Trečią dieną atėjusioms moterims angelai pranešė apie Jo Prisikėlimą. Išgirdę moterų pasakojimus, kai kurie mokiniai dvejojo, ar Gelbėtojas galėjo prisikelti. Du mokiniai keliavo į Emausą ir pakeliui kalbėjosi su prisikėlusiu Gelbėtoju, patys Jo neatpažindami. Vėliau Jėzus pasirodė Savo apaštalams ir kitiems mokiniams, parodė jog turi prisikėlusį kūną ir nurodė jiems skelbti atgailą ir liudyti apie Jį.
Grupelei moterų angelai praneša, kad Jėzus Kristus prisikėlė
Parodykite filmuko „Jesus Is Laid in a Tomb“ (liet. „Jėzus paguldomas į kapą“) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (liet. „Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą“) ištrauką. Sustabdykite jį prieš angelų kalbą (0:00–2:27 min.). Filmuką galima rasti internete adresu LDS.org.
Jei negalite parodyti filmuko, pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad jie buvo prie kapo, kai Jėzus buvo ten paguldytas, ir matė ant angos užridenant akmenį. Paprašykite jų įsivaizduoti, ką jaustų ir ką galvotų. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 24:1–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką, po trijų dienų sugrįžusios prie kapo, pamatė moterys.
Parodę filmuką arba paskaitę 1–4 eilutes, paklauskite:
Ką pamatė moterys prie kapo?
Kaip reaguotumėte, pamatę prie atviro kapo stovinčius angelus?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 24:5–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką tie angelai pasakė moterims. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.
Apibendrinkite Luko 24:9–10 paaiškindami, kad moterys paliko kapą ir pranešė mokiniams, ką matė ir girdėjo.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Luko 24:11 ir surasti, kaip į moterų žodžius reagavo apaštalai. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.
Paaiškinkite, kad, išgirdę moterų žodžius, Petras su Jonu nubėgo prie kapo ir pamatė, kad Jėzaus kūno ten nebėra (žr. Luko 24:12; Jono 20:1–4).
Prisikėlęs Viešpats Emauso kelyje kalba su dviem mokiniais
Pakvieskite mokinius prisiminti, ar jų gyvenime buvo toks metas, kada jiems, kaip ir tiems mokiniams, pritrūko tikėjimo.
Paaiškinkite, kad Luko 24:13 sužinome, jog „tą pačią dieną“ du mokiniai išvyko iš Jeruzalės, keliavo apie 10–12 kilometrų „į kaimą […], vadinamą Emausu“. Jų patirties kelyje į Emausą studijavimas gali mums padėti sustiprinti liudijimus apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Luko 24:14–17, o kitų mokinių paprašykite surasti, kas prisijungė prie šių keliaujančių mokinių.
Kas prisijungė prie šių keliaujančių mokinių?
Kodėl mokiniai Jo neatpažino?
Parodykite filmuką „Christ Appears on the Road to Emmaus“ (liet. „Jėzus pareiškia esąs Mesijas“) (3:32) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (liet. „Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą“), kurį galite rasti internete adresu LDS.org. Paprašykite mokinių pažiūrėti, ko iš Jėzaus pasimokė mokiniai, keliaudami su Juo ir Jo neatpažinę. Prieš rodydami filmuką, paaiškinkite, kad jame parodytas dialogas yra paimtas iš Luko 24:17–33 ir mokiniai, jei nori, gali sekti jį Raštuose. (Jei negalite parodyti filmuko, pakvieskite mokinius paeiliui garsiai perskaityti šias eilutes.)
Pažymėkite, kad šiame filmuke mes negirdime, ko Jėzus mokė einančius mokinius. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Luko 24:27, o likusiųjų paprašykite surasti, ko Jėzus mokė Savo mokinius.
Ko Jėzus mokė Savo mokinius? Kuo jis pasinaudojo mokydamas apie Save?
Kaip, pasak Luko 24:32, Viešpaties mokymas iš Raštų paveikė šiuos du mokinius?
Ką reiškia, kad jų „širdys [buvo] užsidegusios?“ (Šventoji Dvasia paliudijo, kad Raštuose esantys mokymai apie Jėzų yra tikri.)
Pakvieskite mokinius pamąstyti, ko Gelbėtojo mokiniai galėjo išmokti iš Jo, kai, užuot tiesiog atskleidęs, kas esąs, Jis pasitelkė Raštus. Galite kelių mokinių paprašyti pasidalinti savo mintimis.
Ką iš šių eilučių sužinome apie asmeninio Raštų studijavimo poveikį? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Studijuodami Raštus pasikviečiame Šventąją Dvasią, kad mokytų mus apie Jėzų Kristų.)
Apibūdinkite, ką dar, be degimo širdyje, galime jausti, kai Šventoji Dvasia liudija apie Jėzų Kristų.
