Biblioteka
45 pamoka. Luko 3–4


45 pamoka

Luko 3–4

Įvadas

Jonas Krikštytojas skelbė atgailą ir liudijo apie Mesijo atėjimą. Jėzus Kristus buvo pakrikštytas Jono, o tada keturiasdešimt dienų pasninkavo dykumoje. Atvykęs į Galilėją, Nazarete Jėzus pareiškė esąs Mesijas. Nazareto gyventojai Jį atstūmė ir Jis išėjo į Kafarnaumą, ten pagydė ligonį ir išvijo demonus.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Luko 3:1–22

Jonas Krikštytojas liudija apie Jėzų Kristų

Prieš pamoką vieno kurio nors mokinio paprašykite išstudijuoti pasakojimą apie Eliją ir našlę iš Sarepto iš 1 Karalių 17:1–16, o kitą mokinį – pasakojimą apie Naamaną ir Eliziejų iš 2 Karalių 5:1–15. Paaiškinkite, kad pamokos metu jie turės trumpai apibendrinti šiuos pasakojimus. Paprašykite jų pabrėžti, kokiais veiksmais Naamanas ir našlė iš Sarepto pademonstravo savo tikėjimą, ir atkreipti dėmesį, kad jie abu buvo kitataučiai (ne iš Izraelio namų).

Pamokos pradžioje paprašykite mokinių ant popieriaus lapo aprašyti atvejį, kai jie jautėsi atskirti arba atstumti aplinkinių dėl to, kad gyvena pagal atkurtąją Jėzaus Kristaus Evangeliją (paprašykite mokinių ant lapų nerašyti savo vardų). Skyrę pakankamai laiko, paprašykite jų atiduoti lapus. Keletą jų perskaitykite garsiai.

Paraginkite mokinius studijuojant Luko 3:1–22 surasti tiesą, paaiškinančią, kodėl gyvenantieji pagal Evangeliją kartais jaučiasi atskirti nuo kitų.

Paaiškinkite, kad pagal Mozės įstatymą aukštasis kunigas buvo pirmininkaujantis Aarono kunigystės pareigūnas ir politinis Izraelio tautos vadovas. Tačiau Gelbėtojo tarnystės metu aukščiausiojo kunigo vieta tapo korumpuota. Aukštieji kunigai nebebuvo parenkami Dievo, bet juos pasirinkdavo tokie žmonės kaip Herodas ir kiti Romos pareigūnai (žr. Bible Dictionary, „High priest“).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 3:2–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, su kuo vietoje aukštųjų kunigų kalbėjo Dievas.

  • Kam vietoj aukštųjų kunigų atėjo Viešpaties žodis? („Zacharijo sūn[ui] Jon[ui]“, taip pat žinomam Jono Krikštytojo vardu.)

  • Ko mokė Jonas Krikštytojas?

Paaiškinkite, kad Jono dienomis kai kurie žmonės tikėjo, kad, būdami Abraomo palikuonys, jie yra geresni, arba labiau mylimi Dievo, nei kitataučiai. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 3:7–9, o likusių mokinių paprašykite rasti, ką, pagal Jono mokymą, žydams reikėjo daryti, kad įtiktų Dievui.

  • Ką, pagal Jono mokymą, žydams reikėjo daryti, kad įtiktų Dievui? (Paaiškinkite, kad „vaisius“ tai mūsų pasirinkimų pasekmių simbolis.)

  • Kas, pasak 9 eilutės, nutiks tiems, kurie neduos „gerų vaisių“, arba negyvens teisiai?

Apibendrinkite Luko 3:10–15, paaiškindami, kad tam tikras žydų grupes Jonas mokė, kaip nešti gerus vaisius. Jono tarnystė buvo įspūdinga, ir kai kas manė, kad jis galbūt ir yra Mesijas.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 3:16–17, o likusiųjų paprašykite surasti, ką, pasak Jono, darys atėjęs Mesijas.

  • Ką, pasak Jono, darys atėjęs Mesijas?

Paaiškinkite, kad frazė „krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (16 eilutė) nurodo apvalantį ir pašventinantį gautos Šventosios Dvasios poveikį.

Kad mokiniai geriau suprastų 17 eilutę, parodykite saujelę grūdų ar mažų akmenėlių ir šiek tiek pjuvenų arba mažų laikraščio skiautelių. Sumaišykite grūdus su pjuvenomis ir papilkite ant negilaus padėklo.

  • Kaip atskirti grūdus nuo pjuvenų?

Paaiškinkite, kad nupjovus ir iškūlus kviečius (kad grūdai būtų atskirti nuo varpų liekanų) grūdus reikia vėtyti. Vėtymas – tai senovinis metodas kviečių grūdams atskirti nuo pelų (varpų nuokulų) ir luobelių. Vėtytojas naudodavo didelį kastuvą arba medines šakes (Raštuose vartojamas žodis „vėtyklė“) iškultiems kviečiams išmesti į orą. Vėjas nunešdavo lengvus, nereikalingus pelus, o sunkesni kviečių grūdai sukrisdavo į krūvą vėtymo vietoje.

