Sekminių dieną mokiniai pasidarė kupini Šventosios Dvasios ir, skelbdami Evangeliją, buvo palaiminti kalbų dovana. Petras pareiškė, kad Dievas Jėzų „padarė Viešpačiu ir Mesiju“ (Apaštalų darbų 2:36), ir pakvietė žmones atgailauti, krikštytis ir priimti Šventosios Dvasios dovaną. Tą dieną atsivertė ir pasikrikštijo apie trys tūkstančiai žmonių. Jie išliko ištikimi Bažnyčios nariai.
Sekminių dieną Jėzaus Kristaus mokiniai pasidaro kupini Šventosios Dvasios
Paprašykite mokinių prisiminti paskutinį kartą, kai galėjo pasisakyti bažnyčioje, vesti pamoką ar su kuo nors dalintis Evangelija.
Kas kalbant, mokant ar liudijant kitiems apie Jėzaus Kristaus Evangeliją gali būti sunkiausia?
Pakvieskite mokinius išstudijuoti Apaštalų darbų 2:1–13 ir rasti tiesą, kuri padėtų jiems, kai nerimaus ar baiminsis mokyti kitus ir liudyti apie sugrąžintąją Evangeliją.
Paaiškinkite, kad praėjus savaitei po Gelbėtojo įžengimo į dangų, žydai iš daugelio šalių atvyko į Jeruzalę dalyvauti Sekminių šventėje, garbinti šventykloje ir dėkoti Viešpačiui. Ši šventė vykdavo po Paschos šventės praėjus penkiasdešimčiai dienų pažymint pirmąją sezono pjūtį (žr. Raštų rodyklėje, „Sekminės“, scriptures.lds.org).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 2:1–3. Klasę paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Jėzaus Kristaus mokiniai patyrė Sekminių dieną.
Ką mokiniai patyrė Sekminių dieną? (Ant jų buvo išlieta Šventoji Dvasia.)
Kaip žmonės apibūdino tą Šventosios Dvasios išsiliejimą?
Paaiškinkite, kad žodžiai „liežuviai […] pasidaliję“ (3 eilutėje) reiškia, kad liežuviai buvo skelti ar dvišakiai, arba jie atrodė tarsi ugnies liepsnos. Senovėje ugnis dažnai simbolizavo Dievo akivaizdą ar dievišką įtaką. Tai buvo ženklas, kad mokiniai gavo Gelbėtojo pažadėtą Šventosios Dvasios dovaną.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 2:4–8. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas įvyko, kai mokiniai pasidarė pilni Šventosios Dvasios.
Kas, anot 4 eilutės, įvyko, kai mokiniai pasidarė pilni Šventosios Dvasios? (Dvasia „jiems davė prabilti“ kitomis kalbomis.)
Kodėl iš skirtingų šalių atvykę žydai stebėjosi tuo, ką girdėjo?
Pasiūlykite mokiniams peržiūrėti Apaštalų darbų 2:9–11 ir suskaičiuoti, kiek skirtingų žmonių grupių, ar tautybių, girdėjo mokinius Šventosios Dvasios galia kalbant kalbomis. Paprašykite jų papasakoti, ką sužinojo. Galite parodyti pateiktą žemėlapį, kad mokiniai galėtų įsivaizduoti, iš kur tie žydai buvo atvykę.
Paveikslėlis
žemėlapis, rytų Viduržemio jūros šalys
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad, anot 11 eilutės, kiekviena šių grupių girdėjo skelbiant „įstabius Dievo darbus“ savo kalba. Galite paaiškinti, kad prozelitai yra žydų tikėjimą priėmę kitataučiai.
Kas, kaip rodo šis mokinių potyris Sekminių dieną, gali padėti mums mokyti kitus ir jiems liudyti? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei būsime pilni Šventosios Dvasios, Ji padės mums mokyti kitus ir jiems liudyti.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, į klasę atsineškite du tuščius puodelius, vandens ąsotį ir padėklą. Puodelius padėkite ant padėklo, kad visas vanduo, kuris gali išsilaistyti, liktų ant jo. Tada ant vieno puodelio uždėkite popieriaus lapą ar dangtelį, kad į puodelį negalima būtų įpilti vandens, o į kitą puodelį įdėkite kokį nors daiktą (pvz., akmenį), kad puodelyje beveik neliktų vietos vandeniui. Pasiūlykite mokiniams pamėginti abu puodelius pripilti vandens iš ąsočio.
