Jokūbas patarė šventiesiems priešintis velniui, artintis prie Dievo ir kantriai ištverti suspaudimus laukiant Gelbėtojo antrojo atėjimo. Jis mokė, kad ligoniai turėtų kviestis „bažnyčios vyresniuosius“ (Jokūbo 5:14), kad šie pasitarnautų jiems. Jokūbas taip pat mokė, kad svarbu padėti nusidėjėliams atgailauti.
Jokūbas pataria šventiesiems artintis prie Dievo ir priešintis velniui
Pakvieskite mokinius pagalvoti apie šeimos narį ar draugą, su kuriuo jie yra artimi.
Apie kokį asmenį pagalvojote? Kodėl jaučiate artumą šiam žmogui?
Kaip tapote artimi su šiuo žmogumi?
Pakvieskite mokinius pagalvoti, kaip arti Dievo jie jaučiasi.
Kaip būtų palaimintas mūsų gyvenimas, jei turėtume stipresnį ryšį su Dievu?
Paskatinkite mokinius studijuojant Jokūbo 4 skyrių ieškoti tiesų, kurios galėtų padėti jiems sustiprinti jų ryšį su Dievu.
Apibendrinkite Jokūbo 4:1–3, paaiškindami, kad Jokūbas sudraudė šventuosius dėl pasidavimo pasaulietiškiems troškimams.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 4:4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, dėl kokio tipo draugystės Jokūbas perspėjo šventuosius. Paaiškinkite, kad žodis priešingas reiškia visiškai skirtingas arba prieštaraujantis.
Dėl kokio tipo draugystės Jokūbas perspėjo šventuosius?
Ką, jūsų manymu, reiškia „draugystė su pasauliu“? (Prireikus paaiškinkite, kad Jokūbo patarimas 4 eilutėje nereiškia, kad turėtume vengti bendrauti su žmonėmis, kurie nėra Bažnyčios nariai. Greičiau, turėtume vengti priimti melagingus mokymus, neteisius troškimus, standartus bei pasaulio papročius.)
Kas, pasak Jokūbo, atsitinka tiems, kurie bičiuliaujasi su pasauliu?
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo 4:6–8 ir surasti, ką Jokūbas patarė šventiesiems daryti.
Ką Jokūbas patarė šventiesiems daryti?
Kaip atsidavimas Dievui gali padėti priešintis velniui?
Ką, anot 8 eilutės, turime daryti, jei norime būti arčiau Dievo? (Kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite tokį principą: Jei artinsimės prie Dievo, Jis artinsis prie mūsų.)
Ką galime daryti, kad artintumės prie Dievo? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti vieną iš būdų, kaip galime artintis prie Dievo, paminėkite Jokūbo mokymus nusimazgoti rankas ir nusivalyti širdis (žr. Jokūbo 4:8). Paaiškinkite, kad Raštuose vartojamas terminas „rankos“ gali simbolizuoti mūsų veiksmus, o „širdis“ – mūsų troškimus.
Kaip, jūsų manymu, švarios rankos ir tyra širdis mums padeda artėti prie Dievo?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 4:9–12,17. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką dar Jokūbas patarė šventiesiems, kad padėtų jiems artintis prie Dievo. Paaiškinkite, kad frazė „jūsų juokas tepavirsta gedulu“ (9 eilutė) reiškia dievišką liūdesį už nuodėmę.
Ką dar, kas galėtų padėti kam nors artintis prie Dievo, patarė Jokūbas?
Ko, anot 17 eilutės, Jokūbas moko apie tai, kas yra nuodėmė? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite šį principą: Jei žinome, kaip daryti gera, bet pasirenkame to nedaryti, mes nusidedame.)
Kaip manote, kodėl nuodėmė pasirinkti nedaryti gerų dalykų, nors žinome, kad turėtume juos daryti?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Džeimso E. Fausto, kuris tarnavo Pirmojoje Prezidentūroje teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas
„Bijau, kad kai kurios didžiausios iš mūsų nuodėmių yra neveiklumo nuodėmės. Yra reikšmingų įstatymo dalykų, kurie, kaip sakė Gelbėtojas, neturėtų būti palikti nepadaryti [žr. Mato 23:23]. Yra rūpestingų darbų, kurių nepadarome, ir jaučiamės kalti, kad jų nepaisėme.
