Po to, kai žydų vadovai suėmė ir apklausė Jėzų, jie nuvedė Jį pas Pilotą, kad šis teistų ir priimtų nuosprendį. Pilotas galiausiai nusprendė nukryžiuoti Jėzų, nors įsitikino Kristaus nekaltumu. Kabėdamas ant kryžiaus Gelbėtojas patikėjo Savo motiną apaštalo Jono globai. Po Jėzaus nukryžiavimo Jo kūnas buvo paguldytas kape.
Jėzus suimamas ir apklausiamas žydų vadovų, kurie vėliau nuveda Jį pas Pilotą
Lentoje užrašykite tokį klausimą:
Kada yra sunkiausia rūpintis kitų gerove?
Paprašykite kelių mokinių pagalvoti, kaip jie atsakytų į lentoje užrašytą klausimą?
Paaiškinkite, kad Jėzus Kristus ir Romos valdytojas Pilotas per įvykius, aprašytus Jono 18–19 skyriuose, pirmumą teikė skirtingiems dalykams, arba juos vertino skirtingai. Skirtingose lentos pusėse užrašykite Jėzui Kristui rūpėjo ir Pilotui rūpėjo. Paprašykite mokinių studijuojant Jono 18–19 skyrius ieškoti tiesos, kuri padės jiems sužinoti, kokie dalykai gyvenime jiems turėtų labiausiai rūpėti.
Apibendrinkite Jono 18:1–3 paaiškindami, kad po to, kai Jėzus kentėjo Getsemanės sode, Judas Iskarijotas atėjo su aukštųjų kunigų bei fariziejų pavaldiniais Jo suimti.
Kaip jūs reaguotumėte, jeigu žinotumėte, kad ginkluotų pareigūnų būrys atvyksta jūsų suimti ir nuteisti mirčiai?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 18:4–11 ir Luko 22:50–51. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką darė Jėzus, kai būrys atvyko.
Ką Jėzus pasakė atvykusiems Jį suimti?
Kas, pasak šių eilučių, rūpėjo Jėzui Kristui? (Mokiniams atsakinėjant lentoje po „Jėzui Kristui rūpėjo“ užrašykite tokius sakinius: apsaugoti Savo apaštalus, išgydyti tarno ausį, įvykdyti Dangiškojo Tėvo valią.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią Jono 18:12–32 santrauką.
Jėzus Kristus leido pareigūnams Jį suimti. Jie nuvedė jį pas Aną, vieną žydų vadovų, po to pas Kajafą, aukštąjį kunigą, kuris troško nuteisti Kristų mirti. Petras su kitu mokiniu sekė paskui Jėzų. Kai trys skirtingi žmonės paklausė Petro, ar jis buvo vienas Jėzaus mokinių, Petras kiekvieną kartą neigė pažinojęs Jį. Kajafui apklausus Jėzų, žydų vadovai nuvedė Jį pas Pilotą, Romos provincijos valdytoją Judėjoje, kad šis Jėzų teistų ir paskelbtų nuosprendį. Tik romėnai turėjo įgaliojimą įvykdyti mirties nuosprendį Jeruzalėje.
Paaiškinkite, kad šis teismas galėjo įvykti Antonijaus tvirtovėje netoli šventyklos. (Galite pakviesti mokinius atsiversti Triknygės prieduose12-ą Biblijos žemėlapį „Jeruzalė Jėzaus laikais“ ir surasti Antonijaus tvirtovę [žemėlapyje pažymėtą skaičiumi 3].)
Paprašykite dviejų mokinių, kad pasiskirstę vaidmenimis garsiai perskaitytų Gelbėtojo ir Piloto žodžius, užrašytus Jono 18:33–37. (Šiems mokiniams prieš pamoką galite pasiūlyti susirasti eilutes, kurias jie skaitys.) Atlikite pasakotojo vaidmenį arba pakvieskite dar vieną mokinį būti pasakotoju. Mokiniams skaitant savo dalis, paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Pilotas norėjo sužinoti apie Kristų.
Ką, pagal Jono 18:33, Pilotas norėjo sužinoti apie Kristų?
