Jokūbas ragino šventuosius padėti prislėgtiesiems ir mokė, kad tikrieji Jėzaus Kristaus pasekėjai neturėtų teikti pirmenybės turtingiesiems prieš vargšus. Jokūbas taip pat mokė apie tikėjimo ir darbų ryšį.
Jokūbas moko Kristaus pasekėjus neteikti pirmenybės turtingiesiems
Atsitiktinai pasirinkite mokinį ir duokite jam skanėstą. Likusiems mokiniams pasakykite, kad davėte tam mokiniui skanėstą dėl kažkokios jūsų asmeniškai pasirinktos priežasties (pavyzdžiui, dėl to, kad tas mokinys vilki jūsų mėgstamos spalvos drabužiais arba dėl to, kad atsinešė tam tikrų daiktų į pamoką).
Kaip mano dėmesys šiam mokiniui privertė jus jaustis?
Kodėl žmonės kartais demonstruoja šališkumą?
Paprašykite mokinių prisiminti, kai su kuo nors buvo elgiamasi geriau nei su kitais, ir kaip dėl to jie jautėsi.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:1–4. Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Jokūbo 2:1 rašoma: „Mano broliai, jūs negalite tikėti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, šlovės Viešpatį, ir vis dėlto atsižvelgti į asmenis.“ Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, dėl ko Jokūbas perspėjo šventuosius.
Dėl ko Jokūbas perspėjo šventuosius?
Paminėkite, kad žodžiai „atsižvelgti į asmenis“ (Džozefo Smito Vertimo Jokūbo 2:1) reiškia asmeniui arba asmenų grupei demonstruoti šališkumą ar išskirtinį palankumą, kitokį nei kitiems, dėl jų aplinkybių arba savybių.
Kokių šališkumo pavyzdžių pateikė Jokūbas?
Pateikite mūsų dienų šališkumo pavyzdžių, kada kai kuriems žmonėms rodomas palankumas, o su kitais dėl jų aplinkybių arba savybių elgiamasi prastai.
Apibendrinkite Jokūbo 2:5–7, paaiškindami, kad Jokūbas ir toliau peikė šventuosius, kurie rodė palankumą turtingiesiems. Jis mokė, kad Dievas pasirinko vargšus būti turtingus tikėjimu ir Jo karalystės paveldėtojais. Jis taip pat priminė šventiesiems, kad būtent pasiturintieji užgujo vargšus ir piktžodžiavo prieš Viešpatį.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jokūbo 2:8 ir rasti, ką Jokūbas priminė šventiesiems daryti, kad galėtų įveikti šališkumą.
Ką padaryti Jokūbas priminė šventiesiems?
Kaip manote, kodėl šis įsakymas apibūdinamas kaip karališkasis įstatymas? (Žr. Jokūbo 2:8.)
Kokio šiose eilutėse užrašyto principo išmokstame apie tai, kaip ištikimi Jėzaus Kristaus mokiniai elgiasi su žmonėmis? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų atpažinti daugmaž tokį principą: Ištikimi Jėzaus Kristaus mokiniai myli visus žmones, nepaisant jų aplinkybių. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kodėl Gelbėtojas savo žemiškosios tarnystės metu buvo meilės kitiems, nepaisant jų aplinkybių, pavyzdys?
Paprašykite mokinių pagalvoti apie ką nors, kas stengiasi mylėti visus žmones. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, apie ką jie pagalvojo ir kodėl.
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie elgiasi su kitais. Paraginkite juos ieškoti galimybių sekti Gelbėtojo meilės kitiems pavyzdžiu.
Pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad po to, kai išgirdo Jokūbo mokymą apie meilę visiems žmonėms, jie išgirsta ką nors sakant, kad nieko tokio, jei parodysime palankumą vieniems, o su kitais elgsimės prastai. Šis asmuo taip pat pasako, kad yra daug blogesnių dalykų, kuriuos galėtume padaryti.