Paprašykite jų nurodyti Raštų eilutę, padėjusią jiems pajusti, kad Šventoji Dvasia moko juos apie Jėzų Kristų. Pakvieskite juos pasidalinti tomis eilutėmis ir papasakoti, koks buvo jų poveikis. Jūs taip pat galite papasakoti, kokia Raštų ištrauka padėjo jums.
Priminkite mokiniams, kad nors ir svarbu Raštus studijuoti tam, kad gautų kreditų seminarijoje, bet dar svarbiau juos studijuoti tam, kad Šventoji Dvasia sustiprintų jų liudijimus apie Gelbėtoją.
Parūpinkite jiems po skirtuką su tokiu vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu (arba paprašykite jį užsirašyti ant tuščio skirtuko):
Naujojo Testamento seminarijos mokytojo vadovėlis. 59 pamoka
Paveikslėlis
Christofferson, D. Todd
„Pagrindinis Raštų tikslas yra pripildyti mūsų sielas tikėjimo Dievu Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. […]
Tikėjimas atsiranda, kai Šventoji Dvasia paliudija mūsų sielai, Dvasia dvasiai, kai girdime arba skaitome Dievo žodį. Ir tikėjimas bręsta, kai toliau sotinamės žodžiu. […]
Atidžiai ir sąmoningai studijuokite Raštus. Apmąstykite juos ir melskitės. Raštai yra apreiškimas ir skatina papildomą apreiškimą“ (D. Todas Kristofersonas, „Raštų palaiminimas“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Kristofersono teiginį. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti patarimų, kaip pagerinti asmeninį Raštų studijavimą.
Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose užsirašyti tikslą studijuoti Raštus taip, kad tai pakviestų Šventąją Dvasią, kuri sustiprintų tikėjimą ir žinias apie Jėzų Kristų. Galite pasiūlyti jiems šį tikslą užsirašyti kitoje skirtuko pusėje, kad tai būtų priminimas studijuojant Raštus.
Jėzus pasirodo mokiniams ir parodo jiems, kad turi prisikėlusį kūną
Paprašykite dviejų mokinių, kad pasiėmę Raštus ateitų į klasės priekį ir padėtų suvaidinti sceną, kurioje du misionieriai su kažkuo kalbasi prie durų. Paaiškinkite jiems, kad jie turi pasibelsti. Suvaidinkite, kad atidarote duris, ir pasisveikinkite su jais. Paprašykite jų prisistatyti. Jiems prisistačius, pasakykite ką nors panašaus į tai:
„Noriu paklausti. Daugelis mano pažįstamų netiki pomirtiniu gyvenimu. Kai kas sako, kad tiki Jėzų Kristų, bet netiki, kad Jis prisikėlė fiziniame kūne. Jie sako, kad Jis toliau gyvena kaip dvasia. Ką jūs tikite dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo?“
Duokite šiems dviem mokiniams pakankamai laiko apmąstyti klausimą.
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Luko 24:36–39 yra Raštų įvaldymo eilutės, ir jos gali padėti mokant apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą tiesiogiai. Supažindinkite su šios ištraukos kontekstu, paaiškindami, kad su Jėzumi į Emausą kartu ėję mokiniai skubiai grįžo į Jeruzalę ir apie šį nutikimą papasakojo apaštalams ir kitiems mokiniams (žr. Luko 24:33–35). Jiems kalbantis pasirodė Gelbėtojas (žr. 36 eilutę).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 24:36–39. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti įrodymų, kad Jėzus tiesiogine prasme prisikėlė ir turi kūną iš mėsos ir kaulų.
Paveikslėlis
Behold My Hands and Feet
Ką padaryti Jėzus pakvietė Savo mokinius, kad šie suprastų, kad Jis ne vien dvasia, bet turi fizinį kūną? (Galite parodyti paveikslą „Jėzus parodo savo žaizdas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 60 pav.; taip pat žr. LDS.org).
Kaip jaustumėtės, jei būtumėte ten, kai Kristus pasirodė savo mokiniams?
Padėkokite vaidinime dalyvavusiems mokiniams ir paprašykite jų sėstis. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 24:40–43. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip dar Jėzus pademonstravo, kad turi apčiuopiamą (arba fizinį) kūną.
Kaip dar Gelbėtojas pademonstravo, kad turi prisikėlusį kūną?
Kokių doktrinų galime išmokti iš šių eilučių? (Mokiniai gali paminėti įvairius principus, tačiau nepamirškite pabrėžti, kad Jėzus Kristus turi prisikėlusį kūną iš mėsos ir kaulų. Užrašykite šią doktriną lentoje.)
