Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Hebrajams 5 – Jokūbo 1 (28 dalį), santraukos nereikėtų įtraukti į savo pamoką. Šioje pamokoje susitelkite tik į keletą šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Iš Pauliaus užrašų apie kunigystės įgaliojimą mokiniai sužinojo, kad tie, kurie yra įšventinami į kunigystę, turi būti pašaukti Dievo per apreiškimą Jo įgaliotiems tarnams. Mokiniai taip pat sužinojo tokią tiesą: per uolumą iki galo, tikėjimą Jėzumi Kristumi ir kantrybę mes galime paveldėti Dievo pažadėtus palaiminimus. Mūsų viltis dėl Dievo pažadų yra dvasinis mūsų sielų inkaras.
Studijuodami Hebrajams 7–10 skyrius mokiniai sužinojo, kad Jėzus Kristus atidavė savo gyvybę kaip auką už mūsų nuodėmes ir kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galėsime įžengti į celestialinę karalystę, jei išlaikysime savo tikėjimą Juo nepajudinamą.
Studijuodami Pauliaus pamokymus apie tikėjimą, mokiniai sužinojo, kad tikėjimas yra įsitikinimas tuo, ko viliamės, įrodymas to, ko nematome. Jie taip pat sužinojo, kad norėdami įtikti Dievui, mes turime parodyti savo tikėjimą Juo, ateidami pas Jį, pasitikėdami Juo ir tikėdami, kad Jis apdovanos tuos, kurie stropiai ieškos Jo. Kai parodome tikėjimą Kristumi, galime ištverti kančią, atlikti stebuklus, gauti dangiškus pažadus, sustiprinti savo liudijimą apie Jį ir judėti tobulumo link.
Studijuodami Pauliaus Laiško hebrajams pabaigą mokiniai išmoko, kad žvelgdami į Jėzaus Kristaus pavyzdį galime įgyti stiprybės atsisakyti savo nuodėmių ir kantriai ištverti priešinimąsi. Jie taip pat sužinojo, kad, jei priimame drausminimą iš Dangiškojo Tėvo, tampame panašesni į Jį ir atrandame ramybę, kuri ateina dėl teisumo. Studijuodami Jokūbo 1 skyrių mokiniai sužinojo, kad Dievas dosniai suteikia išminties tiems, kurie Jo prašo tikėdami.
Įvadas
Apaštalas Jokūbas patarė išsklaidytiesiems izraelitams būti žodžio vykdytojais, tarnauti kitiems ir išlikti dvasiškai švariems.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Pastaba. Šioje dalyje mokiniai išmoko dvi Raštų įvaldymo ištraukas: Hebrajams 12:9 ir Jokūbo 1:5–6. Kartu su mokiniais galite perskaityti arba atkartoti šias ištraukas, tada paprašykite jų paaiškinti ištraukose mokomas doktrinas ir principus.
Jokūbas kviečia savo skaitytojus būti žodžio klausytojais bei vykdytojais ir tarnauti aplinkiniams
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Kventino L. Kuko iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Kventinas L. Kukas
„Neseniai buvau susitikęs su puikiu vaikinu. Jo tikslai buvo vykti į misiją, įgyti išsilavinimą, susituokti šventykloje ir turėti tikinčią laimingą šeimą. Buvo labai gera girdėti apie tokius tikslus. Tačiau per pokalbį paaiškėjo, kad jo elgesys ir daromi pasirinkimai nesiderina su tais tikslais. Jutau, kad jis nuoširdžiai norėjo vykti į misiją ir vengė galinčių tam sutrukdyti rimtų prasižengimų, tačiau savo kasdieniniu elgesiu jis nesiruošė jo laukiantiems fiziniams, emociniams, socialiniams, protiniams ir dvasiniams iššūkiams. Jis neišmoko sunkiai dirbti. Rimtai negalvojo apie mokslus ar seminariją. Jis lankė bažnyčią, bet nebuvo perskaitęs Mormono Knygos. Ypač daug laiko skyrė vaizdo žaidimams ir socialiniams tinklams. Jam atrodė, kad užteks tiesiog atvykti į misiją“ („Rinkitės išmintingai“,2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kas jums keltų nerimą dėl šio jaunuolio pasiruošimo misijai, jei būtumėte vyresniojo Kuko vietoje?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:22. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti Jokūbo mokymus, kurie galėtų padėti vaikinui, apie kurį pasakojo vyresnysis Kukas.
