Jėzus atleido suparalyžiuoto vyro nuodėmes, jį išgydė ir po to pašaukė Matą sekti paskui Jį. Rašto aiškintojus ir fariziejus Jis mokė apie šabo dieną. Viešpats toliau gydė daugybę žmonių, pasiuntė Savo apaštalus skelbti Evangeliją ir perspėjo dėl piktžodžiavimo prieš Šventąją Dvasią.
Jėzus atleidžia nuodėmes paralyžiuotajam ir jį išgydo
Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kad gyvybei pavojinga fizine liga serga jų artimas žmogus ir jam reikia ypatingo gydymo.
Ko prašytumėte, kad padėtų jūsų artimam žmogui? Kodėl?
Ką būtumėte pasiruošę padaryti, jeigu tebūtų vienas galintis padėti gydytojas, tačiau su juo būtų sunku susitikti?
Apibendrinkite Morkaus 2:1–4 papasakodami, kad Galilėjoje, Kapernaumo miestelyje, buvo „paralyžiuotas žmogus“ (3 eilutė). Keturi vyrai atnešė šį žmogų prie namo, kuriame buvo Jėzus. Pamatę, jog prie namo susigrūdę tiek žmonių, kad neįmanoma į jį įeiti, jie išardė dalį stogo ir nuleido paralyžiuotąjį prie Gelbėtojo.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 2:5, o likusių mokinių paprašykite rasti, ką Jėzus pasakė paralyžiuotajam. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 2:6–12. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kas vyko toliau.
Kaip, pasak 6–7 eilučių, „keletas Rašto aiškintojų“ reagavo į Gelbėtojo žodžius? (Juos supykdė tai, kad Jis pareiškė atleidžiantis nuodėmes.)
Ko Rašto aiškintojų paklausė Jėzus?
Ką parodė ir ko pamokė Gelbėtojas, išgydydamas šį žmogų? (Mokiniams atsakius padėkite atpažinti šią tiesą: Jėzus Kristus turi galią išgydyti mus dvasiškai ir fiziškai.)
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Rašto aiškintojai, pamatę iš lovos pakilusį ir vaikščiojantį paralyžiuotąjį, gavo nepaneigiamą įrodymą, kad Jėzus Kristus turi galią išgydyti ligonius, ir girdėjo Jį liudijantį, kad Jis gali atleisti nuodėmes. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad po to šie vyrai būtų kreipęsi į Jėzų ir prašę savo nuodėmių atleidimo.
Jėzus kviečia Matą sekti paskui Jį ir valgo su muitininkais ir nusidėjėliais
Suskirstykite mokinius poromis ir kiekvienai porai duokite po lapelį. Pakvieskite mokinius su savo porininkais aptarti toliau pateiktus klausimus ir atsakymus surašyti į tuos lapelius.
Dėl kokių priežasčių žmonės neprašo, kad Viešpats atleistų jų nuodėmes?
Atsakymai gali būti panašūs į šiuos: kai kurie žmonės nenori liautis darę nuodėmes, kai kurie dėl išdidumo ar gėdos nenori pripažinti darą nuodėmes, kiti galbūt tikisi, kad Viešpats jiems vis vien atleis, jeigu jie ir neatgailaus, o kiti galbūt tiki, kad Viešpats turi galią atleisti, bet jiems trūksta tikėjimo, kad Jis atleis kai kurias jų nuodėmes.
Paraginkite mokinius Morkaus 2:13–22 rasti principus, padrąsinančius siekti Viešpaties atleidimo.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 2:13–15. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką padarė Gelbėtojas, išgydęs paralyžiuotąjį.
Ką padarė Gelbėtojas, išgydęs paralyžiuotąjį?
Kaip į Gelbėtojo kvietimą reagavo Levis?
Paaiškinkite, kad Levis dar buvo vadinamas Matu ir tai tas pats Matas, kuris parašė Evangeliją pagal Matą. Frazė „sėdintis muitinėje“ (14 eilutė) reiškia, kad Matas buvo muitininkas, „tarnavęs mokesčių romėnams rinkėju Kafarnaume, tikriausiai buvo Herodo Antipo tarnautojas“ (Raštų rodyklė, „Matas“, scriptures.lds.org). Daugelis žydų nekentė muitininkų, nes į juos žiūrėjo kaip į išdavikus, iš saviškių renkančius pinigus romėnams.
