Jėzus gyrė Joną Krikštytoją ir paliudijo, kad šis paruošė kelią Jo tarnystei. Jėzui valgant su fariziejumi Simonu, atgailaujanti moteris parodė tikėjimą ir meilę Gelbėtojui.
Jėzus giria Joną Krikštytoją ir liudija apie jo misiją
Suskirstykite mokinius dirbti poromis ir kiekvienai porai duokite po popieriaus lapą. Paprašykite mokinių per minutę atmintinai išvardyti tiek faktų apie Joną Krikštytoją, kiek tik gali. Praėjus minutei paprašykite mokinių suskaičiuoti lape surašytus faktus.
Kiek faktų apie Joną Krikštytoją jums pavyko išvardyti?
Pakvieskite mokinius papasakoti klasei, kokius faktus jie paminėjo.
Jei įmanoma, parodykite mokiniams ilgą nendrės stiebą ir švelnų drabužį. Paaiškinkite, kad Jėzus naudojo šiuos daiktus, mokydamas apie Jono Krikštytojo charakterio bruožus. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 7:24–26. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Jėzus mokė apie Joną Krikštytoją užsimindamas apie nendres ir drabužį.
Kuo Jonas Krikštytojas skiriasi nuo nendrės arba žolės stiebo? (Skirtingai nuo nendrės, kurią plaiksto ir siūbuoja vėjas, Jonas Krikštytojas buvo nepajudinamas liudydamas ir atlikdamas misiją.)
Paveikslėlis
Jonas Krikštytojas moko
Jonas Krikštytojas pamokslauja
Parodykite Jono Krikštytojo paveikslėlį ir paklauskite:
Kuo Jonas Krikštytojas skiriasi nuo „švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus“ ir nuo tų, kurie ištaigingai gyvena „karaliaus rūmuose“ (25 eilutė)? (Jonas Krikštytojas gyveno dykumoje ir vilkėjo labai šiurkščius kupranugario vilnos drabužius. Jonas Krikštytojas siekė ne laikinų patogumų, o vien tik vykdyti Dievo valią.)
Ką 26 eilutėje Jėzus pasakė apie Joną Krikštytoją?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti išskirtinį Jono Krikštytojo vaidmenį, paaiškinkite, kad Jėzus pacitavo prieš šimtus metų užrašytą pranašystę apie „pasiuntinį“, kuris „pareng[s] kelią [Mesijui]“ (Malachijo 3:1). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 7:27–28, o likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Jonas Krikštytojas buvo išskirtinis tarp pranašų.
Kokį ypatingą ir svarbų vaidmenį Jonui Krikštytojui buvo skirta atlikti? (Mokiniai gali atsakyti skirtingai, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti ši tiesa: Jonui Krikštytojui buvo numatyta paruošti kelią Dievo Sūnui ir Jį pakrikštyti.)
Kaip Jonas Krikštytojas ruošė kelią Jėzaus Kristaus atėjimui?
Paaiškinkite, kad pranašas Džozefas Smitas apie Luko 7:28 pasakė:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Jėzus buvo laikomas mažiausiai vertu Dievo karalystės ir, [matyt], mažiausiai vertu jų pasitikėjimo kaip pranašas; tuo jis tarsi pasakė: „Tas, kuris tarp jūsų laikomas mažiausiu, yra didesnis už Joną – tai esu Aš“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 80).
Apibendrinkite Luko 7:29–35, paaiškindami, kad daugelis tikėjo Jėzaus mokymais, bet ten buvę fariziejai ir įstatymo mokytojai atmetė Jo mokymus. Jėzus paaiškino, kad jie atmetė tiesą, nepriklausomai nuo to, kas jos mokė, Jis ar Jonas Krikštytojas.
Jėzui valgant su fariziejumi Simonu, moteris savo ašaromis nuplauna Jėzui kojas
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Ar galiu gauti nuodėmių atleidimą?
Paprašykite mokinių pagalvoti apie tas savo gyvenimo akimirkas, kai nežinojo, ar gali gauti nuodėmių atleidimą. Pakvieskite juos ieškoti į šį klausimą atsakančios tiesos, kai toliau studijuos Luko 7 skyrių.