Kas iš Jokūbo mokymų galėtų padėti tam vaikinui?
Paaiškinkite, kad, kaip rašoma Jokūbo 1:23–24, Jokūbas palygino tuos, kurie klausosi, bet nedaro, su žmogumi, kuris pamiršta, kaip atrodo, vos tik nusisukęs nuo veidrodžio.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:25. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas nutinka pasirinkusiems veikti pagal išklausytas tiesas.
Kas nutinka tiems, kurie yra ne tik žodžio klausytojai, bet ir vykdytojai? (Kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite tokį principą: Kai klausome Dievo žodžio ir veikiame pagal jį, Jis laimina mus mūsų darbuose.)
Pakvieskite mokinius įvertinti save kaip Dievo žodžio klausytojus ir vykdytojus apmąstant toliau duotus klausimus. Galite perskaityti šiuos klausimus arba surašyti juos lentoje.
Ar nuoširdžiai tikiu tiesomis, kurių išmokstu iš Raštų namuose, Bažnyčioje ar seminarijoje?
Kaip dažnai užsibrėžiu dvasinius tikslus veikti pagal išmoktas tiesas? Kaip dažnai įgyvendinu juos? Kaip dažnai pamirštu juos?
Ką galėčiau daryti geriau, kad būčiau žodžio vykdytojas, o ne tik klausytojas?
Paliudykite apie palaiminimus, kurių sulaukiame, kai veikiame pagal tai, ką išmokstame.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:26–27. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Jokūbo patarimų, kaip galėtume gyventi pagal savo religiją.
Kaip, pasak Jokūbo, galėtume gyventi pagal savo religiją arba parodyti savo atsidavimą Dievui?
Paaiškinkite, kad 27 eilutėje Jokūbas panaudojo stokojančių našlaičių ir našlių šelpimo idėją kaip vieną iš rūpinimosi aplinkiniais pavyzdžių ir kad „sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“ reiškia išlikti dvasiškai švariems, net tokiame pasaulyje, kuriame yra įsigalėjęs nelabumas.
Kokią tiesą galime sužinoti iš Jokūbo 1:27? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Mes parodome tyrą religiją, kai rūpinamės aplinkiniais ir išliekame dvasiškai švarūs. Užrašykite šią tiesą lentoje.)
Kodėl rūpinimasis aplinkiniais ir savo dvasinės švaros išlaikymas yra svarbi mūsų atsidavimo Dievui išraiška?
Ar pažįstate ką nors, kas yra geras „tyros religijos“ pavyzdys kasdieniame savo gyvenime? Ką daro tas žmogus, kas įkvepia jus?
Pakvieskite mokinius ant popieriaus lapo užrašyti vieną ar du darbus, kuriuos jie atliks per ateinančią savaitę, rūpindamiesi kitais arba išlikdami nesusiteršę „šiuo pasauliu“. Pakvieskite juos būti Dievo žodžio vykdytojais taikant šį principą savo gyvenime.
Paaiškinkite mokiniams, kad studijuodami Jokūbo 2 – 1 Petro 5 skyrius jie sužinos atsakymus į tokius klausimus: ką Jokūbas patarė šventiesiems daryti pamačius, kad „brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto“? (Jokūbo 2:15.) Kas nutiks, jei nepadėsime stokojantiesiems? Kodėl Jokūbas pasakė, kad „tikėjimas be darbų yra miręs“? (Jokūbo 2:26.) Kuri kūno dalis, pasak Jokūbo, yra „ugnis“ ir gali „[suniokoti] visą kūną“? (Jokūbo 3:6.) Kokie palaiminimai laukią tų, kurie atverčia nuodėmingąjį „iš jo [ar jos] klystkelio“? (Jokūbo 5:20.) Kokios, pasak Petro, yra Evangelijos skelbimo mirusiesiems priežastys? Pakvieskite mokinius studijuojant kitą Raštų dalį rasti atsakymus į tuos klausimus.