Prisimenu, kaip, man dar būnant mažam, mano močiutė Marija Finlinson fermoje per svilinančius vasaros karščius ant senovinės, malkomis kūrenamos krosnies gamindavo gardžius patiekalus. Kai malkų dėžė šalia krosnies ištuštėdavo, močiutė tylomis paimdavo dėžę, išeidavo laukan prie kedrinių malkų krūvos ir pilnai ją prikrovusi parnešdavo į namus. Buvau toks nejautrus ir taip įnikęs į pokalbius virtuvėje, kad tiesiog sėdėjau ten ir leidau savo mylimai močiutei pačiai prikrauti malkų dėžę. Man gėda, ir dėl savo neveiklumo apgailestauju visą savo gyvenimą. Viliuosi, vieną dieną galėsiu jos atsiprašyti“ („The Weightier Matters of the Law: Judgment, Mercy, and Faith,“ Ensign, Nov. 1997, 59).
Kokio gero darbo būdamas mažas berniukas nepadarė prezidentas Faustas? Kaip jis dėl to jautėsi?
Kokių žinote neveiklumo nuodėmių, kurios galėtų sutrukdyti mums artintis prie Dievo?
Kas gali mums sutrukdyti daryti gerus darbus, kuriuos daryti mus moko Jėzaus Kristaus Evangelija?
Ar esate kada artinęsi prie Dievo darydami gerus darbus, kurių buvote mokomi?
Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką jie darys, kad artintųsi prie Dievo. Paskatinkite juos veikti pagal kiekvieną Dvasios raginimą.
Apibendrinkite Jokūbo 5:1–6, paaiškindami, kad Jokūbas smerkė turtinguosius, kurie neteisiai naudojo savo turtą ir persekiojo teisiuosius. Jis perspėjo, kad jų laukia vargas ir teismas.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jokūbo 5:7–11. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Jokūbas patarė šventiesiems daryti, susidūrus su suspaudimais belaukiant Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo.
Ką, pagal 7–8 eilutes, Jokūbas patarė šventiesiems daryti belaukiant Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo?
Į kokius žmones, pasak 10 eilutės, kaip į pavyzdį tų, kurie kantriai ištvėrė suspaudimus, turėtų atkreipti dėmesį šventieji?
Iš Raštų pateikite keletą pavyzdžių pranašų, kurie kantriai ištvėrė suspaudimus.
Paaiškinkite, kad Jokūbo 5:13–16 yra užrašytas Jokūbo patarimas ligoniams ir prislėgtiesiems. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą pavyzdį:
Draugas sako: „Jaučiuosi siaubingai. Jau daugiau nei savaitę sergu. Apsilankiau pas gydytoją ir geriu vaistus, tačiau vis vien nesijaučiu geriau. Nežinau, ką dar daryti.“
Paprašykite mokinių pamąstyti, ką jie tokiu atveju pasakytų šiam draugui. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 5:13–16. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, ką Jokūbas patarė ligoniams ir prislėgtiesiems daryti.
Ką daryti Jokūbas patarė ligoniams ir prislėgtiesiems?
Ką Jokūbas nurodė vyresniesiems daryti dėl ligonių? (Kunigystės įgaliojimu patarnauti ligoniams ir patepti juos aliejumi.)
Paaiškinkite, kad vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad, „kai vyresnieji patepa ligonį ir užantspauduoja tą patepimą, jie atveria dangaus langus Viešpačiui, kad Jis pagal savo valią išlietų palaiminimą ligoniui“ („Ligonių gydymas“,2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pasak Jokūbo, kas dar, be kunigystės galios, išgelbėtų arba pagydytų ligonį? („Tikėjimo malda“ [Jokūbo 5:15].)
Kokią tiesą galime sužinoti iš Jokūbo dėl to, kaip gali būti pagydyti ligoniai? (Mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Per tikėjimo maldą ir kunigystės galią ligoniai gali pagyti. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, kiekvienam mokiniui duokite po vyresniojo Dalino H. Oukso teiginio kopiją. Suskirstykite mokinius poromis ir paprašykite kiekvienos poros kartu garsiai perskaityti šį teiginį. Paprašykite, kad jie surastų, ko apie tikėjimo maldą ir gydančią kunigystės galią mokė vyresnysis Ouksas.
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Kadangi naudojamės neabejotina Dievo kunigystės galia ir branginame Jo pažadą, kad Jis išklausys ir atsakys į tikėjimo maldą, turime visada atminti, kad tikėjimas ir gydanti kunigystės galia negali kažko padaryti prieš valią To, kuriam kunigystė priklauso. […]
Net Viešpaties tarnai, naudojantys Jo dievišką galią aplinkybėmis, kur yra pakankamas tikėjimas išgyti, negali suteikti kunigystės palaiminimo, dėl kurio ligonis pasveiks, jei tas pasveikimas nėra Viešpaties valia.
