Biblioteka
88 pamoka. Apaštalų darbų 9


88 pamoka

Apaštalų darbų 9

Įvadas

Jėzus pasirodė į Damaską keliaujančiam Sauliui, po to šis laikinai apako. Išgydytas Ananijo Saulius pasikrikštijo ir ėmė pamokslauti Damaske. Po trejų metų Saulius nuvyko į Jeruzalę ir ten prisijungė prie mokinių, bet kai jo gyvybei iškilo pavojus, apaštalai išsiuntė jį į Tarsą. Petras padarė stebuklus Lydoje ir Jafoje.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Apaštalų darbų 9:1–9

Kelyje į Damaską Sauliui pasirodo Jėzus

Lentoje užrašykite vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. (Šį teiginį galite rasti straipsnyje “The Best Is Yet to Be,” Ensign arba Liahona, Jan. 2010, 25–26.)

„Daugelyje mūsų yra kažkas, kas ypač nenori atleisti ir pamiršti ankstesnių gyvenimo klaidų – tiek savų, tiek ir svetimų. […]

Leiskite žmonėms atgailauti. Leiskite žmonėms augti. Tikėkite, kad žmonės gali keistis ir tobulėti“ (vyresnysis Džefris R. Holandas).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti lentoje užrašytą teiginį. Po to mokinių paklauskite:

  • Kokių gali būti situacijų, kuriose būtų svarbu leisti kitiems keistis bei tobulėti ir tikėti, kad jie gali tai padaryti?

  • Kokių gali būti situacijų, kuriose būtų svarbu tikėti, kad mes galime keistis ir tobulėti?

Pakvieskite mokinius studijuojant Apaštalų darbų 9 skyrių rasti tiesas, kurių galime pasimokyti iš tų atvejų, kai kas nors pasikeitė ir patobulėjo.

Paaiškinkite, kad didžiojoje Apaštalų darbų 9 skyriaus dalyje kalbama apie žmogaus, vardu Saulius, gyvenimo įvykius. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį Sauliaus apibūdinimą:

Saulius gimė graikų mieste Tarse, Kilikijoje (žr. Apaštalų darbų 21:39), ir buvo Romos pilietis (žr. Apaštalų darbų 16:37). Jis buvo žydas iš Benjamino genties (žr. Romiečiams 11:1) ir mokėsi Jeruzalėje pas Gamalielį (žr. Apaštalų darbų 22:3), gerai žinomą fariziejų ir gerbiamą žydų Įstatymo mokytoją (žr. Apaštalų darbų 5:34). Saulius tapo fariziejumi (žr. Apaštalų darbų 23:6) ir kalbėjo „hebrajų kalba“ (tikriausiai aramėjiškai) ir graikiškai (žr. Apaštalų darbų 21:37, 40). Vėliau jis buvo žinomas savo lotynišku vardu Paulius (žr. Apaštalų darbų 13:9). (Žr. Raštų rodyklę, „Paulius“.)

Priminkite mokiniams, kad Saulius matė, kaip Steponą užmėtė akmenimis (žr. Apaštalų darbų 7:58–59). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 8:1–3, o kitą – Apaštalų darbų 9:1–2. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Saulius elgėsi su Jėzaus Kristaus pasekėjais.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 9:3–6. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas įvyko Sauliui keliaujant į Damaską.

  • Kas apsireiškė Sauliui?

Atkreipkite mokinių dėmesį į 5 eilutėje (TŽ Biblija) esantį posakį „spyriotis prieš akstiną“. Paaiškinkite, kad akstinas yra aštri ietis ar lazda, skirta baksnoti ir raginti gyvulius eiti pirmyn (jei galite, parodykite mokiniams aštrią lazdą). Šiuo atveju „spyriotis prieš akstiną“ reiškia kovoti prieš Dievą.

Pasiūlykite mokiniams pasižymėti Sauliaus klausimą, užrašytą 6 eilutėje.

  • Ko šis klausimas moko mus apie Saulių? (Jis norėjo paklusti Viešpaties valiai.)

Apibendrinkite Apaštalų darbų 9:7–9, paaiškindami, kad keliavusieji su Sauliumi matė šviesą, bet negirdėjo Jėzaus balso, kai Jis kalbėjo Sauliui (žr. Džozefo Smito Vertimo Apaštalų darbų 9:7; Apaštalų darbų 22:9). Po patirto regėjimo Saulius tapo fiziškai aklas. Jį nuvedė į Damaską, ten jis tris dienas nieko nevalgė ir negėrė.

