Gelbėtojas pirmąjį Savo žemiškos tarnystės stebuklą viešai atliko Kanoje, vandenį paversdamas į vyną. Jėzus Kristus nuvyko į Jeruzalę švęsti Paschos. Išvarydamas prekeivius, išniekinusius Jo Tėvo namus, Jis išvalė šventyklą.
Paprašykite mokinių pamąstyti apie dalykus, pirmą kartą įvykusius jų gyvenime: pirmą dieną mokykloje, pirmąjį darbą, pirmąjį kartą, kurį jie atsimena, kai pajuto Šventąją Dvasią.
Kodėl kartais mes šiuos ir panašius mūsų gyvenimo pirmuosius įvykius laikome svarbiais?
Paaiškinkite mokiniams, kad studijuodami Jono 2:1–11, jie sužinos apie pirmąjį aprašytą stebuklą, kurį Jėzus atliko Savo žemiškosios tarnystės metu. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kodėl šis pirmasis aprašytas stebuklas gali būti reikšmingas.
Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai buvo pakrikštytas, Jėzus su Savo mokiniais dalyvavo vestuvių šventėje Kanoje, kaime, netoli Jėzaus gimtojo miesto Nazareto. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 2:1–3, o kitų paprašykite ieškoti, kokia problema iškilo švenčiant vestuves.
Kokia problema iškilo švenčiant vestuves?
Paaiškinkite, kad vynas buvo įprastas gėrimas švenčiant vestuves. Kartais vestuvių šventė tęsdavosi keletą dienų. Šventės šeimininkams būtų labai nesmagu prieš svečius, jei pritrūktų vyno. Marija taip pat turbūt jautė truputį atsakomybės už šventę, todėl pasibaigus vynui, ji kreipėsi į savo Sūnų ir paprašė Jo pagalbos, kad padėtų šventę organizavusiai šeimai išeiti iš keblios padėties. Jėzaus atsakymas parodo pagarbą motinai ir jos noro padėti vestuvininkams supratimą.
Perskaitykite Džozefo Smito Vertimo Jono 2:4, o mokinių paprašykite klausyti, ką Jėzus atsakė savo motinai: „Jėzus pasakė jai: Moterie, ką norėtum, kad dėl tavęs padaryčiau? Aš tai padarysiu, nors mano valanda dar neatėjo.“
Ką atsakydamas Savo motinai pasakė Jėzus?
Kaip Jėzaus atsakymas parodo Jo pagarbą savo motinai? (Jėzus ne tik paklausė Savo motinos, ką ji norėtų, kad Jis padarytų, bet Jis taip pat parodė norą tai padaryti. Galite paaiškinti, kad Jėzaus dienomis kreipinys „moterie“ buvo pagarbus kreipimasis į savo motiną.)
Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Mano valanda dar neatėjo“?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 2:5, o likusių mokinių paprašykite ieškoti, ką Marija pasakė tarnams. Po to paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo.
Ko Marijos nurodymai tarnams moko mus apie jos tikėjimą Jėzumi?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 2:6–7, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, ką Jėzus nurodė daryti tarnams.
Ką Jėzus nurodė daryti tarnams?
Paaiškinkite, kad Jėzaus dienomis akmeniniai indai buvo naudojami ritualiniam apsivalymui religinių apeigų metu. Žydams buvo įprasta apsivalymo apeiga prieš valgant nusiplauti rankas vandeniu tuose akmeniniuose induose.
Paveikslėlis
Klinčių stulpai
Klinčių stulpai iš Naujojo Testamento laikų Izraelyje.
Kaip tarnai pripildė akmeninius indus?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, koks vandens kiekis buvo induose, parodykite mokiniams neuždengtą indą, kuriame telpa vienas litras. Paaiškinkite mokiniams, kad saikas prilygo 34 litrams, taigi šeši indai galėjo talpinti nuo 380 iki 600 litrų. Pripilkite indą vandens.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 2:8, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, ką vėliau Jėzus nurodė tarnams daryti. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Mokiniams atsakinėjant, pasemkite puodelį vandens iš indo ir laikykite jį iškėlę.
Jei jūs būtumėte vienas iš tų tarnų, ką jūs pagalvotumėte ar jaustumėte nunešęs puodelį šventės prievaizdui ar vadovui?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 2:9–10, o likusiųjų paprašykite rasti, ką paragavęs jam atnešto gėrimo pasakė prievaizdas.
Ką su vandeniu padarė Jėzus?
Ką apie naująjį vyną pasakė prievaizdas? (Paaiškinkite, kad geriausias vynas dažniausiai būdavo pateikiamas šventės pradžioje, o prastesnis vėliau.)
Taip pat paaiškinkite, kad Jėzus niekada nepateikė konkrečios reikšmės ar simbolinio šio pirmojo aprašyto stebuklo aiškinimo mirtingosios tarnystės metu. Tačiau yra daug svarbių tiesų, kurių galime išmokti iš šio pasakojimo apie pirmąjį aprašytą Jėzaus stebuklą.
