pornografijos, kai yra teisinis nuosprendis
5. Atsimetimas
6. Daugpatystė
7. Sunki nuodėmė, padaryta einant atsakingas pareigas Bažnyčioje
8. Translytiškumas – veiksmai, kuriais asmuo pakeičia lytį į priešingą įgimtai biologinei lyčiai (žr. 38.6.23)
9. Bažnyčios lėšų ar nuosavybės pasisavinimas
Informuokite raštu apie sprendimą. Vyskupas arba kuolo prezidentas pasirūpina, kad tas asmuo greitai gautų raštišką pranešimą apie sprendimą ir jo pasekmes.
Pakrikštykite ir patvirtinkite. Jei asmens narystė Bažnyčioje buvo atšaukta pirminėje taryboje, jį ar ją reikia vėl pakrikštyti ir patvirtinti. Jei būtinas Pirmosios Prezidentūros pritarimas, šios apeigos gali būti atliekamos tik gavus pritarimą. Krikšto ir patvirtinimo pažymėjimas nesukuriamas (žr. 32.14.4).

32.16.2

Pakartotinis priėmimas atsisakius Bažnyčios narystės

Jei asmuo formaliai atsisako narystės, jis turi būti vėl pakrikštytas ir patvirtintas, kad būtų pakartotinai priimtas į Bažnyčią. Suaugusiųjų pakartotinis priėmimas paprastai nėra svarstomas, kol nepraeina bent metai po narystės atsisakymo.

Kai asmuo prašo būti pakartotinai priimtas, vyskupas arba kuolo prezidentas gauna Ataskaitą apie administracinį sprendimą, kuri buvo pridėta prie atsisakymo prašymo. Jis ją gali gauti per LCR.

Vyskupas arba skyriaus prezidentas tuomet nuodugniai apklausia asmenį. Jis klausinėja apie pirminio prašymo priežastis ir troškimą būti pakartotinai priimtam. Meilės dvasioje jis paklausia apie sunkias nuodėmes, kurias asmuo galėjo padaryti prieš atsisakydamas narystės arba po to, kai jos atsisakė. Tas vadovas nepradeda pakartotinio priėmimo procedūros, kol neįsitikina, kad asmuo atgailavo ir yra pasiruošęs bei vertas mėgautis narystės Bažnyčioje palaimomis.

Pakartotinio priėmimo po atsisakymo gairės:

Jei atsisakant narystės šio asmens narystė buvo formaliai apribota, yra surengiama narystės reikalų taryba.
Jei prieš atsisakydamas narystės šis asmuo padarė sunkią nuodėmę, įskaitant atsimetimą, yra surengiama narystės reikalų taryba.

Kitais atvejais narystės reikalų taryba nėra rengiama, nebent vyskupas arba kuolo prezidentas nusprendžia, kad jos reikės.

Kai narystės reikalų tarybos reikia asmeniui, kuris yra gavęs šventyklos endaumentą, ją surengia kuolo prezidentas. Kai tarybos reikia asmeniui, kuris nėra gavęs endaumento, ją, gavęs kuolo prezidento pritarimą, surengia vyskupas.

Jei asmuo, prieš atsisakydamas narystės arba po to, kai jos atsisakė, padarė bet ką, kas išvardyta 32.16.1, 9 punkte, pakartotiniam priėmimui reikalingas Pirmosios Prezidentūros pritarimas. Jei asmuo, prieš atsisakydamas narystės arba po to, kai jos atsisakė, padarė bet ką, kas išvardyta 32.14.5, 1 punkte, nario kortelėje bus įrašyta pastaba.

Asmuo, prašantis pakartotinio priėmimo, turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir kiti asmenys, verti būti pakrikštyti. Kai vyskupas arba kuolo prezidentas įsitikina, kad asmuo yra vertas ir nuoširdžiai nori būti pakartotinai priimtas, tas asmuo gali būti pakrikštytas ir patvirtintas. Krikšto ir patvirtinimo pažymėjimas nesukuriamas (žr. 32.14.4).

32.17

Bažnyčios veikla, įšventinimas ir palaiminimų sugrąžinimas po pakartotinio priėmimo

32.17.1

Bažnyčios veikla ir įšventinimas

Šioje lentelėje nurodomas tinkamas veiklos Bažnyčioje lygis asmeniui, kuris buvo pakartotinai priimtas krikštu ir patvirtinimu.

	Prieš tai negavę endaumento	Prieš tai gavę endaumentą
Prieš tai turėję kunigystę	Prieš tai negavę endaumento Tuojau pat po krikšto ir patvirtinimo jiems gali būti suteikiama kunigystė ir jie gali būti įšventinami į tą kunigystės pareigybę, kurią turėjo narystės atšaukimo ar atsisakymo metu. Palaikomojo balsavimo nereikia. Jiems gali būti išduota riboto naudojimo šventyklos rekomendacija.	Prieš tai gavę endaumentą Negali būti įšventinti į jokią kunigystės pareigybę. Kai jų kunigystės ir šventyklos palaiminimai yra sugrąžinami, jų ankstesnės kunigystės pareigybės sugrąžinamos, kaip nurodyta 32.17.2. Iki to laiko jie negali atlikti apeigų. Gali dalyvauti bet kokioje Bažnyčios veikloje, kuri leidžiama endaumento negavusiam ir kunigystės neturinčiam nariui. Negali dėvėti šventyklos apdaro arba gauti šventyklos rekomendacijos, kol jų palaiminimai nėra sugrąžinami.
Kiti nariai	Prieš tai negavę endaumento Gali dalyvauti Bažnyčios veikloje, kaip kad dalyvautų naujas atsivertusysis. Jiems gali būti išduota riboto naudojimo šventyklos rekomendacija.	Prieš tai gavę endaumentą Gali dalyvauti bet kokioje Bažnyčios veikloje, kuri leidžiama endaumento negavusiam ir kunigystės neturinčiam nariui. Negali dėvėti šventyklos apdaro arba gauti šventyklos rekomendacijos, kol jų palaiminimai nėra sugrąžinami (žr. 32.17.2).

32.17.2

Palaiminimų sugrąžinimas

Asmenys, prieš tai gavę šventyklos endaumentą ir pakartotinai priimti krikštu ir patvirtinimu, gali gauti kunigystės ir šventyklos palaiminimus tik per palaiminimų sugrąžinimo apeigas (žr. Doktrinos ir Sandorų 109:21). Jie nėra pakartotinai įšventinami į kunigystės pareigybes ir negauna pakartotinio endaumento. Šie palaiminimai yra sugrąžinami per sugrąžinimo apeigas. Broliams sugražinama turėta kunigystės pareigybė, išskyrus Septyniasdešimties nario, vyskupo ar patriarcho pareigybę.

Tik Pirmoji Prezidentūra gali leisti atlikti palaiminimų sugrąžinimo apeigas. Prašymo atlikti šias apeigas ji nesvarstys anksčiau nei po metų nuo asmens pakartotinio priėmimo per krikštą ir patvirtinimą. Vyskupas arba kuolo prezidentas palaiminimų sugrąžinimo paraišką pateikia per LCR.

Jei Pirmoji Prezidentūra pritaria palaiminimų sugrąžinimui, ji paveda visuotiniam įgaliotiniui arba kuolo prezidentui pasikalbėti su asmeniu. Jei asmuo yra vertas, tas vadovas atlieka asmens palaiminimų sugrąžinimo apeigas.

Daugiau informacijos apie įrašus nario kortelėse ir palaiminimų sugrąžinimą, ieškokite 32.14.4.