Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Luko 10:38–17:37 (11 dalį), neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Iš Mortai pasakytų Gelbėtojo žodžių mokiniai sužinojo, kad, jei nutariame pasišvęsti ne žemiškiems, o dvasiniams reikalams, gausime ilgalaikius palaiminimus. Jėzus taip pat mokė, kad, jei iškilus bėdai atkakliai melsimės ir prašysime Dangiškojo Tėvo palaiminimų, Jis atsakys į mūsų maldas Savo laiku ir Savo būdu. Mokiniai sužinojo šias tiesas: Viešpats įsako negeisti pasaulio turtų. Jei siekiame Dievo karalystės statymo ir Jo teisumo, Jis padės mums pasirūpinti savo poreikiais ir paruoš mums vietą Savo karalystėje.
Iš šių skyrių mokiniai sužinojo tokias tiesas: jei stengiamės padėti žmonėms, kuriems sekasi prasčiau nei mums, prisikeldami gausime atlygį iš Viešpaties. Jei kitus dalykus iškelsime aukščiau už Viešpatį ir Jo Evangeliją, prarasime Evangelijos palaiminimus, kuriuos galėtume gauti. Jėzaus Kristaus mokiniai turi noriai aukoti viską, kad galėtų Juo sekti. Kai padedame kitiems įgyti troškimą atgailauti, džiaugiamės mes ir džiūgauja dangūs.
Iš palyginimų apie apsukrųjį prievaizdą ir turtingą vyrą bei Lozorių, mokiniai sužinojo, kad, jei išmintingai ruošiamės amžinajai ateičiai ir teisiai naudojamės žemiškaisiais turtais, galime būti palaiminti amžinaisiais turtais. Jie taip pat sužinojo šiuos principus: jei esame godūs ir savo žemiškųjų turtų nenaudojame dorai, galiausiai kentėsime ir gailėsimės; atsiverčiama patikėjus pranašų žodžiais ir jais sekant, o ne pamačius stebuklus ar angelus.
Luko 17 skyriuje rašoma, kad apaštalai paprašė Jėzaus sustiprinti jų tikėjimą. Mokiniai sužinojo, kad, mūsų tikėjimas stiprės, kai stengsimės daryti viską, ką mums paveda Dangiškasis Tėvas, ir kai atminsime, kad visada esame Jam skolingi. Mokiniai taip pat sužinojo, kad jeigu darome, ką Viešpats nurodė, gauname Jo palaiminimus ir kad svarbu rodyti dėkingumą Viešpačiui už gaunamus palaiminimus.
Įvadas
Gelbėtojas atsakė į fariziejų priekaištus dėl to, kad Jis bendrauja su muitininkais ir nusidėjėliais, pateikdamas palyginimus apie paklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną.
Jėzus pateikia palyginimą apie paklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną
Pamoką pradėkite paklausdami mokinių, ar jie kada nors buvo pametę jiems brangų daiktą.
Ką buvote pasiryžę daryti, kad jį surastumėte? Kodėl?
Ką, jūsų manymu, reiškia būti dvasiškai „prapuolusiam“? (Padėkite mokiniams suprasti, kad tai gali reikšti tuos, kurie dar nepriėmė atkurtosios Jėzaus Kristaus Evangelijos arba šiuo metu negyvena pagal Evangelijos mokymus.)
Pakvieskite mokinius pagalvoti apie kurį nors pažįstamą žmogų, kuris galimai yra dvasiškai pasiklydęs. Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie mano apie tokį žmogų.
Paaiškinkite, kad Luko 15 skyriuje pateikti Gelbėtojo mokymai apie pasiklydusius dvasiškai. Pasiūlykite mokiniams Luko 15 skyriuje surasti teiginius, nusakančius, ką Dangiškasis Tėvas mano apie dvasiškai pasiklydusius ir kokios mūsų pareigos jų atžvilgiu.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Luko 15:1–2. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, dėl ko skundėsi fariziejai ir Rašto aiškintojai.
Dėl ko skundėsi fariziejai ir Rašto aiškintojai?
Ką tokie skundai pasako apie fariziejus ir Rašto aiškintojus?
Paaiškinkite, kad Gelbėtojas atsakė pateikdamas tris palyginimus: apie paklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną. Paprašykite jų atkreipti dėmesį, kodėl kiekviename palyginime kas nors buvo pamesta ir kokiu būdu buvo surandama.
Paaiškinkite, kad palyginimuose apie pasiklydusią avį ir pamestą monetą Gelbėtojas nupasakojo, kaip piemuo ir monetą pametusi moteris stropiai ieškojo to, kas buvo prarasta, kol surado.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 15:4–6, 8–9. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip jautėsi piemuo ir ta moteris, radę avį ir monetą.
Kuo skiriasi avies ir monetos praradimo būdai? (Be abejonės, avis pasiklydo pati, elgdamasi, kaip jai buvo įprasta, o moneta buvo pamesta dėl jos savininkės neapdairumo arba nerūpestingumo [žr. David O. McKay, iš Conference Report, Apr. 1945, 120–122].)
Kokiais žodžiais apibūdinami piemens ir moters jausmai?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Luko 15:7, 10 ir surasti, su kuo Viešpats palygino piemens ir moters džiaugsmą. (Su džiaugsmu danguje dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio.)
