Prisikėlęs Viešpats pasirodė Savo apaštalams, kai jie žvejojo. Ant kranto Jėzus kartu su Savo mokiniais valgė ir pakvietė Petrą parodyti meilę Viešpačiui ganant Jo avis. Jėzus išpranašavo Petro nužudymą ir Jono vertimą.
Prisikėlęs Viešpats pasirodo keletui Savo apaštalų prie Tiberiados (Galilėjos) ežero
Lentoje nupieškite didelę širdį.
Paveikslėlis
širdis
Pakvieskite mokinius ateiti prie lentos ir viduje širdies užrašyti du tris jų mėgstamiausius dalykus. Paaiškinkite, kad tai gali būti žmonės, daiktai ar veiklos.
Mokiniams baigus, taip pat galite užrašyti kelis savo mėgstamus dalykus.
Apibendrinkite Jono 21:1–2 paaiškindami, kad, du kartus matę prisikėlusį Viešpatį, Petras ir keletas kitų apaštalų buvo Galilėjos ežero (kuris dar vadinamas Tiberiados ežeru) pakrantėje. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 21:3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką nusprendė daryti Petras.
Kaip manote, kokią veiklą į mūsų mėgstamų dalykų sąrašą lentoje užrašytų Petras? (Mokiniams atsakius, lentoje, širdies viduje, užrašykite žvejoti.)
Kiek ilgai Petras ir kiti mokiniai žvejojo? Kiek žuvies jie pagavo?
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip, jų nuomone, jautėsi Petras ir kiti mokiniai po ilgos žvejybos nakties nieko nesužvejoję.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 21:4–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas nutiko rytojaus rytą.
Kas buvo ant kranto?
Ar mokiniai atpažino Jėzų iš karto?
Ką Jėzus nurodė jiems daryti?
Kas nutiko po to, kai jie paklausė Jėzaus nurodymų?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Vos prieš trejetą metų tie patys vyrai žvejojo toje pačioje jūroje. Pasak Raštų, tada jie taip pat „kiaurą naktį vargę, nieko nesugavo“ [Luko 5:5]. Bet kažkoks galilėjietis nuo kranto šūktelėjo jiems užmesti tinklus ir jie „užgriebė didelę daugybę žuvų“ [Luko 5:6], kad net tinklai pradėjo trūkinėti ir jie pripildė abi valtis žuvų tiek, kad jos vos nepradėjo skęsti.
Kaip šis antrasis stebuklingas žuvų laimikis galėjo padėti mokiniams suprasti, kas buvo ant kranto?
Ką būtumėte galvoję ar kaip būtumėte jautęsi, jeigu kartu su apaštalais būtumėte buvę toje valtyje?
Apibendrinkite Jono 21:7–14 paaiškindami, kad kai mokiniai nebeįstengė įtraukti pilno žuvies tinklo į valtį, Jonas pareiškė, kad krante esantis vyras yra Viešpats. Petras nekantraudamas įšoko į vandenį ir nuplaukė pas Jėzų, o likusieji atplaukė valtimi. Mokiniams atplaukus į krantą, Jėzus jiems ruošė valgyti.
Paaiškinkite, kad vyresnysis Džefris R. Holandas smulkiau paaiškino šį įvykį, mokydamas, kad Petrui ir kitiems mokiniams pavalgius kartu su Gelbėtoju, Jėzus „[pasižiūrėjo] į jų išklerusius menkus laivelius, nušiurusius tinklus ir stulbinančią 153 žuvų krūvą“ („Pirmasis ir didysis įsakymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) ir prakalbo į Petrą.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 21:15–17. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokį klausimą Petrui pakartotinai uždavė Jėzus. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką jie randa.
Kokį klausimą Petrui tris kartus uždavė Jėzus?
Kada Jėzus paklausė: „Ar myli mane labiau negu šitie?“ Kaip manote, ką nurodė žodis šitie (15 eilutėje)? (Jėzus galėjo nurodyti žuvų krūvą ar kitus dalykus, susijusius su žvejo gyvenimu. Lentoje prie širdies užrašykite tokį klausimą: Ar myli mane labiau negu šitie?)
Ką atsakė Petras?
