Pauliaus Pirmo laiško Timotiejui studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Pirmame laiške Timotiejui skaitome, jog Paulius patarė Timotiejui, Bažnyčios vadovui Efeze, užtikrinti, kad būtų mokoma neiškreiptos doktrinos, ir neleisti, kad populiarios melagystės atitrauktų nuo Evangelijos mokymų. Jis mokė Timotiejų apie vyskupo ir diakono pareigybes ir aprašė reikalavimus tiems, kurie tarnavo atlikdami tas pareigas. Paulius taip pat išreiškė gilų dėkingumą už Jėzaus Kristaus gailestingumą, kurį jis patyrė atsivertęs. Pirmo laiško Timotiejui studijavimas padės mokiniams geriau suprasti, kaip svarbu Bažnyčioje mokyti neiškreiptos doktrinos. Mokiniai taip pat galės pajusti didesnį dėkingumą už Gelbėtojo gailestingumą ir už svarbų vyskupų bei kitų Bažnyčios vadovų vaidmenį.
Kas parašė šį laišką?
Pirmą laišką Timotiejui parašė Paulius (žr. 1 Timotiejui).
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tikėtina, kad Pauliaus Pirmas laiškas Timotiejui buvo parašytas tarp 64 ir 65 m. po Kr., galimai Pauliui būnant Makedonijoje (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“, scriptures.lds.org; 1 Timotiejui 1:3). Prieš rašant šį laišką, Paulius buvo paleistas iš dvejų metų įkalinimo (namų arešto) Romoje ir tikėtina, kad plačiai keliavo, aplankydamas regionus, kur jau anksčiau buvo įsteigęs Bažnyčios skyrius (žr. Bible Dictionary, „Pauline Epistles“).
Kam šis laiškas parašytas ir kodėl?
Paulius šį laišką parašė Timotiejui, tarnavusiam su juo antrosios jo misionieriškos kelionės metu (žr. Apaštalų darbų 16:3). Po jų misijos Timotiejus liko ištikimas misionierius ir Bažnyčios vadovas (žr. Apaštalų darbų 19:22; Filipiečiams 2:19) bei vienas iš patikimiausių Pauliaus draugų (žr. 1 Korintiečiams 4:17). Paulius vadino Timotiejų „savo [vaiku] tikėjime“ (1 Timotiejui 1:2). Timotiejaus tėvas buvo kitatautis graikas, tačiau motina, dora žydė, ir močiutė mokė jį ir padėjo mokytis Raštų (žr. Apaštalų darbų 16:1; 2 Timotiejui 1:5; 3:15).
Tuo metu, kai buvo parašytas šis laiškas, Timotiejus tarnavo Bažnyčios vadovu Efeze (žr. 1 Timotiejui 1:3). Paulius užsiminė, kad kai kurie nariai abejojo Timotiejaus gebėjimais vadovauti, nes jis buvo jaunas (žr. 1 Timotiejui 4:12). Paulius ketino asmeniškai aplankyti Timotiejų, tačiau abejojo, ar jam tai pavyks padaryti (žr. 1 Timotiejui 3:14; 4:13). Paulius parašė laišką Timotiejui, kad padėtų jaunam Bažnyčios vadovui geriau suprasti savo pareigas.
Kokie yra išskirtiniai šio laiško bruožai?
Pauliaus laiškai, žinomi kaip Pirmas laiškas Timotiejui, Antras laiškas Timotiejui ir Laiškas Titui, dažnai yra vadinami pastoraciniais laiškais, kadangi juose Paulius pataria pastoriams – Bažnyčios vadovams (žr. Bible Dictionary, „Pauline Epistles“). Žodis pastorius kilęs iš lotynų kalbos žodžio „ganytojas“.
Paulius pateikia gaires, kad padėtų Timotiejui atpažinti kandidatus, vertus tarnauti vyskupais arba diakonais (žr. 1 Timotiejui 3). Pauliaus gairės padėjo pabrėžti Bažnyčios vadovų atsakomybę patenkinti narių fizinius ir dvasinius poreikius (žr. 1 Timotiejui 5). Paulius taip pat kalbėjo apie paplitusią klaidingą asketizmo idėją – tikėjimą, kad didesnį dvasingumą galima pasiekti per griežtą savęs atsižadėjimą. Pavyzdžiui, Paulius perspėjo, jog kai kurie Bažnyčios nariai užsiima asketizmu ir skleidžia tikėjimą, kad santuoka turi būti uždrausta (žr. 1 Timotiejui 4:1–3). Prieštaraudamas šiai ir kitoms eretiškoms įtakoms, Paulius nurodė Timotiejui mokyti neiškreiptos doktrinos (žr. 1 Timotiejui 1:3–4, 10; 4:1–6, 13, 16).
Laiško planas
1 Timotiejui 1 skyriuje Paulius perspėja dėl klaidingų mokymų. Jis džiūgauja Viešpačiu Jėzumi Kristumi, kuris parodė didelę malonę išgelbėdamas jį. Paulius save vadina „pirm[u]“ (1 Timotiejui 1:15) ar dar blogesniu nusidėjėliu, užsimindamas, kad iki savo atsivertimo buvo priešiškas krikščionims. Paulius užtikrina ir kitus, kad Kristaus gailestingumas taip pat padės ir jiems.
1 Timotiejui 2–3 skyriuose Paulius moko apie maldos ir tinkamo garbinimo poreikį. Jis moko, kad Jėzus Kristus išpirko visus ir yra mūsų Tarpininkas pas Tėvą. Jis nurodo vyrams ir moterims, kaip elgtis garbinimo metu. Jis pateikia reikalavimus vyskupams ir diakonams. Jis aiškina, kad dieviškumo paslaptis yra Jėzaus Kristaus nuolaidumas, Jo tobulas gyvenimas žemėje ir Jo pakilimas į dangaus šlovę.
1 Timotiejui 4 skyriuje Paulius perspėja Timotiejų, kad kai kuriuos žmones suklaidins klaidingi mokymai apie santuoką ir maitinimosi būdus. Jis kalba apie santuokos svarbą ir Dievo kūrinių priėmimą su dėkingumu. Paulius moko Timotiejų, kaip elgtis su klaidingais mokymais jo laikais ir greitai ateisiančiais laikais.
1 Timotiejui 5–6 skyriuose Paulius nurodo, kad Timotiejus padėtų jam rūpintis pagyvenusiais, jaunuoliais, našlėmis, senoliais ir vergais. Paulius pateikia Timotiejui netikrų mokytojų apibūdinimą. Jis perspėja, kad „visų blogybių šaknis yra meilė pinigams“ (1 Timotiejui 6:10), ir pamoko Timotiejų, kaip šventieji gali gauti amžinąjį gyvenimą.