Norėdami padėti mokiniams suprasti Luko 7:36–50 kontekstą ir turinį, pakvieskite vieną iš jų garsiai perskaityti šį apibendrinimą ir paaiškinimą:
Fariziejus, vardu Simonas, pakvietė Jėzų į savo namuose surengtą puotą. Tokiose puotose svečiai sėdėdavo aplink žemą stalą, atsirėmę į pagalvėles, ištiesę kojas ne į stalo pusę, o nuo jo. To meto visuomenės papročiai leido nepritekliuje gyvenantiems žmonėms susirinkti šių pokylių maisto likučius. Todėl buvo įprasta, kad puotos metu į namus užeidavo nekviesti žmonės (žr. James E. Talmage, Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 261).
Kaip ši moteris parodė savo meilę Jėzui Kristui? (Galite paaiškinti, kad „alebastrin[is] ind[as] kvapaus tepalo“ buvo buteliukas su brangiu kvapniuoju aliejumi.)
Ką pagalvojo Simonas, pamatęs, ką daro ši moteris?
Peržvelkite palyginimą, kurio mokė Jėzus, ir paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Luko 7:40–43. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Jėzus pamokė Simoną.
Lentoje nubraižykite toliau pateiktą lentelę.
Skolintojas =
50 denarų skolingas skolininkas =
500 denarų skolingas skolininkas =
Paaiškinkite, kad skolintojas yra asmuo, kuris skolina pinigus. Asmuo, kuris skolinasi pinigus, yra skolininkas. Skolininkas sutinka grąžinti pinigus arba eiti kalėjiman. Pakvieskite kurį nors mokinį savais žodžiais apibendrinti šį palyginimą.
Ką simbolizuoja skolintojas? (Lentoje prie „Skolintojas“ parašykite Jėzus Kristus.)
Kurį skolininką simbolizuoja moteris, o kurį simbolizuoja fariziejus Simonas? Kodėl? (Lentoje, šalia „50 denarų skolingas skolininkas“, užrašykite fariziejus Simonas, o šalia „500 denarų skolingas skolininkas“ užrašykite moteris.)
Paaiškinkite, kad Jėzaus laikais buvo priimta šeimininkui ypatingus svečius pagerbti parodant išskirtinį dėmesį: pabučiuoti pasisveikinant, pateikti vandens kojoms nusiplauti, patepti galvą aliejumi (žr. James E. Talmage, Jesus the Christ, 261).
Tęskite filmuko rodymą nuo 7:25 min. ir sustabdykite, išgirdę Jėzaus žodžius „go in peace“ (liet. „eik rami“) (Luko 7:50) (8:52). Arba galite pakviesti kelis mokinius pakaitomis perskaityti Luko 7:44–47. Likusiųjų paprašykite surasti, kaip Simonas elgėsi su Jėzumi, lyginant su tuo, kaip su Juo elgėsi ta moteris, ir ką jie abu galimai manė apie Jėzų.
Remdamiesi 44–47 eilutėmis pasakykite, kuo skyrėsi Simono ir moters elgesys ir ką jie abu galimai manė apie Jėzų? (Mokinių atsakymus surašykite į lentelę lentoje.)
Kai mokiniai baigs pasakoti, ką rado, lentelė turėtų būti panaši į šią:
Skolintojas = Jėzus Kristus
50 denarų skolingas skolininkasFariziejus Simonas
Nepadavė Jėzui vandens kojoms nusiplauti
Nepabučiavo Jo
Nepatepė Jam galvos aliejumi
Jo meilė Jam buvo silpna
500 denarų skolingas skolininkasMoteris
Nuplovė Jam kojas savo ašaromis ir nušluostė savo plaukais
Pabučiavo Jam kojas
Patepė Jam kojas tepalu
Labai Jį mylėjo
Kokį Gelbėtojo palaiminimą gavo ši moteris?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad palygindamas Simoną su 50 denarų skolingu skolininku, Gelbėtojas davė užuominą, kad ir Simonui reikia nuodėmių atleidimo.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Luko 7:47–50 ir surasti, dėl ko ši moteris gavo nuodėmių atleidimą.
Kokių principų galime pasimokyti iš šio pasakojimo? (Remdamiesi mokinių žodžiais, lentoje užrašykite šį principą: Parodydami savo tikėjimą, meilę bei pasišventimą Viešpačiui, galime gauti Jo atleidimą. Gavę Viešpaties atleidimą, dar labiau prisipildysime troškimo Jį mylėti ir Jam tarnauti.)