Jei puodeliai simbolizuoja mus, o vanduo simbolizuoja Šventąją Dvasią, ką galėtų simbolizuoti tas popieriaus lapas (ar dangtelis) ir akmuo? Kokie poelgiai ir nuostatos gali trukdyti mums tapti pilniems Šventosios Dvasios?
Ką galime daryti, kad taptume pilni Šventosios Dvasios ir Ji padėtų mums mokyti kitus ir jiems liudyti?
Kaip Šventoji Dvasia yra jums padėjusi mokyti Evangelijos kitus ar jiems liudyti?
Paliudykite apie lentoje užrašytą principą ir pakvieskite mokinius pritaikyti jį gyvenime siekiant Šventosios Dvasios bendrystės, kad jie galėtų mokyti kitus ir jiems liudyti.
Apibendrinkite Apaštalų darbų 2:12–13, paaiškindami, kad kai kurie žydai didžiai stebėjosi girdėdami mokinius kalbant kalbomis, o kiti šaipėsi kaltindami juos prisigėrus vyno.
Petras liudija apie Jėzų Kristų ir moko, kaip įgyti išgelbėjimą
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 2:14, o klasės paprašykite išsiaiškinti, kas pradėjo mokyti susirinkusią minią. Pakvieskite mokinius pasakyti, ką išsiaiškino.
Paprašykite mokinių įsivaizduoti save apaštalo Petro, stovinčio prieš minią, vietoje.
Jei būtumėte Petro vietoje, kokių Evangelijos tiesų mokytumėte ir apie ką liudytumėte? Kodėl?
Apibendrinkite Apaštalų darbų 2:15–35, paaiškindami, jog Petras paskelbė, kad kalbos dovanos ir kitų Dvasios pasireiškimų tarp mokinių įvykiai yra viena iš pranašo Joelio pranašystės reikšmių ir vienas iš jos išsipildymų (žr. Joelio 2:28–32). Tada Petras ėmė mokyti žmones ir liudyti jiems kai kuriais karaliaus Dovydo žodžiais ir psalmėmis.
Lentoje užrašykite šias Raštų eilučių nuorodas ir klausimus:
Kokių svarbių tiesų mokė ir apie jas liudijo Petras?
Kas Petro liudijime žydams atkreipia jūsų dėmesį?
Suskirstykite mokinius poromis. Pasiūlykite visoms poroms išstudijuoti lentoje nurodytas Raštų eilutes ir aptarti savo atsakymus į šalia esančius klausimus. Skirkite tam pakankamai laiko, po to kelių mokinių paprašykite savo atsakymais pasidalinti su klase.
Parodykite paveikslėlį, vaizduojantį, kaip Petras išsigina Gelbėtojo (pavyzdžiui, Petro išsiginimas, aut. Karlas Hainrikas Blokas, galite rasti internete adresu LDS.org). Pakvieskite kurį nors mokinį apibendrinti, ką Gelbėtojo suėmimo naktį sakė ir darė Petras, kai buvo paklaustas apie savo ryšius su Jėzumi (žr. Luko 22:54–62).
Paveikslėlis
Petro išsiginimas
Petro išsiginimas, aut. Karlas Hainrikas Blokas. Spausdinama Frederiksborg Kestl nacionaliniam istorijos muziejui Hilerode, Danijoje, leidus. Nekopijuoti.
Kaip Petro žodžiai ir veiksmai Sekminių dieną skyrėsi nuo to, kaip jis elgėsi Gelbėtojo suėmimo naktį?
Kodėl, jūsų manymu, Petras taip pasikeitė?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 2:37. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Petro žodžiai paveikė susirinkusią minią.
Kaip Petro žodžiai paveikė susirinkusią minią?
Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti žodžius „verte vėrė jiems širdį“. Paaiškinkite, kad tai Šventoji Dvasia verte vėrė žmonėms širdį klausantis Petro liudijimo. Žodžiai verte vėrė reiškia, kad tie žmonės jautė sąžinės graužatį, nes žydai, kaip liaudis ir tauta, nukryžiavo savo Viešpatį Jėzų Kristų. Petras neturėjo omenyje, kad būtent ta įvairių tautybių žmonių grupė, kurią jis mokė Sekminių dieną, yra atsakinga už Jėzaus Kristaus nukryžiavimą.