Suskirstykite mokinius grupelėmis po du ar tris. Paprašykite kiekvienos grupės ant popieriaus lapo išvardinti kaip įmanoma daugiau tiesų, kurių galime išmokti iš Jono 2:1–11. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada pakvieskite po vieną mokinį iš kiekvienos grupelės visai klasei perskaityti, kokias tiesas jų grupelė surado. Pakvieskite vieną mokinį pabūti raštininku. Tegul jis lentoje užrašo kiekvieną naują paminėtą tiesą. Štai keletas tiesų, kurias gali atpažinti mokiniai: Viešpats turi galią įsakyti fizinėms dalelėms. Gelbėtojas žinojo, kad turėjo įvykdyti dievišką misiją. Per stebuklus Mesijas parodė Savo dieviškąją galią. Dievo Sūnus mylėjo ir gerbė Savo motiną.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 2:11, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, kaip šis stebuklas paveikė Jėzaus mokinius.
Kaip šis stebuklas paveikė Jėzaus mokinius?
Lentoje, mokinių išvardintų tiesų sąraše, apibraukite štai tokią tiesą: Viešpats turi galią įsakyti fizinėms dalelėms. (Pastaba. Jei mokiniai šios tiesos nepaminėjo, užrašykite ją.)
Kaip supratimas, kad Jėzus turi galią įsakyti fizinėms dalelėms, sustiprina jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kurie kiti Naujojo Testamento įvykiai, kuriuos mes studijavome, taip pat parodo, kad Jėzus Kristus turi galią įsakyti fizinėms dalelėms? (Atsakymai galėtų būti: du stebuklai su duona ir žuvimi [penki tūkstančiai – Morkaus 6:33–44; keturi tūkstančiai – Morkaus 8:1–9], audros nuraminimas [Morkaus 4:35–41] arba ėjimas vandeniu [Mato 14:22–33].)
Paprašykite mokinių išvardinti vaikystėje žaistus lauko žaidimus. Jiems išvardijus keletą žaidimų, paklauskite:
Nors šie žaidimai yra geri ir smagūs, ar gerai jaustumėtės žaisdami juos šventyklos teritorijoje?
Suskirstykite mokinius grupelėmis po du. Pasiūlykite kiekvienai grupelei perskaityti Jono 2:12–17. Kai jie skaitys, paprašykite grupelių ieškoti atsakymų į šiuos klausimus (klausimus užrašykite lentoje):
Ką Jėzus rado šventykloje?
Kaip manote, kodėl Jėzus nuliūdo?
Kaip Jėzus išsprendė problemą?
Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada parodykite paveikslą „Jėzus apvalo šventyklą“ (Evangelijos paveikslų knyga [2010], 51 pav.; taip pat žr. LDS.org) ir paprašykite kelias grupes išvardinti savo atsakymus. Galite paaiškinti, kad tūkstančiai lankytojų, atvykusių į Jeruzalę švęsti Paschą, kaip neatskiriamą šio garbinimo dalį, turėjo nusipirkti gyvulių atnašavimui šventykloje. Pinigų keitėjai keisdavo romėnų ir kitą valiutą į šventyklos pinigus, už kuriuos buvo galima nusipirkti atnašaujamų gyvulių, o kiti prekeiviai tais gyvuliais prekiavo. Nors prekyba buvo reikalinga, tačiau tai daryti šventykloje buvo netinkama ir nepagarbu.
Kokią tiesą apie šventyklas mes galime sužinoti iš Jėzaus šventyklos apibūdinimo 16 eilutėje? (Mokiniai turėtų atpažinti tiesą, panašią į šią: Šventykla yra Dievo namai.)
Kodėl šventyklos yra Dievo namai? (Nors atsakymai gali būti įvairūs, tačiau turėtų būti paminėta: šventyklos tai vietos, kur Dievas gali ateiti, kur galima pajusti Jo buvimą ar Dvasią ir kur yra atliekamos apeigos, susijusios su Jo išgelbėjimo darbu. Šventyklos yra pačios švenčiausios garbinimo vietos žemėje.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, kaip Jėzaus supratimas apie šventyklų šventumą nulėmė Jo sprendimą išvaryti pinigų keitėjus ir prekeivius iš šventyklos.
Paveikslėlis
Prezidentas Hovardas V. Hanteris
„Šios audringos reakcijos priežastis glūdi trijuose žodžiuose: „Mano Tėvo namai.“ Tai nebuvo paprasti namai, tai buvo Dievo namai. Jie buvo pastatyti Dievui garbinti. Tai pagarbios širdies namai. Jie skirti būti paguodos vieta nerimaujantiems ir rūpesčių slegiamiems žmonėms, tai tikriausi vartai į dangų. … [Jėzaus] pasišventimas Aukščiausiajam įžiebė jo sieloje ugnį ir suteikė jo žodžiams jėgos, kuri perskrodė pažeidėjus tarsi durklas“ (“Hallowed Be Thy Name,” Ensign, Nov. 1977, 53).