Kokių problemų gali kilti dėl tokios mąstysenos?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:9–10. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl yra labai rimta nemylėti visų žmonių vienodai, neatsižvelgiant į jų aplinkybes.
Kodėl labai rimta nemylėti visų žmonių vienodai, neatsižvelgiant į jų aplinkybes?
Kokios tiesos galime pasimokyti iš Jokūbo mokymų šiose eilutėse? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau žiūrėkite, kad jie atpažintų daugmaž tokią tiesą: Jei padarome bent vieną nuodėmę, tampame kalti priešais Dievą.)
Kokios, pasak Jokūbo 2:10, yra amžinos pasekmės pažeidus bent vieną iš Dievo įsakymų? (Tampame kalti „dėl visų nuodėmių“, nes esame nešvarūs ir todėl negalėsime gyventi su Dievu [taip pat žr. 1 Nefio 10:21].)
Kodėl visvien galime išlaikyti viltį, nors dėl nepaklusnumo Dievui nesame švarūs, kad galėtume gyventi su Juo?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Tačiau niekas neprarasta.
Dievo malonė yra mūsų didžiausia ir amžina viltis.
Per Jėzaus Kristaus auką malonės planas patenkina teisingumo reikalavimus [žr. Almos 42:15] „ir sukuria pagrindą žmonėms turėti tikėjimą atgailai“ [Almos 34:15].
Net jei mūsų nuodėmės būtų raudonos, jos gali tapti baltos kaip sniegas [žr. Izaijo 1:18]. Dėl to, kad mūsų mylimas Gelbėtojas „atidavė save kaip išpirką už visus“ [1 Timotiejui 2:6], mums yra atvertas kelias į Jo amžinąją karalystę [žr. 2 Petro 1:11]“ („Malonės dovana“,2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Ką turėtume daryti, kad būtume verti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą įžengti į Viešpaties karalystę?
Kaip principas, kurį radome 10 eilutėje gali padėti mums labiau vertinti Jėzaus Kristaus Apmokėjimą?
Apibendrinkite Jokūbo 2:11–13, paaiškindami, kad Jokūbas pateikė principo, kurio mokoma 10 eilutėje, pavyzdį. Tada jis paragino tikinčiuosius elgtis su aplinkiniais gailestingai, nes tie, kurie elgiasi su kitais be gailestingumo, bus teisiami be gailestingumo.
Jokūbas moko apie tikėjimo ir darbų vaidmenį mūsų išgelbėjime
Pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad vaikinas pripažįsta nusidėjęs. Jis tiki Jėzaus Kristaus Apmokėjimu ir Gelbėtojo galia išgelbėti jį. Jis sako, kad nereikia nieko kito daryti, tik tikėti ir Viešpats atleis jam.
Paprašykite mokinių pamąstyti, ar pakanka vien šio jaunuolio tikėjimo, kad jam būtų atleistos nuodėmės.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:14. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Jokūbas klausė šventųjų apie tikėjimą.
Ko Jokūbas klausė šventųjų apie tikėjimą?
Kaip manote, apie kokio tipo darbus kalbėjo Jokūbas?
Paaiškinkite, kad Jokūbas pataisė neteisingą tikėjimo supratimą. Kai kurie žmonės klaidingai manė, kad tikėjimas yra tiesiog žodinė įsitikinimų išraiška. Jokūbo 2:14 kontekste terminą darbai Jokūbas vartojo kitaip nei apaštalas Paulius. Paulius terminą darbai pavartojo kalbėdamas apie Mozės įstatymo darbus. Jokūbas terminą darbai pavartojo kalbėdamas apie atsidavimo arba teisumo darbus.