Ką, pasak 15 eilutės, Matas padarė, atėjus Gelbėtojui ir jo mokiniams?
Kas dar atėjo į puotą?
Paaiškinkite, kad Gelbėtojo laikais dalinimasis maistu reiškė daugiau nei vien valgymą ir gėrimą kartu. Tai rodė, kad susirinkusiuosius jungia draugiški ir taikūs ryšiai.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 2:16, o likusius mokinius paprašykite surasti, kaip reagavo Rašto aiškintojai ir fariziejai, pamatę Gelbėtoją valgant su muitininkais.
Ką sakė Rašto aiškintojai ir fariziejai?
Kodėl, jūsų manymu, jie kritikavo Jėzų už tai, kad Jis valgė kartu su muitininkais ir nusidėjėliais?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 2:17, o tada mokiniai tegul suranda, kaip Gelbėtojas atsakė į Rašto aiškintojų ir fariziejų kritiką.
Kokiu žodžiu save apibūdino Gelbėtojas? (Atkreipkite mokinių dėmesį, kad žodžiu gydytojas Gelbėtojas patvirtino Savo galią išgydyti dvasiškai ir fiziškai.)
Kaip Gelbėtojo atsakymas galėjo padėti Rašto aiškintojams ir fariziejams suprasti, kodėl Jis bendravo su muitininkais ir nusidėjėliais?
Kokią tiesą iš 17 eilutės sužinome apie tai, kaip Viešpats reaguoja į mūsų nuodėmes? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Gelbėtojas nori padėti mums atgailauti dėl savo nuodėmių ir būti išgydytiems.)
Kodėl svarbu tikėti, kad Jėzus trokšta padėti mums atgailauti ir išgyti?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Kreigo A. Kardono iš Septyniasdešimties teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Kreigas A. Kardonas
„Viešpats mus myli ir nori, kad suprastume Jo norą atleisti. […]
Visi mes, įskaitant kovojančius su tokiomis priklausomybėmis kaip narkotikų vartojimas ar pornografija ir jų artimuosius, galime žinoti, kad Viešpats įvertins jų doras pastangas ir, kai atgaila bus užbaigta, su meile atleis“ („Gelbėtojas nori atleisti“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip sužinoti, kad Viešpats nori padėti mums atgailauti ir gauti Jo atleidimą?
Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie panašūs į muitininkus ir nusidėjėlius (kurie suprato, kad jiems reikia Gelbėtojo, ir pas Jį atėjo), ar į Rašto aiškintojus ir fariziejus (kurie neatėjo pas Gelbėtoją prašyti atleidimo ir išgydymo Jo galia).
Paliudykite apie Gelbėtojo galią ir norą išgydyti mus ir pakvieskite mokinius, kai reikia, siekti Jo atleidimo.
Apibendrinkite Morkaus 2:18—22 paaiškindami, kad Jėzus mokė, kodėl Jo mokiniams nereikia pasninkauti, kol Jis yra su jais. Jis taip pat mokė, kodėl kai kuriems žmonėms sunku priimti Jo Evangeliją. (Pastaba. Šie mokymai bus išsamiau aptariami Luko 5 skyrių nagrinėjančioje pamokoje.)
Paklauskite mokinių, ar kada nors jie buvo nutarę nedalyvauti veikloje stengdamiesi išlaikyti šabo dieną šventą. Paskatinkite keletą jų pasidalinti savo patirtimi.
Užrašykite šį klausimą lentoje ir paprašykite mokinių apsvarstyti jį toliau studijuojant Morkaus 2–3 skyrius: Kaip žinoti, ar pasirinkta veikla tinka šabo dienai?