Kaip Jėzaus veiksmai parodo pagarbą Jo Tėvo namams?
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: „Mes parodome pagarbą šventyklai, kai …“
Suskirstykite mokinius grupelėmis po du ar tris. Pasiūlykite grupelėms ant popieriaus lapo užrašyti tiek sakinio pabaigų, kiek tik jie gali sugalvoti. Po kelių minučių paprašykite vienos grupelės perskaityti sąrašą klasei. Tuo metu, kai bus skaitomas sąrašas, kitų grupelių paprašykite padėti varneles šalia tų sakinių, kurie yra jų sąrašuose. Po to pakvieskite kitą grupelę perskaityti tuos jų sąraše esančius sakinius, kurių pirmoji grupelė nepaminėjo. Tai kartokite tol, kol visos grupės pasakys savo atsakymus.
Kaip galime parodyti mūsų pagarbą šventyklai netgi tuomet, kai nesame šventykloje?
Paskatinkite kiekvieną mokinį savo sąsiuvinyje arba Raštų studijavimo žurnale užrašyti, kodėl jie mano, kad svarbu daryti viską, ką jie gali, kad parodytų pagarbą šventyklai. Taip pat paprašykite mokinių užsirašyti vieną tikslą, kaip parodyti pagarbą šventyklai. Paraginkite juos siekti to tikslo.
Paliudykite apie principus, kurių buvo mokoma šioje pamokoje.
Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymo apžvalga
Šis pratimas gali būti atliekamas norint pristatyti arba peržiūrėti Raštų įvaldymo ištraukų rinkinį. Parinkite keletą Raštų įvaldymo kortelių ir būkite pasirengę išdalinti jas mokiniams. (Būtinai turėkite keletą kortelių rinkinių, kad keli mokiniai gautų vienodas Raštų įvaldymo ištraukas. Reiktų turėti pakankamai kortelių, kad kiekvienas mokinys gautų dvi arba tris skirtingas ištraukas.) Padalinkite korteles mokiniams. Duokite mokiniams laiko išstudijuoti kiekvienos kortelės Raštų įvaldymo ištrauką, nuorodą, pagrindinius žodžius, konteksto teiginius, doktriną arba principą ir pritaikymo idėjas. Pasakykite užuominų iš kortelių (pvz., Raštų įvaldymo ištraukos pagrindinius arba kitus žodžius, kontekstą, doktriną, principą arba pritaikymo metodą). Mokiniai, kurie turi susijusią kortelę, turėtų atsistoti ir garsiai pasakyti Raštų įvaldymo ištraukos nuorodą.
„Biblijoje yra daug vietų, kuriose minimos girtavimo ir stiprių gėrimų blogybės (pavyzdžiui, žr. Patarlių 23:20–21; Izaijo 5:11–12; Efeziečiams 5:18). Šios eilutės konkrečiai nedraudžia alkoholio vartojimo, tačiau jos smerkia piktnaudžiavimą ir girtavimą. Mūsų dienomis Viešpats apreiškė Išminties Žodį, kuris draudžia alkoholinių gėrimų vartojimą (žr. DS 89:4–7). Mes turėtume vengti teisti ankstesnių Evangelijos laikotarpių žmones vadovaudamiesi įsakymais, kuriuos Viešpats mums davė mūsų dienomis“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 208).
„Gelbėtojo atsakymas motinai, skaitant Karaliaus Jokūbo Biblijos versiją, gali pasirodyti šiurkštokas, tačiau tiek Džozefo Smito Vertimas, tiek vertimas iš graikų kalbos parodo, kad Jis kalbėjo su pagarba. Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas (1862–1933) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Kreipinys „moterie“ sūnaus vartojamas kreipiantis į savo motiną, mums gali nuskambėti truputį šiurkštokai, gal net nepagarbiai; tačiau jo ketinimas iš tikrųjų buvo priešingas. […] Per paskutines baisias Jo žemiškojo išbandymo akimirkas Kristus mirties agonijoje kabėdamas ant kryžiaus pažvelgė į raudančią Savo motiną Mariją ir paraginęs ją pasirūpinti jo mylimuoju apaštalu Jonu, pasakė: „Moterie, štai tavo sūnus!“ [Jono 19:26.] Ar gali būti taip, kad šią svarbiausią akimirką mūsų Viešpaties rūpestis motina, su kuria Jį netrukus turėjo išskirti mirtis, buvo susijęs su kitokiais jausmais nei pagarba, švelnumas ir meilė?“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 144–145.)
„Biblijos Džozefo Smito Vertimas taip pat padeda mums suprasti, kad Jėzus ne tik paklausė Savo motinos, ką ji norėtų, kad Jis padarytų, bet Jis taip pat parodė norą tai padaryti: „Moterie, ką norėtumei, kad aš padaryčiau?Aš tai padarysiu“ (Džozefo Smito Vertimo Jono 2:4 ). Klausimas „o kas man ir tau, moterie?“ iš esmės reiškia „ką norėtumei, kad aš padaryčiau?“ (Jono 2:4)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 208).