Paaiškinkite, kad Luko 15 skyriuje pateiktas trečias palyginimas – tai istorija apie sūnų palaidūną (švaistūną), jo vyresnįjį brolį ir jų tėvą.
Galite suskirstyti mokinius grupelėmis po tris. Kiekvienai grupelei išdalinkite toliau parodyto lapelio kopijas. Paprašykite juos grupelėmis garsiai perskaityti Luko 15:11–32. Vieno mokinio paprašykite palyginimą apmąstyti iš sūnaus palaidūno pozicijos, antro apmąstyti jį iš tėvo pozicijos, o trečio – iš vyresniojo brolio pozicijos.
Kai mokiniai baigs skaityti, paprašykite jų aptarti išdalintuose lapeliuose užrašytus klausimus.
Užuot prašę perskaityti ir aptarti palyginimą, galite parodyti filmuką „The Prodigal Son“ (liet. „Sūnus palaidūnas“) (5:35) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos. (liet. „Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą“). Kiekvienam mokiniui duokite po šio lapelio kopiją ir paprašykite jų, kad žiūrėdami filmuką ieškotų atsakymų į klausimus. Šį filmuką galima rasti internete adresu LDS.org.
Kodėl sūnus palaidūnas paklydo? (Skirtingai nuo avies ir monetos, sūnus palaidūnas paklydo, nes pats maištavo.)
Ką sužinome apie Dangiškojo Tėvo atsaką atgailaujantiems ir sugrįžtantiems, suprasdami, kad šiame palyginime tėvas simbolizuoja Dangiškąjį Tėvą? (Mokiniai turėtų nurodyti principą, panašų į šį: Jei atgailaudami ir siekdami Dangiškojo Tėvo atleidimo sugrįšime pas Jį, Jis džiūgaus ir priims mus išskėstomis rankomis. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kaip šis principas gali padėti tiems, kurie pasiklydo dvasiškai?
Mokiniams priminkite apie vyresnįjį brolį iš to palyginimo.
Kodėl, jūsų manymu, vyresnysis brolis supyko?
Kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, o likusiųjų – paklausyti įžvalgų apie vyresniojo brolio pyktį:
Paveikslėlis
Holland, Jeffrey R.
„Jausdamasis neįvertintas ir turbūt kiek savęs gailėdamas, šis pareigingas sūnus – o jis ypač pareigingas – tą akimirką užmiršta, kad jam niekados neteko patirti pažeminimo ir nevilties, baimės ir pasišlykštėjimo savimi. Tą akimirką jis užmiršta, kad kiekvienas veršis ūkyje jau yra jo, taip pat kaip ir drabužiai spintoje, ir kiekvienas žiedas stalčiuje. Tą akimirką jis užmiršta, kad už jo ištikimybę visada bus atlyginta. […]
Tam, kuris turi iš esmės viską ir užsitarnavo tai savo nuoširdžiu darbu, trūksta vieno, kad taptų tikru Viešpaties žmogumi, kokiu beveik jau yra. Jam dar reikia pajausti tą užuojautą ir gailestingumą, mielaširdingą regėjimo perspektyvą, kuri padėtų suprasti, jog sugrįžo ne konkurentas. Tai jo brolis. […]
Iš tikrųjų jaunesnysis brolis buvo kalinys – nuodėmės, kvailumo ir kiaulidės kalinys. Tačiau vyresnis brolis taip pat gyvena tam tikruose rėmuose. Jis negalėjo ir vis dar negali išsivaduoti iš savo kalėjimo pats. Jam neduoda ramybės žaliaakė pavydo pabaisa. Jis jaučiasi neįvertintas tėvo ir apgautas brolio, nors taip nėra“ („Kitas sūnus paklydėlis“, 2002 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, pasak vyresniojo Holando, supyko vyresnysis brolis? Iš ko sprendžiame, kad ir vyresnis brolis pasiklydo?
Ką turėtume prisiminti matydami Dievo gailestingumą ir palaiminimus atgailaujantiems ir sugrįžtantiems pas Jį?
Kokį principą apie tapimą panašiam į mūsų Dangiškąjį Tėvą sužinome iš šio palyginimo? (Mokiniai turėtų nurodyti principą, panašų į šį: Tapti panašūs į Dangiškąjį Tėvą galime tada, kai į atgailaujančius reaguojame su atjauta ir džiaugsmu.)
Priminkite mokiniams apie galimai dvasiškai pasiklydusį žmogų, apie kurį jie galvojo pamokos pradžioje. Paraginkite juos pamaldžiai apsvarstyti galimybes padėti jam atgailauti ir priartėti prie Dangiškojo Tėvo. Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip galbūt jie patys klysta ir galbūt turi atgailauti ir grįžti pas Gelbėtoją.
Paprašykite mokinių prisiminti, ar kada nors kas nors su jais pasielgė netinkamai ir kaip jie tada jautėsi. Paaiškinkite, kad kitoje dalyje jie mokysis apie tai, kokį būdą reaguoti į tuos, kurie su Juo elgėsi netinkamai, pasirinko Gelbėtojas. Paprašykite jų atkreipti dėmesį į papildomas detales Luko pasakojime apie Jėzaus kentėjimą Getsemanėje ir ką Jėzus valgė po Prisikėlimo.