  • Įsivaizduokite, kad esate Saulius. Jei iki tol būtumėte agresyviai persekioję Jėzaus Kristaus mokinius, kaip jaustumėtės ir ką galvotumėte tuo metu?

Apaštalų darbų 9:10–22

Ananijo iš Damasko išgydytas Saulius pasikrikštija ir skelbia apie Jėzų Kristų

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 9:10–12. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Viešpats nurodė Bažnyčios nariui Damaske Ananijui.

  • Ką Viešpats Ananijui nurodė padaryti?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad iš pradžių Saulius į Damaską keliavo suimti tokių žmonių, kaip Ananijas.

  • Jei būtumėte Ananijas ir žinotumėte Sauliaus reputaciją, ką galvotumėte, gavę tokį Viešpaties nurodymą?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 9:13–16. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Viešpats mokė Ananiją apie Saulių.

  • Kuo Viešpaties požiūris į Saulių skyrėsi nuo Ananijo požiūrio?

  • Kuo, anot 15 eilutės, Viešpats pasirinko Saulių būti ir ką Saulius turėjo daryti? (Galite pabrėžti, kad žodžiai „rinktinis įrankis“ gali reikšti tą faktą, kad Saulius į šią tarnystę buvo iš anksto įšventintas ikimirtingajame pasaulyje.)

  • Nors, anot 16 eilutės, Saulius turėjo būti rinktinis Viešpaties įrankis, ką jis turėjo patirti?

  • Kokias tiesas sužinome iš šių eilučių apie tai, kokius Viešpats mus mato? (Mokiniai galbūt atpažino įvairių tiesų, bet būtinai pabrėžkite, kad Viešpats mato mus tokius, kokie galime tapti, ir kad Viešpats mato mūsų potencialą padedant Jam Jo darbe. Užrašykite šias tiesas lentoje.)

Pasiūlykite mokiniams apmąstyti, kaip jie galėtų panaudoti savo patirtį, charakterio savybes ir sugebėjimus padėdami Viešpačiui Jo darbe. Paprašykite jų savo mintis užsirašyti į sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 9:17–20. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Ananijas padarė, kai Viešpats padėjo jam suprasti Sauliaus potencialą ir būsimą misiją.

  • Ką Ananijas padarė Sauliui?

  • Ką, anot 20 eilutės, pasikrikštijęs ir įgijęs jėgų „beregint“, arba nedelsiant, ėmė daryti Saulius?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Sauliaus atgaila, krikštas ir Evangelijos skelbimas rodė jo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir paklusnumą Viešpaties valiai.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 9:21–22. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip žmonės reagavo į Sauliaus pamokslavimą.

  • Kaip žmonės reagavo į Sauliaus pamokslavimą?

  • Kodėl žmonės stebėjosi klausydamiesi Sauliaus?

Priminkite mokiniams, kad Apaštalų darbų 9:6 užrašytas Sauliaus Jėzui užduotas klausimas parodė jo nuolankumą ir troškimą paklusti Viešpaties valiai.

  • Ką, kaip Saulius, turime daryti mes, kad pasikeistume ir panaudotume tą mūsų potencialą, kurį mato Viešpats? (Pasitelkdami mokinių žodžius lentoje užrašykite tokį principą: Jei paklusime Viešpaties valiai, galėsime pasikeisti ir panaudoti tą mūsų potencialą, kurį mato Viešpats.)

Pakvieskite du savanorius ateiti į klasės priekį. Vienam mokiniui duokite minkšto modelino, o kitam – sukietėjusio. (Jei modelino negalite gauti, pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad jie atlieka šią užduotį, o tada užduokite toliau pateiktus klausimus.) Duokite savanoriams apie 30 sekundžių ar daugiau ir paprašykite iš turimo modelino ką nors nulipdyti. Jei sukietėjusį modeliną gavęs mokinys pasakys, kad jam per sunku, paskatinkite jį nepasiduoti.

Skirkite tam pakankamai laiko, po to pakvieskite tuos savanorius parodyti, ką sukūrė. Mokinio, kuris gavo sukietėjusį modeliną, paklauskite:

  • Kodėl iš tavo modelino buvo sunku ką nors sukurti?

Padėkokite savanoriams ir pakvieskite juos grįžti į savo vietas. Paklauskite mokinių:

  • Kuo sukietėjęs modelinas panašus į nepaklusnų Viešpaties valiai žmogų?

  • Kuo minkštas modelinas panašus į paklusnų Viešpaties valiai žmogų?

  • Kaip paklusnumas Viešpaties valiai padėjo jums ar kitam žmogui pasikeisti ir panaudoti tą jūsų ar kito žmogaus potencialą, kurį mato Viešpats?