Kaip rašoma Jokūbo 2:15–16, Jokūbas pasakė palyginimą, kad atsakytų į 14 eilutėje užduotą savo klausimą. Pakvieskite du mokinius ateiti į klasės priekį. Paprašykite, kad vienas mokinys vaidintų elgetą, prašantį maisto, drabužių ir prieglobsčio, kurio jam reikia, kad išgyventų. Kitą mokinį paprašykite vaidinti tą, kuris gali padėti elgetai. Pakvieskite trečią mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:15–16, o kitus du mokinius vaidinti tai, kas sakoma šiose eilutėse.
Kodėl atsakymas, duotas elgetą vaidinančiam mokiniui, yra negeras? Ar kito mokinio atsakymo pakaktų, kad elgeta būtų išgelbėtas?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:17–18. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Jokūbas mokė apie tikėjimą.
Kaip manote, ką reiškia frazė „tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs“ (17 eilutė)?
Kaip Jokūbo pateiktas pavyzdys apie elgetą padeda mums suprasti šios frazės reikšmę?
Kokios tiesos apie tikėjimą Jėzumi Kristumi, pagal 17 eilutę, moko Jokūbas? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų atpažinti daugmaž tokią tiesą: Tikrasis tikėjimas Jėzumi Kristumi parodomas mūsų teisumo darbais. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 2:19–20. Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Jokūbo 2:19 eilutėje rašoma: „Jūs tikite, kad yra vienas Dievas. Gerai darote! Demonai taip pat tiki ir dreba. Todėl jūs tapote panašūs į juos, nepateisinami.“ Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti pavyzdžių, kuriuos paminėjo Jokūbas, kad parodytų, jog įsitikinimai dėl Dievo nebūtinai parodo, kad yra tikėjimas Dievu.
Kokius pavyzdžius paminėjo Jokūbas, kad parodytų, jog tikėti, kad yra Dievas, dar nereiškia tikėjimo Dievu?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Tikrasis tikėjimas yra sutelktas į Viešpatį Jėzų Kristų ir visada veda prie teisių veiksmų. […] Vien tik veiksmai nėra tikėjimas Gelbėtoju, tačiau veiksmai, laikantis teisingų principų, – tai svarbiausia tikėjimo sudedamoji dalis“ („Prašykite tikėdami“,2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kas, pasak vyresniojo Bednario, yra „svarbiausia tikėjimo sudedamoji dalis“?
Kodėl svarbu suprasti, kad tikėti Jėzumi Kristumi reiškia ir tikėti Jį, ir veikti, laikantis teisingų principų?
Priminkite mokiniams šio skyriaus pradžioje pateiktą pavyzdį apie vaikiną.
Kaip supratimas, kad tikėjimą sudaro įsitikinimas ir veiksmai, gali padėti kam nors, kas siekia nuodėmių atleidimo?
Apibendrinkite Jokūbo 2:21–26, paaiškindami, kad Jokūbas paminėjo Abraomą ir Rahabą kaip pavyzdžius žmonių, kurių tikėjimas Dievu buvo parodytas jų darbais. (Pasakojimas apie drąsią moterį Rahabą yra užrašytas Jozuės 2:1–22.)
Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, kada jiems teko parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi savo darbais ir kaip dėl to buvo palaiminti. Paskatinkite mokinius įtraukti savo liudijimą apie Gelbėtoją ir aprašyti, kaip jie parodys tikėjimą savo veiksmais. Kelių mokinių paprašykite papasakoti visai klasei, ką užsirašė.
Pakvieskite mokinius pamaldžiai pagalvoti, kaip jie galėtų labiau tikėti Jėzumi Kristumi paklusdami Jam. Paskatinkite juos veikti pagal kiekvieną pajuntamą dvasios raginimą.
