Čia pateiktos įvykių, doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Apaštalų darbų 13–19 skyrius (19 dalį), apžvalgos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje koncentruokitės tik į keletą iš tų doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Nagrinėdami Pauliaus ir Barnabo susitikimą su burtininku mokiniai sužinojo, kad Dievo galia yra daug didesnė už velnio galią. Iš Pauliaus mokymų apie Gelbėtoją ir suspaudimus, mokiniai sužinojo tokius principus: per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą mums gali būti atleistos nuodėmės ir mes galime būti išteisinti. Kai ištikimai pereisime suspaudimus ir sielvartus, būsime pasiruošę įžengti į celestialinę karalystę.
Studijuodami, kaip Bažnyčios vadovai drauge priėmė nutarimą, mokiniai išmoko, kad Viešpaties valią galime sužinoti per Jo dabartinius pranašus ir apaštalus, studijuodami Raštus ir per įkvėpimą iš Šventosios Dvasios. Jie taip pat sužinojo, kad, drauge tardamiesi ir siekdami apreiškimo iš Dievo, Bažnyčios vadovai gauna įkvėpimą, kaip spręsti sunkias problemas.
Iš pasakojimo apie Pauliaus ir Silo misiją mokiniai sužinojo tokias tiesas: jei vadovaujamės iš Dievo gautais apreiškimais, galime būti vedami pas pasiruošusius priimti Evangeliją. Norint pelnyti išgelbėjimą, reikalingas tikėjimas Jėzumi Kristumi, o savo tikėjimą Juo parodome krikštydamiesi. Jei noriai priimsime Dievo tarnų žodžius ir kasdien tyrinėsime Raštus, mūsų tikėjimas jų žodžiais sustiprės.
Iš Viešpaties suteikto padrąsinimo, kai Paulius jautėsi nusivylęs Korinto gyventojais, mokiniai sužinojo, kad, jei gyvename teisiai, Viešpats bus su mumis, kai dirbsime Jo darbą. Studijuodami Pauliaus mokymus ir ligonių išgydymus Efeze mokiniai sužinojo: kad krikštas galiotų, jį turi atlikti įgaliotas Dievo tarnas; tam, kad krikštas būtų užbaigtas, po jo turi įvykti Šventosios Dvasios priėmimas; vienas iš būdų, kaip Dievas parodo Savo galią, yra per Savo įgaliotus tarnus; išpažindami blogą elgesį ir jo atsisakydami parodome tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Įvadas
Ant Arėjo (Marso) kalvos Paulius mokė žmones apie tikrąją Dievo esmę. Ši pamoka gali padėti mokiniams suprasti kai kurias Dievo savybes ir savo santykius su Juo.
Pasiūlykite mokiniams Raštų rodyklėje atsiversti 29 nuotrauką „Atėnai“. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad nuotraukoje parodyta viena iš kelių Atėnų šventyklų, kuriose buvo garbinami netikri dievai. Šventyklų viduje būdavo žmonių padarytos šių dievų statulos. Išorėje būdavo aukurai, ant kurių tiems dievams buvo aukojamos atnašos.
Paaiškinkite, kad, norėdami apsaugoti Paulių nuo priešiškai nusiteikusio žydų būrio Tesalonikoje, Bažnyčios nariai išsiuntė Paulių į Atėnus (žr. Apaštalų darbų 17:13–15). Apaštalų darbų 17:16–21 skaitome, kad Paulių labai neramino stabmeldiški papročiai Atėnuose ir jis mokė ten esančiose sinagogose ir turgaus aikštėse. Tada vietos filosofai pakvietė Paulių savo „naują mokslą“ (Apaštalų darbų 17:19) paaiškinti tarybai, kuri rinkdavosi ant Arėjo (Marso) kalvos.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 17:22–23. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Paulius pastebėjo ant vieno iš Atėnų aukurų.
Ką Paulius pastebėjo ant vieno iš Atėnų aukurų?
Paaiškinkite, kad Apaštalų darbų 17:22 užrašyta, jog Paulius pagyrė atėniečius už nepaprastą jų religingumą, t. y. kad jie „visais atžvilgiais itin dievobaimingi“ (Apaštalų darbų 17:22). Aukuras „Nežinomam dievui“ (Apaštalų darbų 17:23) reiškė atėniečių mėginimą patenkinti nepažįstamą dievą, arba dievą, kurio vardas jiems nebuvo žinomas. Matyt, jie nenorėjo įžeisti ar palikti nepagarbinto nė vieno dievo.
Kodėl Paulius paminėjo tą aukurą „Nežinomam dievui“? (Taip jis pristatė idėją apie tikrąjį Dievą, Dangiškąjį Tėvą, Dievą, kurio jie nepažįsta.)