Kaip Dievo vaikai, pažįstantys didžią Jo meilę ir tobulą žinojimą, kas geriausia mūsų amžinai gerovei, mes pasitikime Juo. Pirmasis Evangelijos principas yra tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi. […] Tokį patį pasitikėjimą jaučiau kitos neseniai nuo vėžio mirusios nuostabios paauglės tėvo žodžiuose. Jis sakė: „Mūsų šeima tiki Jėzų Kristų, kas benutiktų.“ Sutinku su šiais mokymais. Mes padarome viską, ką galime, kad išgydytume mylimąjį, o tada dėl baigties pasitikime Viešpačiu“ („Ligonių gydymas“).
Kaip vyresniojo Oukso mokymai padeda mums suprasti gydančią kunigystės galią?
Kodėl yra svarbu, kad mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi nepriklausytų nuo kunigystės palaiminimo pasekmių?
Pakvieskite mokinius prisiminti savo ar jų pažįstamų patyrimus, kai buvo palaiminti per tikėjimo maldas ir kunigystės galią. Paprašykite mokinių pasidalinti, kaip tie patyrimai sustiprino jų tikėjimą ir liudijimą. (Priminkite jiems, kad nepasakotų nieko, kas yra per daug asmeniška ar šventa.)
Paminėkite ryšį tarp ligonių gydymo ir nuodėmių atleidimo 15 eilutėje. Nuolankumas ir tikėjimas, būtini, kad būtume pagydyti fiziškai, tai tas pats nuolankumas ir tikėjimas, kurių reikia, kad mums būtų atleistos nuodėmės (žr. Bruce R. McConkie, Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 297–298).
Apibendrinkite Jokūbo 5:17–20, paaiškindami, kad Jokūbas paminėjo pranašą Eliją kaip pavyzdį to, kuris panaudojo karštos maldos galią. Jis taip pat patarė šventiesiems padėti nusidėjėliams atgailauti.
Baikite pamoką, paliudydami apie tiesas, kurių buvo mokoma šioje pamokoje.
Komentarai ir kontekstas
Jokūbo 4:8. „Nusimazgokite rankas […] ir nusivalykite širdis“
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip galime turėti švarias rankas ir tyrą širdį:
„Rankos padaromos nekaltos per Gelbėtojo Apmokėjimą, nusivilkus prigimtinį žmogų, nugalėjus nuodėmę ir blogas mūsų gyvenimo įtakas. Širdys ištaurinamos, kai gauname Jo stiprinančią galią daryti gera ir tapti geresni“ („Švarios rankos ir tyra širdis“,2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jokūbo 5:15. „Jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino ryšį tarp ligonių gydymo ir nuodėmių atleidimo:
„[…] Žmogus, kuris dėl tikėjimo, atsidavimo, teisumo ir asmeninio vertumo yra vertas būti išgydytas, taip pat gauna patvirtinantį Dvasios pritarimą dėl savo gyvenimo krypties, o jo nuodėmės yra atleidžiamos kaip liudijimas, kad jis tikrai turi Dvasios bendrystę, kurios neturėtų, jei būtų nevertas“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 297–298).
„Jokūbas mokė, kad, kai nuodėmingasis atsiverčia ir priima išgelbėjimo apeigas, per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą jo nuodėmės uždengiamos – paslepiamos arba atleidžiamos – ir jis yra išgelbėjamas nuo dvasinės mirties“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 499).
Didžius palaiminimus taip pat gauna tie, kurie padeda kitam žmogui atsiversti į Jėzaus Kristaus Evangeliją. Štai ko mokė prezidentas Spenseris V. Kimbolas:
„Per šį kitų sielas gelbėjantį misionierišką darbą žmogus pelno išgelbėjimą ir pašventinimą sau. […]
Tinkama motyvacija bet kokiam misionieriškam darbui, kaip ir visiems kitiems pašaukimams Bažnyčioje, savaime suprantama, yra meilė artimui, tačiau toks darbas visada turi pasekmių paties žmogaus gyvenimui. Taip mes tampame įrankiais Dievo rankose keičiant kitų gyvenimus, dėl ko mūsų pačių gyvenimas bus taip pat pakylėtas. Žmogus negali padėti kitam pasiekti kalno viršūnės, jei pats nekops kartu“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 205).