Jėzus mokė apie pagalbos kitiems teikimo, net per šabą, svarbą. Meldęsis visą naktį, Jis pašaukė dvylika apaštalų ir mokė juos bei minią žmonių. Jis taip pat išgydė šimtininko tarną ir iš mirusiųjų prikėlė našlės sūnų.
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad Bažnyčios susirinkimuose jie išgirsta pranešimą apie tarnavimo vienai netoliese gyvenančiai šeimai projektą. Po pranešimo jie nugirsta kelis komentarus. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šiuos galimus komentarus:
„Tai šeimai pastaruoju metu labai sunku. Mielai padėsiu jiems, kuo tik galėsiu.“
„Tikiuosi, kad po to bus vaišės, nes jei nebus, aš neisiu.“
„Tikrai nenoriu eiti, bet man kitą savaitę reiks pagalbos projekte, kurį rengiu, todėl, ko gero, turėčiau dabar padėti.“
„Eisiu, jei eis mano draugas.“
Ką šie pavyzdžiai byloja apie priežastis, dėl kurių kartais žmonės tarnauja?
Paprašykite mokinių pagalvoti, kokias galimybes tarnauti jie turėjo ir kaip jautėsi tarnaudami. Paraginkite mokinius, studijuojant Luko 6–7 skyrius, surasti principus, galinčius padėti jiems tarnauti prasmingiau.
Apibendrinkite Luko 6 skyrių, paaiškindami, kad tarnystės pradžioje Galilėjoje Jėzus šabo dieną išgydė padžiūvusią žmogaus ranką, naktį praleido melsdamasis ir pašaukė dvylika apaštalų. Tada Jėzus ėmėsi juos ir „didel[ę] daugyb[ę] žmonių“ (17 eilutė) mokyti, kaip gauti dangaus palaiminimus.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Luko 6:19 ir surasti, ką prieš pradėdamas mokyti Jėzus padarė dėl tų žmonių. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Luko 6:31–35. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokį patarimą Jėzus davė Savo mokiniams.
Kokį patarimą Jėzus davė Savo mokiniams?
Ką, pasak 35 eilutės, turime tikėtis gauti, jei darome gera kitiems? (Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti žodžius „nieko nesitikėdami“.)
Kokių žemiškų apdovanojimų žmonės tikisi tarnaudami?
Ką mums pažada Viešpats, jei darome gera kitiems nesitikėdami nieko už tai gauti? (Mokiniai turėtų nurodyti principą, panašų į šį: Jei darome gera kitiems, nesitikėdami nieko už tai gauti, mūsų laukia didelis atlygis ir mes būsime Aukščiausiojo vaikai.)
Paaiškinkite, kad nors visi esame Dievo vaikai, darantieji gera kitiems panaudoja savo dievišką potencialą tapti panašūs į Dangiškąjį Tėvą.
Kodėl šis pažadas yra geriausias atlygis mylintiems ir darantiems gera kitiems?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 6:36–38. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Jėzaus duotų pavyzdžių, kaip galime daryti gera kitiems.
Kokius, pasak 36–37 eilučių, pavyzdžius, kaip daryti gera kitiems, nurodė Jėzus? (Galite paaiškinti, kad tie, kurie darys gera sekdami šiais pavyzdžiais, susilauks Dievo malonės ir atleidimo.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti 38 eilutę, į pamoką atsineškite kibirėlį, krepšį arba dėžę ir kelis kitus daiktus – drabužių, maisto ir butelių su vandeniu. Būtinai pasiimkite daugiau daiktų nei telpa į atsineštą tarą. Į klasės priekį pasikvieskite vieną mokinį ir paprašykite jo sutalpinti kuo daugiau daiktų. Mokiniui baigus, paklauskite jo arba jos:
Kaip frazė „saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu“ (38 eilutė) nusako jūsų pastangas sutalpinti daiktus? (Padėkokite mokiniui ir paprašykite sugrįžti į savo vietą.)
Ką šios frazės sako apie tai, kaip Dangiškasis Tėvas mums atsilygina už tai, kad darome gera kitiems? (Mokiniai gali atsakyti skirtingai, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti ši tiesa: Kai dosniai duodame kitiems, Dangiškasis Tėvas mus dosniai laimina.)