Kad padėtumėte mokiniams taikyti tiesas, kurių mokoma šiose Raštų įvaldymo eilutėse, duokite jiems po lapelį popieriaus. Pasiūlykite jiems užrašyti šios ištraukos žodžius vienoje lapo pusėje. Tada paprašykite jų kitoje pusėje užbaigti tokį sakinį: Savo tikėjimą Viešpačiu parodysiu… Paraginkite mokinius visą dieną nešiotis šį popieriaus lapelį kišenėje ir sąrašą vis papildyti idėjomis, kaip jie galėtų parodyti savo tikėjimą Viešpačiu. Pildydami savo sąrašą mokiniai taip pat gali peržvelgti Raštų įvaldymo eilutes. Paraginkite juos pasidėti šį popieriaus lapelį tokioje vietoje, kur galėtų dažnai matyti ir prisiminti savo tikslus.
Komentarai ir kontekstas
Jokūbo 2:10. Ar tikrai esame kalti dėl visų nuodėmių, jei esame kalti dėl vienos?
Svarbu suprasti Jokūbo 2:10 užrašytą Jokūbo mokymą, tačiau jis lengvai gali būti suprastas ir klaidingai. Štai ko mokė prezidentas Džozefas Fildingas Smitas apie šią eilutę:
„Savo laiške Jokūbas sakė: „Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų“ [Jokūbo 2:10]. Daugeliui tai sunku priimti, tačiau tai tiesa. Įstatymai, kurie galioja celestialinėje karalystėje, yra tobuli, ir prieš įžengdami ten turime darniai jų visų laikytis. Žmogus, kuris maištauja prieš bent vieną iš amžinųjų įsakymų, negali būti pateisintas, todėl negali įeiti į celestialinę karalystę. Nes, jei būtų priešingai, mes atneštume į karalystę netvarką, kas būtų nepateisinama“ („The Standards of the Church“, Improvement Era, July 1957, 506).
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros patikslino, kad vien paklusnumas Dievo įsakymams neišgelbėja mūsų:
„Išgelbėjimo negalima nusipirkti paklusnumo valiuta; jis įsigyjamas Dievo Sūnaus krauju [žr. ApD 20:28]. Manymas, kad savo gerus darbus galime iškeisti į išgelbėjimą, panašus į įsitikinimą, kad nusipirkus lėktuvo bilietą mums priklausys ir avialinijos. Arba panašus į manymą, kad, sumokėję savo namo nuomą, įgyjame teisę į visą žemės planetą“ („Malonės dovana“,2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jokūbo 2:18–26. „Aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą“
„Jokūbas taip atsakė į pareiškimus žmonių, kurie apie tikėjimą kalbėjo supaprastintai kaip apie kažką atskirą nuo veiksmų ar darbų (žr. Jokūbo 2:14–26). […]
Jokūbas nemokė, kad tikėjimas neturi gelbstinčios galios. Jis mokė, kad pasyvus tikėjimas, kurio nelydi veiksmai, nėra tikras, gelbstintis tikėjimas. Kai Jokūbas metė iššūkį savo skaitytojams, sakydamas: „Parodyk man be darbų savo tikėjimą“ (Jokūbo 2:18), jis norėjo pabrėžti, kad neįmanoma parodyti savo tikėjimo be darbų: tikrasis tikėjimas negali egzistuoti be teisumo darbų“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 495).
Jokūbas paminėjo Abraomą ir Rahabą kaip pavyzdžius žmonių, kurių tikėjimas Jėzumi Kristumi buvo parodytas jų darbais. Jokūbas paaiškino, kad Abraomas ir Rahaba buvo išteisinti darbais. Išteisinimas – tai „atleidimas nuo bausmės už nuodėmę ir paskelbimas nekaltu. Žmogus išteisinamas Gelbėtojo malone per tikėjimą juo. Šis tikėjimas pasireiškia atgaila ir paklusnumu Evangelijos įstatymams bei apeigoms“ (Raštų rodyklė, „Išteisinimas, išteisinti“, raštai.lds.org). Todėl Abraomą ir Rahabą išgelbėjo ne jų darbai, bet jų darbai ir paklusnumas Viešpačiui parodė, kad jie turi tikrąjį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo galia juos išgelbėti.