Ką šis klausimas pasako apie tai, kas dėjosi tų žmonių širdyse? (Žmonių širdys ėmė keistis.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 2:38–41. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Petras nurodė jiems daryti.
Ką Petras nurodė žmonėms daryti?
Kaip, anot 41 eilutės, žmonės reagavo į Petro mokymus ir kvietimą atgailauti ir krikštytis?
Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Šventosios Dvasios galia mums priimant Dievo žodį…
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Apaštalų darbų 2:42–47. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką darė atsivertusieji į Jėzaus Kristaus Evangeliją, Šventosios Dvasios galia priėmę tiesą ir pasikrikštiję. Paaiškinkite, kad frazė „duonos laužymas“ (42 eilutėje) reiškia dalyvavimą sakramento apeigose, o žodžiai „visa turėjo bendra“ (44 eilutėje) reiškia, kad šventieji buvo vieningi ir gyveno pagal pasišventimo įstatymą.
Kokie veiksmai, anot šių eilučių, rodė, kad tąkart pasikrikštijusieji buvo tikrai atsivertę (žr. 3 Nefio 26:17–21)? (Pakvieskite kurį nors mokinį klasės atsakymus užrašyti lentoje.)
Priminkite mokiniams, kad prieš tai, kai išgirdo Petro žodžius ir ėmė veikti pagal juos, šie žydai nebuvo priėmę Jėzaus kaip Gelbėtojo ir negyveno pagal Jo mokymus. Paprašykite jų apsvarstyti, kaip tie žmonės pasikeitė.
Ką sužinome iš Apaštalų darbų 2:37–47 apie tai, kas gali įvykti, jei Dievo žodį priimame Šventosios Dvasios galia? (Remdamiesi mokinių žodžiais, baikite rašyti lentoje esantį teiginį taip, kad jis reikštų tokią tiesą: Šventosios Dvasios galia mums priėmus Dievo žodį, mūsų širdis pasikeis ir mes atsiversime į Jėzų Kristų.
Ką galime daryti, kad Dievo žodį priimtume Šventosios Dvasios galia?
Pasiūlykite mokiniams peržiūrėti lentoje užrašytus atsivertusiųjų ir pasikrikštijusiųjų poelgius.
Kaip Šventoji Dvasia padėjo jums pasikeisti ir atsiversti į Jėzų Kristų, kai stengėtės mokytis Evangelijos tiesų ir pagal jas gyventi? (Galite pasidalinti ir savo patirtimi.)
Pakvieskite mokinius apmąstyti, ką jie galėtų daryti, kad Šventosios Dvasios galia geriau priimtų Dievo žodžius ir mokymus. Paskatinkite juos veikti pagal kiekvieną iš Dvasios gautą raginimą.
Pasiūlykite mokiniams Apaštalų darbų 2:36–38 palyginti su ketvirtu Tikėjimo teiginiu. Paprašykite mokinių Apaštalų darbų 2:36–38 rasti tuos žodžius, kuriais mokoma pirmųjų Evangelijos principų ir apeigų. Tada suskirstykite mokinius poromis ir kiekvienos poros paprašykite aptarti, kaip kiekvienas iš šių Evangelijos principų ir apeigų padeda mums gauti visas Gelbėtojo Apmokėjimo palaimas. Skirkite tam pakankamai laiko, o tada paklauskite:
Kokią palaimą, pasak Petro, žmonės gaus, jei atgailaus dėl savo nuodėmių ir pasikrikštys?
Remdamiesi iš Apaštalų darbų 2:38 gautomis žiniomis, atsakykite, ką turime daryti, kad pasiruoštume priimti Šventosios Dvasios dovaną? (Savais žodžiais mokiniai turėtų išsakyti maždaug tokią tiesą: Jei tikime Jėzų Kristų, atgailaujame ir krikštijamės, tai pasiruošiame priimti Šventosios Dvasios dovaną. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Kaip tikėjimas, atgaila ir krikštas paruošia žmogų priimti Šventosios Dvasios dovaną?