Šį veikimo principą pademonstruokite pasigaminę vėduoklę (iš storo popieriaus, kartono lapo arba, jei kitaip neįmanoma, išlankstykite iš paprasto popieriaus). Į klasės priekį pasikvieskite vieną mokinį ir paprašykite jo pamosuoti vėduokle virš grūdų ir pjuvenų. Mokiniui mojuojant vėduokle, švelniai prasijokite mišinį per pirštus, kad susidaręs vėjelis galėtų nupūsti pjuvenas, o grūdai nukristų atgal į padėklą. Paprašykite mokinį sėstis.

  • Ką simbolizuoja kviečiai ir pelai? (Kviečiai simbolizuoja teisiuosius, o pelai – nedorėlius.)

  • Kas, pasak 16–17 eilučių, atskiria teisiuosius nuo nedorėlių? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Jėzus Kristus atskiria teisiuosius nuo nedorėlių.)

  • Nors galutinis teisiųjų ir nedorėlių atskyrimas įvyks Teismo dieną, kaip sekimas Jėzumi Kristumi ir gyvenimas pagal Jo Evangeliją dabar atskiria Jo mokinius nuo kitų?

  • Kodėl turime suprasti, kad pastangos sekti Jėzumi Kristumi ir gyventi pagal Jo Evangeliją gali mus atskirti nuo kitų arba sukelti tokį jausmą?

Apibendrinkite Luko 3:18–22, paaiškindami, kad Jėzus atėjo pasikrikštyti pas Joną Krikštytoją. Vėliau Herodas Joną Krikštytoją įkalino.

Luko 3:23–38

Pateikiama Jėzaus Kristaus giminės linija

Apibendrinkite Luko 3:23–38, paaiškindami, jog Lukas įtraukė Jėzaus genealogiją ir paliudijo, kad Juozapas buvo „laikomas“ (o ne buvo iš tikrųjų) Jėzaus, Dievo Sūnaus, tėvu.

Luko 4:1–13

Dykumoje Jėzų gundo Šėtonas

Paaiškinkite, kad Luko 4:1–13 užrašytas pasakojimas, kaip Jėzus 40 dienų pasninkavo dykumoje ir atstūmė Šėtono pagundas.

Luko 4:14–30

Jėzus praneša, kad Jis yra Mesijas

Lentoje užrašykite žodžius prislėgtieji, belaisviai, vargdieniai ir aklieji. Paprašykite mokinių prisiminti, ar buvo toks metas, kai vienu iš šių žodžių jie galėjo įvardinti savo savijautą. Pakvieskite juos studijuojant Luko 4:14–30 ieškoti būdo, kaip sulaukti paguodos, apėmus tokiems jausmams.

Apibendrinkite Luko 4:14–17, paaiškindami, kad, grįžęs iš dykumos, Jėzus pradėjo mokyti žmones Galilėjos sinagogose. Netrukus Jis grįžo į gimtąjį Nazareto miestą. Būdamas ten, sinagogoje Jis stojo skaityti iš Izaijo knygos.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 4:18–21, o likusių mokinių paprašykite surasti, ką apie dievišką Mesijo misiją mokė Izaijas.

  • Apie ką gimtojo Nazareto miesto žmonėms liudijo Jėzus? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Jėzus yra Mesijas, pasiųstas gydyti vargdienių ir išlaisvinti žmones iš dvasinės nelaisvės.)

  • Kokie jūsų išgyvenimai parodė jums, kad Jėzus Kristus ir šiomis dienomis mus gydo ir gelbėja?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 4:22, o likusių mokinių paprašykite surasti, kaip Nazareto gyventojai reagavo į tvirtą Jėzaus pareiškimą, kad Jis yra tas seniai laukiamas Mesijas.

  • Kaip žmonės reagavo į Jėzaus pareiškimą?

  • Remdamiesi 22 eilute atsakykite, kodėl, jūsų manymu, Nazareto gyventojams buvo sunku patikėti, kad Jėzus yra Mesijas?

Apibendrinkite Luko 4:23, paaiškindami, kad Jėzus žinojo, jog Nazareto gyventojai norės, kad Jis įrodytų esąs Mesijas, pakartodamas stebuklus, kuriuos atliko Kafarnaume.

Paprašykite mokinių tyliai peržvelgti Luko 4:24–27 ir rasti du Senojo Testamento pasakojimus, apie kuriuos užsiminė Gelbėtojas, atsakydamas Nazareto gyventojams. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.

