Paulius skelbė Evangeliją Mažojoje Azijoje (dabartinė Turkija) ir, būdamas netoli Efezo esančiame Mileto mieste, perspėjo dėl ateityje įvyksiančio atsimetimo, ir ragino kunigijos vadovus ugdyti Bažnyčios narius. Tada jis nukeliavo į Jeruzalę, kur buvo persekiojamas ir suimtas. Stovėdamas ant Antonijos tvirtovės, kurioje gyveno romėnų kareiviai, laiptų Paulius papasakojo savo atsivertimo istoriją.
Paulius tarnauja Mažojoje Azijoje ir nukeliauja į Jeruzalę, kur yra sumušamas ir suimamas
Paprašykite mokinių prisiminti atvejį iš savo gyvenimo, kai jie buvo palikę šeimą, draugus ar kitus jiems brangius žmones kelioms dienoms, savaitėms ar mėnesiams.
Kaip jautėtės jūs ir jums brangūs žmonės prieš jums išvykstant?
Ką sakėte kiekvienam iš jų prieš išsiskirdami?
Paaiškinkite, kad savo trečiosios misionieriškos kelionės metu Paulius lankėsi Makedonijoje, Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. Per šią kelionę jis pajuto įkvėpimą grįžti į Jeruzalę. Keliaudamas jis pakeliui sustodavo, kad skelbtų Evangeliją ir atsisveikintų su Bažnyčios nariais. Naujojo šabo (sekmadienio) vakarą, prieš iškeliaudamas iš Troadės, Paulius ir mokiniai susirinko drauge, kad priimtų sakramentą (žr. Apaštalų darbų 20:7). Po to Paulius iki vėlyvos nakties kalbėjosi su šventaisiais.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 20:9–12. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas nutiko jaunuoliui, vardu Eutichas, kuris užmigo Pauliui pamokslaujant.
Kas nutiko Eutichui?
Ką Paulius padarė, kad parodytų meilę ir susirūpinimą šiuo vaikinu?
Kuo Pauliaus veiksmai panašūs į Gelbėtojo veiksmus tarnystės metu?
Paaiškinkite, kad per trečiąją misionierišką kelionę Paulius beveik trejus metus praleido Efeze, tarnaudamas tarp žmonių. Apibendrinkite Apaštalų darbų 20:13–17, paaiškindami, kad keliaudamas į Jeruzalę Paulius stabtelėjo Milete šalia Efezo ir Bažnyčios Efeze vadovams pasiuntė kvietimą susitikti su juo.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 20:18–23. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Paulius paaiškino apie savo tarnystę.
Kaip Paulius apibūdino misionierišką tarnystę?
Ką gali reikšti Pauliaus pareiškimas, kad jis „nieko [nenutylėjo]“ (20 eilutė) nuo tų, kuriuos mokė?
Ką, anot 23 eilutės, buvo pasiruošęs ištverti Paulius, kaip Viešpaties tarnas?
Paaiškinkite, kad Pauliui ypač pavojinga buvo Jeruzalėje, kur žydų vadovai jį laikė išdaviku dėl jo pastangų skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją.
Kodėl, anot 22 eilutės, Paulius buvo pasiryžęs vykti į Jeruzalę?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Apaštalų darbų 20:24–27. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Paulius, kaip Viešpaties tarnas, buvo pasiruošęs atlikti.
Ką, anot 24 eilutės, Paulius, kaip Viešpaties tarnas, buvo pasiruošęs atlikti?
Kaip Paulius sakė jautęsis, kai darė tai, ką Viešpats nurodė?
Ko galime pasimokyti iš Pauliaus tarnavimo pavyzdžio? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Tikri Viešpaties tarnai ištikimai vykdo savo pareigas ir taip elgdamiesi jaučia džiaugsmą.)
Ką jums reiškia ištikimai vykdyti savo pareigas?
Kaip savo gyvenime galėtume pritaikyti šią tiesą?
Paprašykite mokinių papasakoti savo gyvenimo atvejus, kai jie ar jų pažįstami pasirinko visomis jėgomis ir stiprybe tarnauti Viešpačiui ir patyrė daug džiaugsmo.
Priminkite mokiniams, kad prieš išvykdamas į Jeruzalę Paulius paskutinį kartą aplankė Bažnyčios Efeze vadovus.
Jei būtumėte Paulius ir žinotumėte, kad daugiau nepamatysite Bažnyčios Efeze vadovų, ką jiems patartumėte prieš išvykdami?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Apaštalų darbų 20:28–31 ir išsiaiškinti, dėl ko Paulius perspėjo šiuos Bažnyčios vadovus.