Kodėl, gavus Gelbėtojo atleidimą, gali kilti troškimas dar labiau Jį mylėti ir Jam tarnauti?
Pakvieskite tris mokinius perskaityti po pastraipą iš vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio:
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
„Yra daug asmeninio vertumo ir teisumo laipsnių. Vis dėlto atgaila visiems mums yra palaima. Visiems mums reikia pajusti Gelbėtojo gailestingumo rankas gaunant nuodėmių atleidimą.
Prieš keletą metų manęs paprašė susitikti su žmogumi, kuris prieš daug metų gyveno palaidą gyvenimą. Dėl neteisingų pasirinkimų jis neteko narystės Bažnyčioje. Nors jau seniai buvo grįžęs į Bažnyčią ir ištikimai laikėsi įsakymų, tačiau jo ankstesnieji poelgiai nedavė jam ramybės. Susitikęs su juo, jaučiau, kad jam gėda, kad jis nuoširdžiai gailisi, jog savo sandoras buvo atidėjęs į šalį. Po mūsų pokalbio uždėjau savo rankas jam ant galvos, kad suteikčiau kunigystės palaiminimą. Prieš ištardamas pirmąjį žodį pajutau viską nustelbiančią Gelbėtojo meilę ir atleidimą jam. Po palaiminimo mes apsikabinome, ir tas vyriškis atvirai raudojo.
Aš stebiuosi atgailaujantįjį apglėbiančiomis Gelbėtojo gailestingumo ir meilės rankomis, kad ir kokia bjauri buvo paliktoji nuodėmė. Liudiju, kad Gelbėtojas gali ir trokšta atleisti mūsų nuodėmes. Išskyrus nuodėmes nedaugelio tų, kurie, pažinę pilnatvę, pasirenka pražūtį, nėra nuodėmės, kuri negalėtų būti atleista. Kokia tai nuostabi privilegija kiekvienam iš mūsų – nusigręžti nuo savo nuodėmių ir ateiti pas Kristų. Dieviškasis atleidimas yra vienas iš saldžiausių Evangelijos vaisių. Jis pašalina iš mūsų širdžių kaltę bei skausmą, pakeisdamas juos džiaugsmu ir sąžinės ramybe“ („[Atgailaukite]… kad galėčiau jus išgydyti“,2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite mokinius prisiminti patirtą Viešpaties atleidimą. Paprašykite apsvarstyti, ką tuo metu galvojo apie Gelbėtoją ir ką jautė Jam.
Sugrįžkite prie lentoje užrašyto klausimo. Paprašykite mokinių paaiškinti, kaip jie atsakytų, jei kas nors jų paklaustų: „Ar man gali būti atleista?“
Pamoką užbaikite liudydami, kad Jėzus Kristus turi galią atleisti mums, jei parodome tikėjimą Juo ir atgailaujame dėl savo nuodėmių.
Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymo apžvalga
Kad padėtumėte mokiniams prisiminti Raštų įvaldymo eilutes, kurias jie jau studijavo šiame kurse, galite jiems surengti trumpą apklausą. Pateikite jiems žodžius iš seminarijos Raštų įvaldymo skirtuko ir paprašykite užrašyti su jais susijusias Raštų nuorodas. Šio vadovėlio priede rasite daugiau pasiūlymų.
Komentarai ir kontekstas
Luko 7:18–20. Ar Jonas Krikštytojas abejojo, kad Jėzus yra Mesijas?
Aiškų atsakymą į šį klausimą pateikė vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo:
„Visi teiginiai, kad Krikštytojas nebuvo tikras, arba dvejojo, dėl Mokytojo asmenybės ir misijos, yra visiškai nepagrįsti. Iš tiesų įkalintas Elijas ir mūsų Viešpaties pirmtakas visomis išgalėmis stengėsi įkalbėti savo mokinius palikti jį likimo valiai ir sekti Jėzumi.
Jonas žinojo, kas yra Jėzus. Krikštytojas nesvyravo kaip nendrė vėjyje. […] Tai, kad jis pasiuntė savo mokinius pas Jėzų, buvo paskutinis ir didžiausias Jono liudijimas, kad Jėzus yra Dievo Avinėlis, nes jis žinojo, jog jo mokiniai, patys pamatę Mokytoją ir išgirdę Jo mokymus, tikrai nuseks paskui didesnę šviesą“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:261–262).