Kaip galite būti dosnūs kitiems?
Pakvieskite mokinius prisiminti, kada jie ar jų pažįstami buvo dosnūs kitiems. Parodykite mokiniams šiuos klausimus (arba padalinkite jų kopijas) ir paprašykite atsakyti į juos savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose (arba jiems padalintuose lapuose).
Kada jūs ar jūsų pažįstamas buvote palaiminti Viešpaties, nes buvote dosnūs kitiems?
Ką darysite, kad būtumėte dar dosnesni kitiems?
Skyrę pakankamai laiko, galite pakviesti vieną ar kelis mokinius papasakoti, ką parašė. Padrąsinkite mokinius, kad, stengdamiesi būti dosnesni kitiems, melstų Viešpaties pagalbos.
Paaiškinkite, kad, baigęs mokyti žmones, Jėzus įėjo į miestą, vadinamą Kafarnaumu.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 7:2–5. Paprašykite, kad klasė sektų skaitomą tekstą ir surastų, kas prašė Jėzaus pagalbos, sužinojęs, kad Jis yra mieste.
Kas prašė Jėzaus pagalbos?
Paaiškinkite, kad šimtininkas buvo romėnų armijos karo vadas, atsakingas už 50–100 žmonių grupę.
Dėl ko nerimavo šimtininkas?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad paprastai žydai nemėgo šimtininkų, nes jie atstovavo Romos politinę ir karinę valdžią žydams ir jų žemei (žr. New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 153).
Koks žmogus buvo tas šimtininkas?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 7:6–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip šis šimtininkas parodė didį tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Kaip šis šimtininkas parodė didį tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Luko 7:9–10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip pasireiškė šimtininko tikėjimas. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Kokių principų galime pasimokyti iš šio pasakojimo? (Mokiniai gali nurodyti skirtingus principus, tarp kurių gali būti tokie: Rodydami tikėjimą Jėzumi Kristumi galime palaiminti kitų gyvenimus.)
Paaiškinkite, kad tą pačią dieną, kai išgydė šimtininko tarną, Jis atliko kitą stebuklą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 7:11–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, su kuo susidūrė Jėzus ir Jo mokiniai, priartėję prie miesto, vadinamo Nainu.
Užuot prašę garsiai perskaityti Luko 7:11–12, galite parodyti mokiniams filmuko „The Widow of Nain“ (liet. „Naino našlė“) (0:00–0:45) dalį iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (liet. „Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą“), kurį galima rasti internete adresu LDS.org.
Ką, priėję miesto vartus, pamatė Jėzus ir Jo mokiniai?
Remdamiesi 12 eilute atsakykite, kodėl to jaunuolio mirtis moteriai buvo tokia didelė tragedija?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad ši moteris ne tik prarado vienturtį sūnų. Ji jau buvo praradusi savo vyrą. Be didžio sielvarto, kurį jautė, ji, ko gero, liko be finansinės paramos.
Kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti Luko 7:13–15 arba parodykite likusią filmuko dalį (0:45–2:23). Pakvieskite klasę ieškoti, ką padarė Gelbėtojas, pamatęs šios moters sielvartą.
Ką Gelbėtojas padarė dėl šios moters?
Kodėl, anot 13 eilutės, Jėzus išgydė šios moters sūnų? (Galite pabrėžti, kad našlė Jo neprašė išgydyti sūnaus, bet Jis matė, ko jai reikia, ir padėjo.)
Kaip jaustumėtės tos našlės vietoje, pamatę, kaip Gelbėtojas prikelia iš mirusiųjų jūsų sūnų?
Kokį būdą sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu sužinome iš šio pasakojimo? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu galime užjausdami kitus ir rūpindamiesi jų neįvardytais poreikiais.)
Kaip galime įžvelgti žmonių poreikius, kai jie mums jų neįvardija?
Paaiškinkite, kad siekdami Šventosios Dvasios bendrystės mokiniai gali jausti Jos raginimą reaguoti į užslėptus kitų žmonių poreikius. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį: „Sutikęs žmones, elkis su jais taip, lyg jie turėtų didelę bėdą… ir dažniausiai būsi teisus“ („Viešpaties stiprybėje“, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kad padėtumėte studentams pajusti, koks svarbus ir teisingas yra šis jų atrastas principas, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti prezidento Tomo S. Monsono teiginį:
Paveikslėlis
Monson, Thomas S.