Paaiškinkite, kad žydų vadovai kaltino Jėzų skelbus save žydų karaliumi, nes, jei Jėzus skelbėsi esąs karalius, Jis galėjo būti apkaltintas kurstymu arba priešiškumu Romos valdžiai (žr. Jono 19:12), nusikaltimu, kuris buvo baudžiamas mirtimi.
Ką Jėzus paaiškino Pilotui? (Jo karalystė buvo „ne iš šio pasaulio“ [Jono 18:36], o Jis atvyko į žemę, „kad liudy[tų] tiesą“ [Jono 18:37].)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 18:38–40 ir ieškoti, ką Pilotas nusprendė.
Kokią išvadą padarė Pilotas? (Jis pasakė: „Nerandu jame jokios kaltės“ [38 eilutė].)
Kaip, pagal 39 eilutę, Pilotas bandė paleisti Jėzų?
Apibendrinkite Jono 19:1–5 paaiškindami, kad romėnų kareiviai nuplakė ir išjuokė Jėzų. Po to Pilotas išvedė Jėzų prieš žmones.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 19:4, 6 ir ieškoti, ką Pilotas keliskart pasakė žydams („Aš nerandu šiame žmoguje jokios kaltės“).
Remiantis Piloto tvirtinimu, kad jis nerado Jėzuje jokios kaltės, kaip Pilotas manė esant teisinga pasielgti?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 19:7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką žydų vadovai sakė Pilotui apie Jėzų.
Pakvieskite Piloto, Jėzaus ir pasakotojo žodžius skaičiusius mokinius toliau garsiai skaityti jų vaidmenis atitinkančius Jono 19:8–11 sakinius. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką pasakė Pilotas, išgirdęs, kad Jėzus sakė esąs Dievo Sūnus.
Ką atsakė Pilotas po to, kai žydų vadovai jam pasakė, kad Jėzus sakė esąs Dievo Sūnus?
Jei būtumėte Piloto vietoje, kaip jaustumėtės išgirdę, ką pasakė Jėzus apie valdytojo galią? Kodėl?
Paaiškinkite, kad 11 eilutėje užrašytas Jėzaus atsakymas apie žydų vadovus, turėsiančius „didesnę nuodėmę“, parodo, kad jei Pilotas paklustų minios reikalavimui ir įsakytų nukryžiuoti Jėzų, jis padarytų nuodėmę, tačiau ne tokio sunkumo kaip tie, kurie aktyviai siekė Jėzaus mirties.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 27:19 ir ieškoti, ką Pilotui patarė daryti žmona. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 19:12–15. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką su Jėzumi norėjo padaryti Pilotas ir ką į tai atsakė žydai.
Ką žydų vadovai pasakė Pilotui, kai sužinojo, kad jis nori paleisti Jėzų?
Priminkite mokiniams, kad Cezaris buvo Romos imperatorius, kuris paskyrė Pilotą Judėjos valdytoju. Kelis kartus anksčiau Pilotas buvo įsakęs Romos kareiviams nužudyti žydus ir suteršęs keletą šventų jų religinių tradicijų. Apie Piloto veiksmus buvo pranešta Cezariui ir Cezaris priekaištavo Pilotui (žr. 34 skyrių, 7 pastabą, James E. Talmage, Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 648–649).
Kas galėjo nutikti Pilotui, jei žydai būtų pranešę, kad jis nebuvo Cezario „draugas“ (12 eilutė)? (Jei Cezaris įtartų, kad Pilotas buvo jam neištikimas, jis atimtų iš Piloto jo, kaip valdytojo, užimamas pareigas ir galias.)
Pažymėkite, kad Pilotas turėjo pasirinkti, ar rūpintis savo asmeniniais interesais, ar paleisti Gelbėtoją, kurį jis žinojo esant nekaltą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 19:16. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip pasielgti pasirinko Pilotas.
Kaip pasielgti pasirinko Pilotas?
Ką šis pasirinkimas parodo apie tai, kas labiausiai rūpėjo Pilotui? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje po „Pilotui rūpėjo“ užrašykite tokius žodžius: jis pats; jo užimamos pareigos ir galia.)