Komentarai ir kontekstas
Apaštalų darbų 2:1–4. „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas“
„Šiai nuostabiai Sekminių patirčiai, kai ant daugelio žmonių buvo išlieta Šventoji Dvasia, yra paralelių pastarųjų dienų šventųjų istorijoje. Per Kirtlando šventyklos pašventinimą pranašas Džozefas Smitas […] meldė ypatingo Dvasios išsiliejimo iš aukštybių: „Tegul jiems išsipildo, kaip aniems sekminių dieną, – maldavo jis dėl šventųjų. – Tegul ant tavo žmonių bus išlieta liežuvių dovana, būtent tarytum besidalą ugnies liežuviai, ir jų aiškinimas. Ir tegul tavo namai prisipildo tavo šlovės, lyg pučiančio smarkaus vėjo“ (DS 109:36–37). Šis maldavimas buvo išpildytas ir ne kartą, o kelis kartus dienomis po pradinių pašventinimo susirinkimų. Džozefas Smitas užrašė, jog kartą „pasigirdo garsas, tarsi galingo vėjo šlamesys, kuris pripildė [Kirtlando] šventyklą, ir visi susirinkusieji vienu metu pakilo paveikti tos nematomos jėgos; daugybė pradėjo kalbėti liežuviais ir pranašauti; kiti matė nuostabius regėjimus; o aš mačiau šventyklą, pripildytą angelų, ir apie tai pranešiau susirinkusiesiems“ (iš History of the Church, 2:428)” (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 278).
„Pasidaliję liežuviai“ taip pat rodo, kad šis galingas Dvasios išsiliejimas buvo padalintas ten tą dieną buvusiems žmonėms – kiekvienas jų tai pajuto ir patyrė.
Pranašas Džozefas Smitas apie kalbų dovanos paskirtį sakė:
„Šventosios Dvasios galia veikianti kalbų dovana Bažnyčioje duodama Dievo tarnų labui, kad šie galėtų skelbti netikintiems, kaip tai atsitiko Sekminių dieną“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 369).
Mūsų Evangelijos laikotarpyje Moronis šias eilutes pacitavo pranašui Džozefui Smitui ir sakė, kad tai dar neišsipildė, bet netrukus išsipildys (žr. Džozefas Smitas – Istorija 1:41). Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Joelio 2:28–32 yra daug reikšmių ir išsipildymų turinčios Raštų ištraukos pavyzdys:
„Daugelis pranašysčių ir doktrininių ištraukų Raštuose turi daugybę reikšmių. […]
Kaip [vieną] tokių daugybės reikšmių iliustraciją galime pateikti pranašystę Joelio knygoje, kad paskutinėmis dienomis Viešpats išlies savo Dvasią ant visos žmonijos ir mūsų sūnūs ir dukterys pranašaus (žr. Joelio 2:28). Sekminių dieną apaštalas Petras pareiškė, kad apie jų matytus įvykius buvo pasakyti „pranašo Joelio […] žodžiai“ (Apaštalų darbų 2:16). Po aštuonių šimtų metų angelas Moronis pacitavo tą pačią pranašystę ir pasakė, kad „tai dar neišsipildė, bet netrukus turi išsipildyti“ (Džozefas Smitas – Istorija 1:41)“ (“Scripture Reading and Revelation,” Ensign, Jan. 1995, 8).
Todėl tiek Petras, tiek Moronis teisingai teigė, kad pranašo Joelio pranašystė išsipildys, turės reikšmę ir bus pritaikyta tiek tą Sekminių dieną, tiek ir paskutinėmis dienomis.
Apie karaliaus Dovydo amžinąjį paveldą vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, jog Dovydas „gavo pažadą, kad jo siela nebus palikta mirusiųjų pasaulyje, arba pragare, t. y. jis nebus pražūties sūnus, nebus amžinai išmestas lauk su velniu ir jo angelais. Kai mirtis ir pragaras atiduos savo numirėlius, jis išeis iš kapo ir gaus savo pelnytą paveldą. Žr. Apreiškimo 20:11–15” (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:39).
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Tikras atsivertimas įvyksta Dvasios galia. Kai Dvasia paliečia širdį, širdys pakeičiamos. Jausdami, kad juos veikia Dvasia, arba matydami Viešpaties meilės ir malonės įrodymus savo gyvenime, žmonės mokosi ir stiprėja dvasiškai, o jų tikėjimas Juo auga. Šie patyrimai su Dvasia vyksta natūraliai, kai žmogus nori išbandyti žodžio poveikį. Štai kaip mes pajuntame, kad Evangelija yra tikra“ (“Now Is the Time,” Ensign, Nov. 2000, 75).