Padalinkite mokinius į dvi grupes. Vieną grupę pakvieskite tyliai perskaityti Morkaus 2:23–28. (Galite paaiškinti, kad Džozefo Smito vertimas patikslina 27–28 eilutes: „Todėl šabas duotas žmogui kaip poilsio diena ir taip pat kad žmogus šlovintų Dievą, bet ne kad nevalgytų. Nes Žmogaus Sūnus sukūrė šabo dieną, todėl Žmogaus Sūnus taip pat yra šabo Viešpats“ [Džozefo Smito vertimas, Morkaus 2:26–27].) Kitą grupę paprašykite tyliai perskaityti Morkaus 3:1–6. Nurodykite mokiniams surasti, kokį Gelbėtojo ir Jo mokinių poelgį fariziejai laikė įsakymo švęsti šabo dieną pažeidimu.
Skirkite pakankamai laiko, tada užduokite šiuos klausimus:
Kas, fariziejų manymu, buvo neleistina daryti Gelbėtojui ir Jo mokiniams šabo dieną? (Skabyti javus ir gydyti žmones.)
Kodėl fariziejai manė, kad skinti javus arba gydyti žmones yra Dievo įstatymų pažeidimas?
Jei būtina, priminkite mokiniams, kad žydų mokytojai prie Mozės įstatymo pridėjo savo sugalvotas taisykles ir aiškinimus, vadinamus nerašytais įstatymais arba tradicijomis. Šiomis pridėtomis taisyklėmis buvo siekiama užkirsti kelią Dievo duoto įstatymo pažeidinėjimui, bet kartu jos trukdė kai kuriems žmonėms suprasti tikrąjį tam tikrų įsakymų, įskaitant ir įsakymo švęsti šabo dieną, tikslą.
Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Šabo dieną švęsti galime …
Kaip, remdamiesi Morkaus 2–3 skyriuose užrašytais Gelbėtojo mokymais, užbaigtumėte šį teiginį? (Mokiniams atsakius, užbaikite lentoje užrašytą teiginį, kad jis perteiktų šią tiesą: Šabo dieną švęsti galime šlovindami Dievą ir darydami gerus darbus.)
Kaip galime šlovinti Dievą Jo šventą dieną?
Ar galite išvardinti keletą šabo dieną daromų gerų darbų pavyzdžių?
Norėdami padėti mokiniams suprasti, kaip nutarti, kokios veiklos dera šabo dieną, pakvieskite vieną iš jų garsiai perskaityti toliau pateikiamą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas
„Kur yra riba tarp to, kas priimtina, ir to, kas nepriimtina per šabą? Vadovaudamasis nurodymais, kiekvienas iš mūsų turi pats rasti atsakymą į šį klausimą. Nors šie nurodymai yra pateikti Raštuose ir šiuolaikinių pranašų žodžiuose, jie taip pat turi būti įrašyti mūsų širdyje ir valdomi mūsų sąžinės. […] Mažai tikėtina, kad rimtai pažeisime šabo šventimą, jei atėję pas Viešpatį, būdami nuolankūs, atversime jam visą savo širdį, sielą ir protą. (Žr. Mato 22:37.)
Kiekvienas, stengdamasis būti sąžiningas su Viešpačiu, turės pats nuspręsti, ką dera ir ko nedera daryti per šabo dieną. Šabo dieną garbinimo dvasioje turime daryti tai, kas būtina ir derama. Visi kiti užsiėmimai turėtų būti ribojami“ (“The Lord’s Day,” Ensign, Nov. 1991, 35).
Kaip buvote palaiminti dėl to, kad šabo dieną stengėtės garbinti Dievą ir daryti gerus darbus?
Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip jie galėtų geriau švęsti šabo dieną, ir tikslą tai daryti užsirašyti savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.
Jėzus išgydo daugybę žmonių, pasiunčia Savo apaštalus skelbti žodį ir perspėja dėl piktžodžiavimo
Apibendrinkite Morkaus 3:7–35 paaiškindami, kad Jėzus nukeliavo prie Galilėjos jūros ir pagydė daugybę paskui Jį sekusių žmonių, taip pat ir kelis, turėjusius netyrųjų dvasių. Pasirinkęs dvylika apaštalų, Jėzus įšventino juos ir pasiuntė skelbti žodį, gydyti ir išvaryti demonus. Tada jis perspėjo Rašto aiškintojus dėl piktžodžiavimo prieš Šventąją Dvasią ir mokė, kad jo šeima tai tie, kurie vykdo Dangiškojo Tėvo valią.