Kokio principo galime išmokti iš Piloto apsisprendimo savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už Gelbėtojo, kurį žinojo esant nekaltą, paleidimą? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Savo interesų iškėlimas aukščiau už darymą to, kas teisinga, nuves mus į nuodėmę.
Kokioms situacijoms esant mes galime būti gundomi iškelti savo asmeninius interesus aukščiau už darymą to, kas teisinga?
Kaip galime įveikti pagundą iškelti savo asmeninius interesus aukščiau už darymą to, kas teisinga?
Paprašykite mokinių ieškoti, ko, studijuodami paskutines Jėzaus Kristaus mirtingojo gyvenimo akimirkas, jie gali išmokti apie Jėzaus savybes lygindami Jį su Pilotu?
Apibendrinkite Jono 19:17–24 paaiškindami, kad Jėzus nešė Savo kryžių į Golgotą, kur buvo nukryžiuotas.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 19:25–27. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas dalyvavo Jėzaus nukryžiavime.
Kas stovėjo šalia kryžiaus, kai Jėzus buvo nukryžiuotas? (Mokiniams atsakius, paaiškinkite, kad sakinys: „Pamatęs […] mylimąjį mokinį“ [26 eilutė], nurodo apaštalą Joną, taip pat žinomą kaip Joną Mylimąjį.)
Kuo, pagal 26–27 eilutes, rūpinosi Jėzus, kai buvo prikaltas prie kryžiaus? Ką Jis nurodė Jonui daryti? (Pasirūpinti Jo motina taip, kaip savo motina. Lentoje po „Jėzui Kristui rūpėjo“ užrašykite Jo motinos gerovė.)
Jei įmanoma, duokite kiekvienam mokiniui vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo toliau pateikto teiginio kopiją. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį teiginį.
Paveikslėlis
Bednar, David A.
„Būdas atsiskleidžia […] tuomet, kai pajėgiame pajusti kitų kančią, nors patys kenčiame; pastebėti kitų alkį, nors patys esame alkani; užjausti išgyvenančius dvasinę agoniją, nors patys esame dvasinio skausmo sūkuryje. Taigi, būdas atsiskleidžia, kai pamatome kitus ir jiems padedame, nors mūsų prigimtinis ir instinktyvus noras yra rūpintis savimi ir užsisklęsti savyje. Jei toks gebėjimas iš tiesų yra svarbiausias dorybingo žmogaus būdo kriterijus, tuomet pasaulio Gelbėtojas yra tobulas pastovaus ir geraširdžio būdo pavyzdys“ (“The Character of Christ” [Brigham Young University–Idaho Religion Symposium, Jan. 25, 2003], 2–3).
Kaip, remdamiesi tuo, ko apie Gelbėtojo būdą išmokome Jono 18–19 skyriuose, galime sekti Jo pavyzdžiu? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Galime sekti Gelbėtojo pavyzdžiu pasirinkdami padėti kitiems net tada, kai mums patiems yra reikalinga pagalba.)
Kaip galime įveikti norą pirmiausia rūpintis savimi ir pasirinkti padėti kitiems net tada, kai mums patiems yra reikalinga pagalba?
Kada esate matę, kaip žmogus pasirinko sekti Gelbėtojo pavyzdžiu ir padėti kitiems tada, kai jam pačiam buvo reikalinga pagalba?
Galite pasidalinti savo liudijimu apie Jėzų Kristų ir Jo parodytą tobulą kitų poreikių iškėlimo aukščiau savųjų pavyzdį. Paskatinkite mokinius užsirašyti savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose, kaip jie seks Gelbėtojo pavyzdžiu.
Apibendrinkite Jono 19:28–42 paaiškindami, kad po Jėzaus mirties Juozapas iš Arimatėjos paprašė Pilotą Jėzaus kūno. Juozapas ir Nikodemas paruošė Jėzaus kūną ir nunešė jį į kapą, kurį buvo atidavęs Juozapas.