Jonas Krikštytojas suvokė svarbią tiesą, kurią atkartojo prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros:
„Kiekvienas pats turime gauti liudijimą apie Jėzų kaip Kristų. Negalima jo įgyti iš netiesioginio šaltinio, iš kito žmogaus“ (“A Testimony of Christ,” Ensign arba Liahona, Mar. 2005, 3).
Prezidentas Brigamas Jangas paaiškino stebuklų vaidmenį Viešpaties darbe:
„Stebuklai […] skirti paguosti šventuosius ir sustiprinti bei įtvirtinti tikėjimą tų, kurie myli Dievą, Jo bijo ir Jam tarnauja“ (Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe [1954], 341).
Luko 7:24–28. „Tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną“
Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kodėl Jėzus Joną Krikštytoją laikė didžiausiu iš pranašų:
„Pirma. Jam buvo patikėta dieviška misija paruošti kelią priešais Viešpaties veidą. Kuriam kitam prieš jį ar po jo buvo suteiktas toks pasitikėjimas? Niekam.
Antra. Jam buvo patikėta svarbi misija – jis turėjo pakrikštyti Žmogaus Sūnų. Kuriam dar buvo suteikta garbė tai padaryti? Kuriam dar buvo suteikta tokia didžiulė privilegija ir šlovė? Kas palydėjo Dievo Sūnų į krikšto vandenis ir gavo privilegiją matyti Šventąją Dvasią, besileidžiančią kaip balandį, arba, tiksliau, balandžio ženklą, liudijantį apie tą įvykį? […]
Trečia. Tuo metu Jonas buvo vienintelis oficialus pareigūnas karalystės žemėje klausimais ir turėjo galios raktus. Žydai, pagal jų įstatymą, turėjo paklusti jo nurodymams arba būti pasmerkti; ir pats Kristus įvykdė visą teisumą, paklusdamas įstatymui, kurį Jis davė Mozei ant kalno, ir taip jį išaukštino ir pagerbė, užuot sužlugdęs. Pagal šventą patepimą ir dangaus sprendimą, Zacharijaus sūnus atėmė iš žydų raktus, karalystę, galią ir šlovę. Dėl trijų minėtų priežasčių jis yra didžiausias iš moters gimęs pranašas“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 80).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė, kad moteris, apie kurią rašoma Luko 2:37–50, atėjo pas Gelbėtoją jau atgailavusi, trokšdama Jam parodyti savo meilę. Apie jos parodytą švelnumą jis sakė: „Visa tai buvo elgesys atsidavusios ir ištikimos tikėjime moters, kadaise nusidėjėlės, bet dabar apvalytos, dabar tapusios laisva nuo slegiančios daugelio prasižengimų naštos, jau gyvenančios naują gyvenimą dėka To, kuriam bučiavo kojas ir kuriam skyrė visą nuolankią ir susižavėjimo kupiną savo meilę, kokią tik galėjo jausti jos siela“ (The Mortal Messiah, 4 vols. 4 vols. [1979–1981], 2:200).
Luko 7:47–50. „Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių“
Vyresnysis Šeinas M. Bouvenas iš Septyniasdešimties kvorumo iškėlė klausimą: ar žmogus, trokštantis atleidimo, kada nors galės jį gauti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, ir atsakė į jį:
„Argi galima sugrąžinti gyvenimą, kuris dėl santūrumo, kontrolės trūkumo, taip apaugo šiukšlėmis, kad atrodo, jog žmogui nebegalima atleisti? Arba ką galime pasakyti apie žmogų, kuris stengiasi iš visų jėgų, bet vėl nusideda taip dažnai, kad atrodo, jog nėra būdo nutraukti tą, regis, begalinę grandinę? Arba ką galime pasakyti apie žmogų, kuris pakeitė savo gyvenimą, bet vis negali atleisti pats sau? […]
Jėzaus Kristaus Apmokėjimas prieinamas kiekvienam iš mūsų. Jo Apmokėjimas yra begalinis. Jis pritaikomas kiekvienam, netgi tau. Jis gali apvalyti, pataisyti ir pašventinti netgi tave. Tai ir yra tai, ką žodis „begalinis“ reiškia. Absoliutus, pilnas, visiškas, amžinas“ („Apmokėjimas gali švarinti, taisyti ir šventinti mūsų gyvenimus“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.)