Kodėl svarbu suprasti šią doktriną ir ja tikėti?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį:
„Per Jėzaus Kristaus apmokėjimą visi žmonės bus prikelti – išgelbėti iš fizinės mirties (žr. 1 Korintiečiams 15:22). Prisikėlimas yra dvasios susijungimas su kūnu į tobulą, nemirtingą būseną, kuri daugiau nebepavaldi nei ligoms, nei mirčiai (žr. Almos 11:42–45). […]
Prisikėlimo supratimas ir liudijimas apie jį gali suteikti jums viltį ir perspektyvą, kai gyvenime patiriate sunkumus, išbandymus ar pergales. Jūs galite rasti paguodą žinojime, kad Gelbėtojas gyvena ir kad per savo Apmokėjimą „jis nutraukia mirties pančius, tad kapas neturės pergalės ir mirties geluonis bus prarytas šlovės viltyse“ (Almos 22:14)“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 131, 132).
Ar galite išvardyti išmėginimus, kuriuos išgyventi mums padeda prisikėlimo viltis?
Keletą mokinių pakvieskite paliudyti apie Gelbėtojo prisikėlimą ir paaiškinti, kodėl prisikėlimo doktrina jiems yra svarbi.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 24:44–53. Likusiųjų paprašykite paklausyti Gelbėtojo žodžių taip, tarsi patys būtų toje su Juo buvusių mokinių grupelėje, ir pagalvoti, kurių mokymų prasmė jiems aiškiausia. Pakvieskite kelis mokinius išsakyti savo mintis apie šiose eilutėse pateiktus mokymus.
Kad padėtumėte mokiniams įsiminti Luko 24:36–39, klasę padalinkite į dvi grupes. Kiekvienai grupei skirkite skirtingas šios ištraukos eilutes ir paprašykite mokinių drauge pasistengti įsiminti jiems skirtą eilutę. Po kelių minučių visų grupių paprašykite iš eilės mintinai pasakyti tas eilutes. Galite vėliau, per kelias ateinančias pamokas, prašyti mokinių dar kartą mintinai pasakyti jų išmoktas eilutes, kol jie gerai žinos visą ištrauką.
Lukas parodo, kad vienuolikai apaštalų buvo sunku patikėti moterimis, liudijančiomis, kad Jėzus prisikėlė iš kapo. Nors kiti asmenys buvo laikinai prikelti ir, būdami mirtingi, galiausiai turėjo vėl mirti, Jėzus Kristus buvo pirmas prisikėlęs asmuo. Prezidentas Gordonas B. Hinklis aiškino:
„To dar nėra buvę. Buvo tik mirtys be vilties. Dabar atsirado amžinasis gyvenimas. Tai galėjo padaryti tik Dievas. Jėzaus Kristaus Prisikėlimas buvo didingas Jo gyvenimą ir misiją karūnuojantis įvykis. Tai vainikavo Jo Apmokėjimą. Už visą žmoniją atiduotos gyvybės auka nebuvo pilna be Jo Prisikėlimo iš kapo, visiems kada nors vaikščiojusiems šioje žemėje užtikrinant Prisikėlimą.
Iš visų pergalių žmonijos istorijoje nėra tokios didelės, tokios savo poveikiu universalios, atnešusios tokias amžinas pasekmes kaip pergalė nukryžiuotojo Viešpaties, pakilusio iš kapo tą pirmąjį Velykų rytą.
Visi to įvykio liudytojai, visi, kalbėję su Prisikėlusiu Viešpačiu, liudijo apie didžiausio iš visų stebuklų tikrumą. Šimtmečius Jo pasekėjai gyveno ir mirė liudydami apie šio dieviško įvykio tikrumą.
Prie jų visų mes pridedame savo liudijimą, kad Tas, kuris mirė ant Kalvarijos kryžiaus, prisikėlė nuostabioje Dievo Sūnaus, gyvybės ir mirties valdovo, didybėje“ („Ypatingieji Kristaus liudytojai”,Liahona, 2001, bal., p. 2).
Luko 24:36–43. „Dvasia neturi nei kūno, nei kaulų, kaip matote mane turint“
Septyniasdešimčių prezidentūroje tarnavęs vyresnysis Tedas R. Kalisteris apie klaidingą idėją, kad Gelbėtojo prisikėlimas tebuvo laikinas, sakė:
„Po Prisikėlimo Gelbėtojas pasirodė mokiniams ir pasakė: „Palieskite mane ir įsitikinkite, dvasia juk neturi nei kūno, nei kaulų, kaip matote mane turint“ (Luko 24:39). Kai kas mano, kad tai laikinas fizinis pasirodymas ir kad įžengęs į dangų Jis nusimetė kūną ir vėl įgavo dvasios pavidalą. Tačiau Raštai sako mums, kad tai neįmanoma. Paulius mokė: „Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios“ (Romiečiams 6:9). Kitaip tariant, Kristui kartą prisikėlus, Jo kūnas niekada daugiau negali atsiskirti nuo dvasios, kitaip Jis mirtų, tai yra įvyktų tai, kas, Pauliaus teigimu, yra neįmanoma po Jo prisikėlimo.“ („Džozefas Smitas – sugrąžinimo pranašas“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