Dviejų anksčiau šiuos pasakojimus išstudijuoti pakviestų mokinių paprašykite pateikti paruoštus apibendrinimus. Po to paaiškinkite, jog Jėzus mokė Nazareto gyventojus, kad nors stebuklus patyrė izraelitai – našlės ir raupsuotieji, tarp jų buvo ir kitataučių.

  • Kaip Naamanas ir našlė iš Sarepto parodė tikėjimą?

  • Kuo našlės ir Naamano tikėjimas skyrėsi nuo Nazareto gyventojų tikėjimo?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Nazarete Jėzus parodė vos kelis stebuklus, nes daugumai žmonių ten trūko tikėjimo Juo (žr. Mato 13:54–58; Morkaus 6:1–6).

  • Kokį principą apie tikėjimą sužinome sugretindami Nazareto gyventojus su našle ir Naamanu? (Padėkite mokiniams atrasti principą, panašų į šį: Kai rodome savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, galime pastebėti vykstant stebuklus.)

Pakvieskite mokinius ateiti prie lentos ir sudaryti sąrašą būdų, kaip galime parodyti, jog tikime, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas. Mokiniams sudarius sąrašą, paklauskite:

  • Kokie palaiminimai arba stebuklai vyksta tik veiksmais parodžius tikėjimą?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 4:28–30, o likusių mokinių paprašykite surasti, kaip buvusieji sinagogoje atsakė Jėzui. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.

  • Kaip šis pasakojimas parodo, kaip Jėzus Kristus atskirs nedorėlius nuo teisiųjų? (Žr. Luko 3:17.)

Luko 4:31–44

Jėzus išvaro demonus ir išgydo ligonį

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite jų su porininkais garsiai perskaityti Luko 4:31–44 ir surasti, kuo Kafarnaumo gyventojų gauti palaiminimai skyrėsi nuo tų, kuriuos gavo Nazareto gyventojai. Jiems baigus skaityti, paprašykite kartu su porininkais aptarti atsakymus į toliau pateiktus klausimus (siūlome šiuos klausimus užrašyti lentoje):

  • Kuo Kafarnaumo gyventojų gauti palaiminimai skyrėsi nuo tų, kuriuos gavo Nazareto gyventojai?

  • Kokius palaiminimus gavo Kafarnaumo gyventojai, lyginant su tais, kuriuos gavo Nazareto gyventojai?

  • Kaip šie pasakojimai iliustruoja principą, paaiškinantį, kad, kai rodome savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, galime pastebėti vykstant stebuklus?

Paskatinkite kelis mokinius savo atsakymais į paskutinius du klausimus pasidalinti su klase.

Pamokos pabaigoje paliudykite apie Jėzų Kristų ir palaiminimus, kuriuos gavote parodę tikėjimą Juo. Paprašykite mokinių sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti keletą būdų, kaip jie gali parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi. Paskatinkite juos užsibrėžti tikslą daryti tai, ką užsirašė.

Komentarai ir kontekstas

Luko 3:17. „[Jis] surinks kviečius į klėtį“

Vienas iš klėties, į kurią bus surinkti kviečiai, arba teisieji, paaiškinimų – ji simbolizuoja šventyklą. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, cituodamas į Luko 3:17 panašų palyginimą (žr. Almos 26:5), pasakė:

„Klėtys reiškia šventas šventyklas. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas paaiškino: „Žinoma, kad krikštydami turėtume žvelgti ne tik į krikštyklą, bet ir į šventą šventyklą. Didžioji klėtis, į kurią turi būti surinkti šie pėdai, yra šventa šventykla“ (žr. John L. Hart, ‘Make Calling Focus of Your Mission,’ Church News, Sept. 17, 1994, 4). Šis nurodymas paaiškina ir akcentuoja šventų šventyklos apeigų ir sandorų svarbą: kad „pėdai neprapultų“ („Garbingai išlaikyk vardą ir padėtį,“ 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Luko 4:25–27. Naamanas ir našlė iš Sarepto

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pakomentavo našlės iš Sarepto ir Naamano parodytą tikėjimą, lygindamas su Nazareto gyventojų tikėjimu Jėzaus dienomis:

„Ten, kur yra tikėjimas, yra ir stebuklai. Ten, kur nėra tikėjimo, stebuklai nevyksta. Ir kaip senovės pranašai išeidavo iš avidės, ieškodami vertų žmonių, kuriems galėtų tarnauti, taip ir Jėzus išėjo iš Nazareto, ieškodamas imlių sielų, kurios Jį įtikės ir gaus palaiminimus, kurių suteikti Jis atėjo. Jei Nazareto gyventojai trokšta pamatyti kitur parodytus nuostabius darbus, tada tegul priima Tą, kuris pamokslauja jų sinagogoje, ir jie taip pat gaus dangaus palaiminimus“ (The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–1981], 2:26).

Spausdinti