„Nė vienas pasakojimas apie Mokytojo tarnystę manęs nepaliečia taip, kaip Jo atjautos pavyzdys, parodytas gedinčiai našlei Naino mieste. […]
Kokią galią, kokį švelnumą, kokią atjautą parodė mūsų Mokytojas! Mes irgi galime laiminti kitus, jei tik seksime kilniu Jo pavyzdžiu. Progų galime rasti visur. Tereikia akių, kurios pastebėtų sunkią žmogaus padėtį, ausų, kurios išgirstų nebylius sudužusios širdies maldavimus. Taip, ir dar užuojautos kupinos sielos, kad galėtume bendrauti ne tik akis į akį ar ausį pasiekiančiu balsu, bet didingu Gelbėtojo būdu, širdis į širdį“ (“Meeting Life’s Challenges,” Ensign, Nov. 1993, 71).
Ar jūs arba kuris nors jūsų šeimos narys esate kada nors susilaukę kitų užuojautos ar patarnavimo, net kai to neprašėte?
Kaip sekimas Kristaus pavyzdžiu padeda mums išsiugdyti sugebėjimą įžvelgti kitų neįvardytus poreikius?
Jei nerodėte filmuko, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 7:16–17. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip žmonės reagavo išvydę našlės sūnaus prikėlimo stebuklą.
Kaip žmonės reagavo, Jėzui prikėlus našlės sūnų?
Paaiškinkite, kad, ko gero, dėl Naino našlės sūnaus išgydymo panašumo į Senojo Testamento pranašų Elijo ir Eliziejaus įvykdytą sūnų prikėlimą (žr. 1 Karalių 17:17–24;2 Karalių 4:17–22, 32–37;New Testament Student Manual,154) žmonės pareiškė: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ (16 eilutė).
Užbaikite pakviesdami mokinius ieškoti progų pasirūpinti kitų neįvardytais poreikiais. Paskatinkite juos dosniai tarnauti nesitikint ką nors už tai gauti.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo išvardijo keletą priežasčių, dėl kurių ir mes galime ir turėtume tarnauti:
„Žmonės tarnauja vieni kitiems dėl skirtingų priežasčių. Ko gero, nė vienas iš mūsų visą laiką netarnauja dėl tos pačios vienos priežasties. Kadangi esame netobulos esybės, daugelis mūsų tarnauja dėl kelių priežasčių ir, augant dvasiškai, tos priežasčių kombinacijos gali skirtis. Bet mes visi turėtume tarnauti dėl svarbiausių ir geriausių priežasčių.
Kokios būna tarnavimo priežastys? Galiu paminėti šešias priežastis – nuo mažiausios iki didžiausios.
Kai kas galbūt tarnauja tikėdamasis materialinio atlygio. […]
Kita tarnavimo priežastis galbūt vertingesnė už pirmąją, bet vis dar patenkanti į tarnavimo siekiant materialinio atlygio kategoriją, yra stimulas užsitikrinti gerus santykius. […]
Kai kas galbūt tarnauja bijodamas bausmės. […]
Kiti galbūt vedami pareigos, palaikydami draugus arba šeimos tradicijas. […]
Dar svarbesnė tarnavimo priežastis yra amžinojo atlygio siekis. […]
Paskutinis motyvas, kurį aptarsiu, mano manymu, yra visų svarbiausia priežastis. Tarnavimo požiūriu tai „dar prakilnesn[is] kelias“ (1 Kor. 12:31).
„Tikroji meilė yra tyra Kristaus meilė“ (Moronio 7:47). […]
Šis principas – kad tarnauti turime vedini meilės Dievui ir artimui, o ne asmeninės gerovės ar kokių kitų mažesnių motyvų – akivaizdžiai yra aukštas standartas. Matyt Gelbėtojas tai suprato, nes nesavanaudiškos ir visapusės meilės įsakymą sujungė su tobulybės idealu“ (“Why Do We Serve?” New Era, March 1988, 6, 7; taip pat žr. Dallin H. Oaks, “Why Do We Serve?” Ensign, Nov. 1984, 12–15).