Suskirstykite mokinius poromis arba nedidelėmis grupelėmis. Visų grupelių paprašykite ištyrinėti Apaštalų darbų 17:24–31 ir rasti kuo daugiau tiesų apie Dievą, kurio atėniečiai nepažinojo. Jiems tyrinėjant šią ištrauką, lentoje užrašykite visų ištraukos eilučių numerius (24–31).
Skirkite pakankamai laiko patyrinėti, po to pakvieskite kelis mokinius lentoje užrašyti po vieną rastą tiesą šalia numerio tos eilutės, kurioje ta tiesa buvo rasta. (Kad padėtumėte mokiniams atpažinti tiesą Apaštalų darbų 17 skyriaus 27 eilutėje, paaiškinkite, jog Džozefo Smito Vertime ši eilutė skamba taip: „Kad žmonės ieškotų Dievo, jeigu jie pasiryžę Jį rasti, nes Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų.“)
Be to, galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti visas tas tiesas Raštuose. Lentoje jie galėtų užrašyti maždaug tokias tiesas:
31 eilutė: Dievas mus teis; Dievas visus žmones prikels iš mirusiųjų.
Pasiūlykite mokiniams pasirinkti vieną lentoje užrašytą tiesą, kuri jiems yra reikšmingiausia. Kelių mokinių paprašykite pasakyti, kurią tiesą pasirinko ir kodėl ji jiems tokia reikšminga.
Ką reiškia būti iš Dievo „giminės“? (Esame dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai.)
Kodėl svarbu suvokti šią doktriną? (Ji gali padėti mums suprasti, kokie esame vertingi Dangiškajam Tėvui, ir suvokti savo potencialą tapti tokiais kaip Jis.)
Kokios gali iškilti problemos ar nesusipratimai, jei šios doktrinos nesuprantame?
Jei įmanoma, duokite kiekvienam mokiniui vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopiją. Pakvieskite kurį nors mokinį jį garsiai perskaityti. Klasės paprašykite išklausyti ir išsiaiškinti, kodėl pirmiausia turime nepamiršti į save žvelgti kaip į Dievo vaikus.
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Būkite atsargūs, kaip save charakterizuojate. Necharakterizuokite, ar neapibūdinkite, savęs atsižvelgdami į kokią nors laikiną savybę. Vienintelė savybė, kuri turėtų mus charakterizuoti yra ta, kad esame Dievo sūnūs ir dukterys. Tas faktas viršija visas kitas charakteristikas, įskaitant rasę, profesiją, fizinius bruožus, pasiekimus ar netgi priklausymą kokiai nors religijai“ („How to Define Yourself“, New Era, June 2013, 48).
Kodėl svarbu atminti, kad pirmiausia esame Dievo vaikai?
Priminkite mokiniams tiesą iš Apaštalų darbų 17:27: „Jei esame pasiryžę ieškoti Dievo, sužinosime, kad Jis visiškai netoli mūsų.“
Kaip galime siekti pažinti Dievą ir artėti prie Jo?
Kaip mūsų santykio su Dievu supratimas veikia mūsų troškimą Jo ieškoti?
Kada jautėte, kad Dangiškasis Tėvas yra arti jūsų?
Apibendrinkite Apaštalų darbų 17:32–34, paaiškindami, kad atėniečiai skirtingai reagavo į Pauliaus paminėtą „prisikėlimą iš numirusių“ (Apaštalų darbų 17:32). Vieni tyčiojosi iš Pauliaus, kiti norėjo sužinoti daugiau, o dar kiti įtikėjo.
Galite paliudyti mokiniams, kad jie gali pažinti ir suprasti Dievą, nors Jo nepažįsta daugybė žmonių. Pasiūlykite mokiniams ant popieriaus lapo ar kortelės užrašyti Žinomam Dievui ir surašyti, kaip jie ieškos Dievo ir stiprins santykius su Juo. Paraginkite juos tą lapą padėti ten, kur jis primins jiems apie tuos užsibrėžtus tikslus.
Paaiškinkite mokiniams, kad kitoje dalyje jie ras atsakymus į klausimus „Ką Paulius prikėlė iš mirusiųjų?“ ir „Kokiomis aplinkybėmis tas žmogus mirė?“ Paprašykite jų įsivaizduoti, kad jie buvo neteisėtai sulaikyti, sudužus laivui pateko į salą, o ten jiems įkirto gyvatė. Paklauskite, ko jie galėtų pasimokyti iš tokių išmėginimų. Paprašykite mokinių studijuojant šią dalį išsiaiškinti, kuris karalius apklausdamas Paulių tarė: „Tuojau, žiūrėk, įtikinsi mane krikščionimi tapti“ (Apaštalų darbų 26:28). Paskatinkite juos studijuojant likusią Apaštalų darbų knygos dalį išsiaiškinti, kaip sunkumai gali padėti mums artintis prie Gelbėtojo. Pasakykite jiems, kad jie taip pat skaitys dalį laiško, kurį apaštalas Paulius parašė Bažnyčios nariams Romoje.