Garsiai perskaitykite šį prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas

„[Žmogus] savo gyvenime negalėtų užduoti svarbesnio klausimo nei tas, kurį uždavė Paulius: „Viešpatie, ką norėtumei, kad aš padaryčiau?“ (“Listen to a Prophet’s Voice,” Ensign, Jan. 1973, 57).

Pakvieskite mokinius apmąstyti šį klausimą: „Viešpatie, ką tu nori, kad aš padaryčiau?“ Paraginkite juos užsirašyti kiekvieną Dvasios raginimą. Skirkite tam pakankamai laiko, tada garsiai perskaitykite šį prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:

[Žmogus] negalėtų padaryti nieko didingesnio, nei eiti keliu, atvesiančiu jį prie atsakymo į tą klausimą, o tada padėsiančiu jį įgyvendinti“ (“Listen to a Prophet’s Voice,” 57).

Paraginkite mokinius toliau siekti atsakymo į šį klausimą ir veikti pagal gaunamus Dvasios raginimus.

Apaštalų darbų 9:23–31

Jeruzalėje iškyla pavojus Sauliaus gyvybei, todėl apaštalai išsiunčia jį į Tarsą

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad po atsivertimo Saulius gyveno Arabijoje, o vėliau grįžo į Damaską (žr. Galatams 1:17). Apibendrinkite Apaštalų darbų 9:23–26, paaiškindami, kad žydai Damaske susimokė nužudyti Saulių, bet Bažnyčios nariai padėjo jam pabėgti iš miesto. Praėjus trejiems metams po atsivertimo (žr. Galatams 1:18), Saulius nuvyko į Jeruzalę, ten Bažnyčios nariai bijojo jį priimti, nes netikėjo, kad jis tapo Jėzaus Kristaus mokiniu.

  • Kodėl, jūsų manymu, kai kurie Bažnyčios nariai nenorėjo patikėti, kad Saulius tapo Jėzaus Kristaus mokiniu?

Apibendrinkite Apaštalų darbų 9:27–31, paaiškindami, kad Bažnyčios narys Barnabas (žr. Apaštalų darbų 9:36–37) atvedė Saulių pas apaštalus ir papasakojo jiems apie Sauliaus regėjimą ir jo drąsų Evangelijos skelbimą Damaske. Tada nariai priėmė Saulių į savo bendrystę. Kai Jeruzalėje graikiškai kalbantys žydai siekė nužudyti Saulių, Bažnyčios vadovai išsiuntė jį į Tarsą. Bažnyčia patyrė ramybės ir augimo tarpsnį Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje.

Apaštalų darbų 9:32–43

Petras padaro stebuklus Lydoje ir Jafoje

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite vieno kiekvienos poros mokinio perskaityti Apaštalų darbų 9:32–35, o kito mokinio – Apaštalų darbų 9:36–42. Pasiūlykite išsiaiškinti, kokius stebuklus Petras padarė ir kaip į juos reagavo žmonės.

Skirkite tam pakankamai laiko, po to pakvieskite mokinius poromis aptarti Petro padarytus stebuklus ir žmonių reakciją. Paskui mokinių paklauskite:

  • Kaip, anot 35 ir 42 eilučių, į Petro tarnystę reagavo žmonės Lydoje ir Jafoje?

  • Ką iš jų reakcijos galime sužinoti apie galimas tarnavimo kitiems pasekmes? (Pavartodami mokinių žodžius lentoje užrašykite tokį principą: Tarnaudami kitiems galime padėti žmonėms atsigręžti į Viešpatį ir įtikėti Jį.)

Paaiškinkite, kad kunigystės palaiminimų suteikimas yra vienas iš būdų tarnauti kitiems. Kad padėtumėte mokiniams sužinoti, kaip dar galime tarnauti žmonėms, paklauskite:

  • Kaip, anot 36 ir 39 eilučių, Tabita tarnavo kitiems?

  • Kaip „[garsus] gerais darbais“ (36 eilutė) ir tarnaujantis kitiems žmogus gali padėti žmonėms atsigręžti į Viešpatį ir įtikėti Jį?

  • Kada kas nors savo gerais darbais padėjo jums ar kitiems atsigręžti į Viešpatį ir įtikėti Jį?