Kaip jaustumėtės būdami Petro vietoje, jei Jėzus jus tris kartus paklaustų, ar jūs Jį mylite?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl Jėzus tris kartus uždavė šį klausimą, paprašykite vieno jų garsiai perskaityti šį vyresniojo Holando teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Jėzus (ir čia vėl pripažįstu, kad detalizuoju ne pagal Raštus) atsakė maždaug taip: „Petrai, tai kodėl tu čia? Kodėl mes vėl ant to paties kranto, prie tų pačių tinklų kalbame apie tą patį? Argi tada buvo neaišku ir argi dabar neaišku, kad, jei aš noriu žuvų, aš galiu jų gauti? Petrai, man reikia mokinių – amžinai ištikimų mokinių. Man reikia tokio, kuris ganytų mano avis ir gelbėtų mano ėriukus. Man reikia tokio, kuris skelbtų mano Evangeliją ir gintų mano religiją. Man reikia tokio, kuris myli mane, tikrai tikrai mane myli, ir myli tai, ką mūsų Dangiškasis Tėvas pavedė man padaryti. […] Taigi, Petrai, dar kartą, ir turbūt paskutinį, prašau tave palikti visa tai, eiti mokyti ir liudyti, ištikimai darbuotis ir tarnauti tol, kol jie padarys tau tai, ką padarė man“ („Pirmasis ir didysis įsakymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kokio principo galime pasimokyti iš Petro patyrimo? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei labiausiai už viską mylėsime Gelbėtoją ir Jėzų Kristų, ganysime Jų avis.)
Kas yra Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus avys? Kaip mes jas ganysime?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
„Tai Kristaus kvietimas kiekvienam krikščioniui šiais laikais: „Ganyk mano aveles. […] Ganyk mano aveles“ – pasidalinkite mano Evangelija su jaunu ir senu pakylėdami, laimindami, guosdami, padrąsindami ir stiprindami, ypač tuos, kurie mąsto ir tiki kitaip nei mes“ („Būkime panašesni į Kristų krikščionys“,2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kodėl ką tik jų atpažintas principas yra mums svarbus, paprašykite trijų mokinių pakaitomis garsiai perskaityti tokius pavyzdžius. (Šiuos pavyzdžius galite pritaikyti pagal savo mokinių poreikius ir interesus.) Perskaičius kiekvieną pavyzdį, užduokite toliau parašytus klausimus.
Vaikinai pietaudami pakviečia jaunuolį prisėsti prie jų ir jis tikisi su jais susidraugauti. Jiems besišnekučiuojant, vienas iš grupelės vaikinų pradeda viešai šaipytis iš kito vaikino.
Mergina mėgsta žaisti futbolą. Ji kiekvieną savaitę skiria daug valandų žaisdama futbolą ir turi mažai laiko kitiems dalykams, tokiems kaip šeimos namų vakaras ar asmeninis Raštų studijavimas.
Jaunuolis yra labai užsiėmęs tiek mokslo, tiek užklasine veikla. Visą savaitę jis laukė penktadienio vakaro, kad galėtų retai pasitaikantį savo laisvalaikį praleisti kartu su draugais. Tą vakarą, nespėjus jam paskambinti vienam iš draugų, jo namų lankymo porininkas paskambino, kad sužinotų, ar jis gali kartu su juo skubiai padėti jiems paskirtai šeimai.
Kokius pasirinkimus turi šis žmogus?
Kaip šis žmogus gali parodyti savo meilę Viešpačiui? Kaip toks veiksmas parodys mūsų meilę Viešpačiui?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Holando teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Mano mylimi broliai ir seserys, nesu tikras, ką patirsime teismo dieną. Bet labai nustebsiu, jei kažkurią pokalbio akimirką Dievas nepaklaus mūsų to, ko Kristus paklausė Petrą: „Ar myli mane?“ („Pirmasis ir didysis įsakymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pasidalinkite savo liudijimu apie svarbą pasirinkti mylėti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų labiau nei visa kita ir parodyti tą meilę ganant Jų avis.
Paminėkite lentoje nupieštoje širdyje išvardintus dalykus ir šalia jų užrašytą klausimą: „Ar myli mane labiau negu šitie?“ Pabraukite žodį šitie ir paskatinkite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į tokius klausimus:
Jeigu tą patį klausimą jums užduotų Jėzus, kaip manote, kokius dalykus jūsų gyvenime Jis įvardintų „šitais“?