Dėl ko Paulius perspėjo šiuos vadovus?
Paaiškinkite, kad Paulius pavartojo vilkų metaforą norėdamas apibūdinti neištikimus žmones, kurie mėgins apgauti ištikimus Bažnyčios narius.
Kokį žodį vartojame apibūdindami būseną žmonių, kurie nusigręžia nuo tiesos ir stengiasi nuo jos nuklaidinti tolyn ir kitus? (Atsimetimas. Paaiškinkite, kad Paulius perspėjo Bažnyčios vadovus apie ateityje Bažnyčioje įvyksiantį atsimetimą.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 20:36–38. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip tie Bažnyčios vadovai jautėsi Pauliui išvykstant. Pakvieskite mokinius pasakyti, ką sužinojo.
Apibendrinkite Apaštalų darbų 21:1–10, paaiškindami, kad Paulius toliau keliavo į Jeruzalę, pakeliui sustodamas įvairiose vietovėse, kad praleistų laiką su Bažnyčios nariais. Pauliui sustojus Tyro mieste, kai kurie mokiniai – akivaizdžiai nerimaudami dėl Pauliaus saugumo – patarė jam nevykti į Jeruzalę (žr. Apaštalų darbų 21:4).
Cezarėjoje pranašas, vardu Agabas, išpranašavo, kas Pauliui atsitiks Jeruzalėje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 21:11. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Agabas išpranašavo. (Galite paaiškinti, kad juosta čia reiškia diržą.) Paskatinkite mokinius pasidalinti tuo, ką rado.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 21:12–14. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Paulius ir jo bendražygiai reagavo į tą pranašystę.
Kaip Pauliaus bendražygiai reagavo į tą pranašystę?
Kaip pats Paulius reagavo į tą pranašystę? Kas Pauliaus reakcijoje į tą pranašystę atkreipia jūsų dėmesį?
Kokių buvimo tikrais Viešpaties tarnais principų galime išmokti iš Pauliaus pavyzdžio? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Tikri Viešpaties tarnai pasiryžę vykdyti Dievo valią, nepaisydami, kiek tai asmeniškai jiems kainuos.)
Pasiūlykite mokiniams apmąstyti, ką mums, kaip Viešpaties tarnams, gali tekti paaukoti?
Kada buvote pasiryžę vykdyti Dievo valią, nepaisydami, kiek tai kainuos jums asmeniškai? Kodėl buvote pasiryžę taip padaryti?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pateiktą Apaštalų darbų 21:17–40 apibendrinimą.
Paulius atvyko į Jeruzalę ir vietiniams Bažnyčios vadovams pateikė ataskaitą apie savo misionieriškus darbus. Paulius nuėjo į šventyklą, o žydai, kurie jį pažinojo iš jo misionieriškų kelionių, pamatę jį, pareiškė, kad Paulius yra netikras mokytojas, mokęs prieš Mozės įstatymą ir neteisėtai į šventyklą atsivedęs kitataučių. Dėl šio kaltinimo minia išvedė Paulių iš šventyklos ir ėmė mušti. Įsikišo romėnų kareiviai ir nuvedė jį ištardyti. Stovėdamas ant Antonijos tvirtovės (žr. 12 Biblijos žemėlapį „Jeruzalė Jėzaus laikais“) laiptų Paulius paklausė kareivių, ar galėtų žmonėms kai ką pasakyti.
Paulius papasakoja apie savo atsivertimą ir paliudija apie Jėzų Kristų
Lentoje užrašykite žodį atsivertusysis ir paaiškinkite, kad atsiversti reiškia pasikeisti. Paklauskite mokinių, kaip galima pakeisti vandenį, kad jį būtų galima naudoti skirtingiems tikslams. (Pavyzdžiui, vandenį galima paversti ledu.) Paprašykite mokinių apmąstyti, kokių pasikeitimų atneša atsivertimas į Evangeliją.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 22:1–5. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip save apibūdino Paulius, kalbėdamas žydams nuo Antonijos tvirtovės Jeruzalėje laiptų.
Kas buvo Paulius, prieš atsiversdamas ir tapdamas Jėzaus Kristaus mokiniu?
Lentoje užrašykite šiuos klausimus ir Raštų nuorodas arba duokite juos mokiniams kaip dalijamąją medžiagą. Mokinius suskirstykite į penkias grupes ir kiekvienai grupei paskirkite po vieną klausimą. Mokinių paprašykite tyliai perskaityti su jiems paskirtu klausimu susijusią Raštų ištrauką ir atsakyti į tą klausimą savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose.