„Žodžiai [„tai aš“], graikiškos frazės egō eimi vertimas, Jono evangelijoje vartojami daugelyje kitų vietų, kai kalbama apie Jėzaus Kristaus dieviškumą. […] Tai Gelbėtojui ištarus, žmonės ir pareigūnai „atšoko atgal ir parpuolė ant žemės“ (Jono 18:6), „akivaizdžiai negalėdami panaudoti jėgos prieš Jėzų, nebent jei tai jiems būtų leista“ (Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 1:780). „Paprastas kilnumas ir švelni, tačiau įtikinama Kristaus akivaizdos galia buvo galingesni už stiprias rankas ir smurtinius ginklus“ (James E. Talmage, Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 615). Ši detalė parodo, kad Gelbėtojas turėjo galią įveikti savo kalintojus, tačiau jis savo noru leidosi suimamas ir nukryžiuojamas“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 256).
Jono 19:12, 16. Kodėl Pilotas priėmė sprendimą, žinodamas, kad jis neteisingas?
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė šią naudingą įžvalgą, kodėl Pilotas priėmė sprendimą, kurį jis žinojo esant neteisingą:
„Kur slypėjo Piloto silpnumo priežastis? Jis buvo imperatoriaus atstovas, imperatoriškas patikėtinis, turintis galią nukryžiuoti arba išgelbėti, oficialiai jis buvo vienvaldys. Neabejotinas yra jo įsitikinimas dėl Kristaus nekaltumo ir noras išgelbėti Jį nuo kryžiaus. Kodėl Pilotas atidėliojo, abejojo, svyravo ir galiausiai pasirinko priešingai savo sąžinei ir valiai? Kadangi iš tiesų jis buvo labiau vergas nei laisvas žmogus. Jis buvo savo praeities vergijoje. Jis žinojo, kad jei kas nors pasiskųs dėl jo Romoje, jam reikės atsakyti dėl korupcijos ir žiaurumų, prievartavimų, nepateisinamų žudynių. Jis buvo Romos valdytojas, tačiau žmonės, kuriems jis turėjo oficialią valdžią, džiaugtųsi matydami jį susigūžusį, kai jie šaižiai su pagieža, tarsi botagu virš jo galvos, plaktelėtų gąsdinančiu pranešimu apie jį jo imperatoriškajam valdovui Tiberijui“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 641).
Vyresnysis Talmidžas taip pat pastebėjo, kad „Pilotas žinojo, kaip elgtis teisiai, tačiau jam trūko moralinės drąsos tai padaryti“ (34 skyrius, 7 pastaba, Jesus the Christ, 648).
Jono 19:31–36. „Žydai […] prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai“
Kartais nukryžiuotieji prieš mirdami išgyvendavo kančiose keletą dienų. Nukryžiuotiesiems mirus, romėnai paprastai palikdavo jų kūnus ant kryžių, kad išgąsdintų būsimus nusikaltėlius. Tačiau Mozės įstatymas draudė palikti nusikaltėlių kūnus kabėti ant medžio per naktį (žr. Pakartoto įstatymo 21:22–23). Be to, kita diena po Jėzaus nukryžiavimo buvo šabas. Taigi, žydų vadovai, norėdami, kad kūnai būtų nuimti nuo kryžių prieš saulei nusileidus, kada prasideda šabas, norėjo pagreitinti trijų vyrų mirtis ant kryžiaus prašydami sulaužyti jų blauzdikaulius. Tai aukoms krūtinėje sukeltų kankinančius spazmus ir apsunkintų kvėpavimą, nes jie nebegalėtų kojomis prilaikyti savo svorio. Sulaužę kojas kitiems dviem nukryžiuotiems vyrams, romėnų kareiviai rado Jėzų jau mirusį ant kryžiaus, ir jiems nebereikėjo laužyti Jo kojų.
Tai yra Senojo Testamento pranašystės apie svarbų momentą ant kryžiaus išsipildymas: „Jis saugo visus jo kaulus, nė vienas jų nebus sulaužytas“ (Psalmyno 34:20). Taip pat Viešpats nurodė Izraeliui, kad Paschos avinėlių, kurie pranašavo Jėzaus kaip Dievo Avinėlio auką, kaulai nebūtų sulaužyti (žr. Išėjimo 12:46).