Baigdami pamoką paliudykite apie šioje pamokoje mokytas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Apaštalų darbų 9:1–2. Sauliaus įgaliojimas suimti Bažnyčios narius ir gabenti į Jeruzalę

Saulius iš aukštojo kunigo Jeruzalėje gavo įgaliojimą vykti ir į kitas vietas, ne tik Judėjoje, ir atvesti žydus į teismą prieš sinedrioną. Tokį įgaliojimą aukštasis kunigas galėjo suteikti, kadangi „romėnai leido sinedrionui vykdyti teisingumą civilinėse ir kriminalinėse bylose (išskyrus su mirties bausme susijusias bylas) visose žydų bendruomenėse, esančiose netgi ne Palestinoje“ (J. R. Dummelow, ed., A Commentary on the Holy Bible [1909], 831). Kadangi Mozės įstatymas žydams buvo ir civilinis, ir religinis įstatymas, žydus krikščionis buvo galima suimti kaip nusikaltėlius. Tuose Sauliaus vežtuose „raštuose“ buvo su Sauliaus tikslais susiję nurodymai ir jo įgaliojimo atlikti tą užduotį patvirtinimas.

Apaštalų darbų 9:1–22. Sauliaus atsivertimas

Prezidentas Haroldas B. Ly paaiškino, kad „Saulius iš Tarso buvo žmogus, narsiai ir uoliai besistengiantis pašalinti krikščionis, kuriuos jis manė esant Dievo žodį teršiančia sekta“ (iš Conference Report, Oct. 1946, 144). Tačiau susitikimas su prisikėlusiu Gelbėtoju galingai permainė Saulių. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibūdino, ką Saulius galėjo patirti per tas tris savo aklumo dienas:

„Per tas tris [Sauliaus] aklumo dienas prasidėjo charakterio pasikeitimas, kuris galiausiai pakeitė krikščionybės istorijos tėkmę. Kokius sielos skausmus jis patyrė, kokią sąžinės ugnį, kokį dievišką sielvartą už nuodėmes ištvėrė nusižemindamas ir ruošdamasis paklusti Ananijo paliepimui!“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:90).

Prezidentas Hovardas V. Hanteris apie Sauliaus atsivertimą sakė:

„Kad [jo] atsivertimas būtų baigtas, Saulius pasikrikštijo. Pauliaus gyvenimas pasikeitė. Tai nuostabu, kad žmogus, saugojęs Stepono egzekutorių drabužius, po to tapo svarbiausiu principų, dėl kurių mirė Steponas, šalininku. […]

Pauliaus gyvenimą pusiau padalino tas kelias į Damaską. Iki tol jis buvo agresyvus krikščionybės persekiotojas, bet po kelio į Damaską tapo vienu aistringiausių jos skleidėjų“ (iš Conference Report, Oct. 1964, 108–109).

Apaštalų darbų 9:2. Sauliaus pastangos suimti Jėzaus Kristaus pasekėjus

Prezidentas Deividas O. Makėjus apie Sauliaus motyvus siekti suimti Jėzaus Kristaus pasekėjus mokė:

„Jis buvo toks pasiryžęs užbaigti tai, ką laikė erezija, kad gavo teisę kaip sinedriono pareigūnas suimti Jėzaus pasekėjus, kur tik juos rastų. Jis ėjo iš namų į namus atplėšdamas vyrus nuo žmonos ir vaikų. Jis suimdavo netgi moteris ir įmesdavo jas į kalėjimą! Be abejo, verksmai ir gailūs mažų vaikų prašymai plėšė jo nuožmią širdį netgi smarkiau nei ištikimojo Stepono nužudymas. Be abejo, jam tempiant vyrus ir moteris iš namų, išbalę susigūžusių vaikų veidai ir jų sielvartingi kūkčiojimai turėjo palikti jo nepakančioje sieloje pėdsakus, kurie vestų jį į nusižeminimą arba persekiotų per visas jo gyvenimo dienas! Tik vienas dalykas galėjo paguosti jį vėlesniais gyvenimo metais, kai jis žvelgė atgal į tuos baisius įvykius. Jis tai išreiškė savais žodžiais: „Kitados ir aš maniau, kad mano pareiga visais būdais kovoti su Jėzaus Nazariečio vardu“ [Apaštalų darbų 26:9]. Saulius viską darė nuoširdžiai. Jis netikėjo, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, ir manė, kad jo Tėvas danguje būtų patenkintas, jei visi tikintieji Kristų būtų priversti išsižadėti Jo vardo“ (Ancient Apostles, 2nd ed. [1921], 147–148).

Apaštalų darbų 9:15–16. Viešpats mus mato tokius, kokie galime tapti

Prezidentas Tomas S. Monsonas Bažnyčios narius mokė matyti žmones tokius, kokius juos mato Viešpats (žr. „Matykite kitus tokius, kokie jie gali tapti“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Spausdinti