Skirkite tam pakankamai laiko, tada paprašykite mokinių pasakyti savo atsakymus. Pakvieskite kelis mokinius apibendrinti, ką sužinojo apie Pauliaus atsivertimo procesą. (Galite taip pat paaiškinti, kad tarp savo pirmojo regėjimo ir misionieriškos tarnystės pradžios Paulius Arabijoje praleido trejus metus, kurie greičiausiai buvo dvasinio pasiruošimo ir augimo tarpsnis [žr. Galatams 1:11–18].) Tada užduokite šiuos klausimus:
Kaip, jūsų manymu, Paulius pasikeitė dėl savo atsivertimo?
Kokie įvykiai leido atsirasti šiems pasikeitimams?
Ką iš Pauliaus atsivertimo sužinome apie tai, kaip mes galime atsiversti? (Mokiniai gali pasakyti tai kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Paklusdami Jėzaus Kristaus žodžiams galime tapti visiškai atsivertę.)
Kaip šis principas gali padėti atsiversti norinčiam žmogui?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį sesers Bonės L. Oskarson, visuotinės Merginų organizacijos prezidentės, teiginį, kuriame ji paaiškino, kuo Evangelijos liudijimo turėjimas skiriasi nuo buvimo tikrai atsivertusiu:
Paveikslėlis
Bonė L. Oskarson
„Tikras atsivertimas yra daugiau nei tik Evangelijos principų žinojimas ir netgi daugiau nei liudijimas apie šiuos principus. Įmanoma turėti liudijimą apie Evangeliją, bet negyventi pagal ją. Būti tikrai atsivertusiam reiškia elgtis pagal tai, ką tikime. […]
Atsivertimas įvyksta, kai elgiamės pagal teisius principus, kuriuos išmokstame savo namuose ir pamokose. Atsivertimas įvyksta, kai gyvename tyrą ir teisų gyvenimą bei džiaugiamės Šventosios Dvasios bendryste“ („Būkite atsivertę“,2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Garsiai perskaitykite tokį klausimą arba užrašykite jį lentoje: Kaip galėčiau tikrai atsiversti į Evangeliją? Paskatinkite mokinius savo atsakymus užsirašyti į sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus.
Apibendrinkite Apaštalų darbų 22:17–30, paaiškindami, jog Paulius susirinkusiesiems pasakė, kad jam atsivertus Viešpats išsiuntė jį iš Jeruzalės būti misionieriumi tarp kitataučių. Tada susirinkę žydai pareiškė, kad Paulių reikia atiduoti mirčiai. Paulių atvedė pas vyriausiąjį Romos kariuomenės Jeruzalėje vadą, kuris pareiškė, kad Paulių reikia nuplakti, kas paprastai būdavo daroma norint nubausti bei pažeminti nusikaltėlius ir išgauti iš jų informaciją. Tačiau sužinoję, kad Paulius yra Romos pilietis, romėnų karininkai nusprendė jo neplakti, kadangi plakti „nenuteistą“ Romos pilietį draudė Romos įstatymas (25 eilutė). Užuot tai darę, jie nuvedė jį prieš žydų valdžios tarybą, sinedrioną.
Baigdami pamoką paliudykite apie Apaštalų darbų 20–22 skyriuose išdėstytus principus.
Apaštalas Paulius turėjo drąsos dalintis savo liudijimu apie Jėzų Kristų, netgi jei už tai grėsė skaudžios pasekmės (žr. Apaštalų darbų 22:1–24). Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė, kad Jėzaus Kristaus mokiniams vis dar būtina turėti drąsos daryti, kas teisu, net jei tai nepopuliaru:
„Drąsa pasireiškia įvairiai. Krikščionis rašytojas Čarlzas Svindolas rašė: „Drąsa pasireiškia ne vien mūšio lauke […] ar narsiai gaudant namus plėšiantį vagį. Tikrieji drąsos išbandymai kur kas tylesni. Tai vidiniai išbandymai, pavyzdžiui, likti ištikimam, kai niekas nemato, […] likti tvirtam, kai esi nesuprastas.“ Norėčiau pridurti, kad ši vidinė drąsa taip pat reiškia elgtis teisingai, kai baisu, ginti tikėjimą, kai gali būti išjuoktas, ir laikytis įsitikinimų, kai gali dėl to prarasti draugus ar padėtį visuomenėje. Tas, kuris tvirtai stovi už tai, kas teisu, turi nebijoti būti nepalaikomas ir nepopuliarus“ („Būk stiprus ir ryžtingas“,2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).