Apibendrinkite Jono 21:18–21 paaiškindami, kad Jėzus išpranašavo, jog Petrui pasenus, jis „[išties] rankas“ (18 eilutė) ir bus nuvestas ten, kur nenori eiti. Tradiciškai yra manoma, kad Petras mirė nukryžiuotas. Tačiau yra sakoma, kad Petras paprašė būti nukryžiuotas aukštyn kojomis, kadangi nelaikė savęs vertu mirti taip pat kaip Gelbėtojas (žr. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, plg. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 3:151–152).
Išgirdęs šią pranašystę, Petras paklausė, kas nutiks apaštalui Jonui, dar žinomam kaip Jonui Mylimajam. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 21:22–23. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas atsakė Petrui.
Ką Petras sužinojo apie Joną?
Paaiškinkite, kad žodis pasiliktų22 eilutėje reiškia liktų gyventi ant žemės. Todėl Jonas, kaip perkelta esybė, išliks ant žemės iki Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo. Perkeltos esybės yra „asmenys, kurie taip pakeisti, arba perkelti į kitą būseną, kad nepatiria skausmo ar mirties iki jų prikėlimo į nemirtingumą“ (Raštų rodyklė, „Perkeltos esybės“, scriptures.lds.org).
Į ką, pagal 22 eilutę, Jėzus norėjo, kad Petras atkreiptų dėmesį, užuot rūpinęsis, kas nutiks Jonui?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 21:24–25. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką baigdamas savo metraštį Jonas norėjo, kad visi sužinotų.
Ką baigdamas savo metraštį Jonas norėjo, kad visi sužinotų?
Lentoje užrašykite tokius klausimus:
Kuris iš Mato, Morkaus, Luko ir Jono evangelijose parašytų Gelbėtojo žemiškosios tarnystės pasakojimų, įvykių ar mokymų paveikė jus labiausiai? Kodėl?
Paskatinkite mokinius apmąstyti atsakymus į šiuos klausimus. Galite tyliai paleisti giesmės „Sekit mane“ (Giesmės, 56) įrašą ir leisti mokiniams peržvelgti ir prisiminti kelias jų sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašytas tiesas, kurias jie išmoko. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada keletą mokinių pakvieskite ateiti prieš klasę ir atsakyti.
Pamoką galite baigti paliudydami apie Mato, Morkaus, Luko ir Jono aprašytų Jėzaus Kristaus žemiškosios tarnystės ir apmokėjimo įvykių tikrumą.
Daugiau komentarų apie Jėzaus ir Petro pokalbį, aprašytą Jono 21, skaitykite vyresniojo Džefrio R. Holando kalboje „Pirmasis ir didysis įsakymas“ (2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Anksčiau Savo žemiškojoje tarnystėje Gelbėtojas pasakė: „Kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“ (Mato 16:28). Prisikėlęs Kristus išpranašavo, kad Jonas bus tas, kuris išpildys tą pranašystę ir „pasiliks“ ant žemės, kol Jis sugrįš (žr. Jono 21:22–23). Išsamesnį pasakojimą apie šį pokalbį tarp Gelbėtojo, Petro ir Jono randame Doktrinos ir Sandorų 7 skyriuje, kuris „yra paties Jono ant odos surašyto ir paslėpto metraščio vertimas“ (DS 7 skyriaus įvadas). Šis apreiškimas paaiškina, kad Jonas prašė Gelbėtojo duoti „galią mirčiai, kad galė[tų] gyventi ir vesti sielas pas [jį]“, į tai atsakydamas Gelbėtojas suteikė Jonui galią gyventi iki Jo antrojo atėjimo (žr. DS 7:1–3). Jonas tapo „perkelta“ esybe. Tokios esybės yra „pakeistos, arba perkeltos į kitą būseną, kad nepatirtų skausmo ar mirties iki jų prikėlimo į nemirtingumą“ (Raštų rodyklė, „Perkeltos esybės“, scriptures.lds.org). Daugiau informacijos apie perkeltas esybes rasite 3 Nefio 28:4–40, šios eilutės patvirtina, kad trys mokiniai nefitai patyrė tą patį pokytį, kurį patyrė Jonas (žr. 3 Nefio 28:6)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 271).
1831 metų birželį pranašas Džozefas Smitas mokė, kad tuo metu Jonas tarnavo dešimčiai dingusių genčių (žr. History of the Church, 1:176). Išskyrus šį teiginį mes nežinome konkrečios Jono, kaip pakeistos esybės, tarnystės smulkmenų. Būtų neišmintinga spėlioti apie Jono buvimo vietą ar atliktus darbus.