(Pastaba. Keli Morkaus 3:7–35 užrašyti įvykiai buvo išsamiau aptariami Mato 12:22–35 nagrinėjančioje pamokoje.)
Apibendrindami galite paliudyti apie pamokoje aptartas tiesas.
Komentarai ir kontekstas
Morkaus 2:7. Paralyžiuotąjį Jėzus išgydo ir dvasiškai, ir fiziškai
Vyresnysis Briusas R. Makonkis mokė, kad, išgydęs paralyžiuotąjį, Jėzus pateikė nepaneigiamą įrodymą esąs Mesijas:
„Šis įvykis mūsų Viešpaties gyvenime buvo aiškus ir nepaneigiamas įrodymas, kad Jis yra Mesijas. Tai suprato tie, kuriems Jis tarnavo. Jis dažnai žodžiu liudijo, kad Dievas yra Jo Tėvas, ir pamokslaudamas bei gydydamas šį asmeninį liudijimą parėmė neprilygstamu tarnavimu. Toks buvo Jo tikslas – skelbti, kad Jis padaro tai, ko negali padaryti niekas kitas tik Dievas, ir įrodyti tai po to sekusiu Savo Tėvo galios demonstravimu.
Ir Jėzus, ir ten dalyvavę „įstatymo mokytojai“ žinojo, kad niekas, išskyrus Dievą, negali atleisti nuodėmių. Todėl, kaip ryškiu ir dramatišku liudijimu, kad su Juo yra Dievo galia, Jėzus pasinaudojo šia tinkama proga (ir galbūt jos ieškojo) atleisti nuodėmes. Todėl, paklaustas Rašto žinovų, žinojusių (ir tai tiesa), kad apsimestinis teigimas turint galią atleisti nuodėmes yra šventvagystė, Jėzus padarė tai, ko joks apsimetėlis nebūtų padaręs, – įrodė turįs dievišką galią išgydyti žmogų ir jam atleisti. Galėjo būti tik vienas atsakymas į Jo klausimą, kas reikalauja daugiau galios – ar atleisti nuodėmes, ar padaryti, kad sergantysis atsikeltų ir vaikščiotų?! Tai tas pats. Tas, kas gali padaryti viena, gali padaryti ir kita“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:177–178).
Vyresnysis Markas E. Petersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ką Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui sako mūsų šabo dienos laikymasis:
„Šabo dienos laikymasis arba nesilaikymas tiksliai parodo mūsų požiūrį į patį Viešpatį ir Jo kančią Getsemanėje, Jo mirtį ant kryžiaus ir Jo prisikėlimą iš mirusiųjų“ (“The Sabbath Day,” Ensign, May 1975, 49).
Morkaus 3:4. „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga?“
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas paaiškino, ką reiškia šabo dieną „daryti gera“:
„Šabas yra šventa diena daryti vertus ir šventus darbus. Susilaikymas nuo darbo ir poilsis yra svarbus, bet to nepakanka. Šabas reikalauja konstruktyvių minčių bei veiksmų ir žmogus jį laužo, jei šabo dieną nieko neveikia“ (“The Sabbath—a Delight,” Ensign, Jan. 1978, 4).
Prezidentas Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo davė tokį patarimą, kaip laikytis šabo dienos:
„Kai buvau jaunas, studijuodavau kitų sudarytus sąrašus, nurodančius, ką daryti ir ko nedaryti per šabą. Vėliau iš Raštų supratau, kad mano elgesys ir nusistatymas per šabą parodo mano santykius su Dangiškuoju Tėvu [žr. Išėjimo 31:13; Ezechielio 20:12, 20]. Kai tai supratau, man jau nebereikėjo sąrašų, nurodančių, ką daryti ir ko nedaryti. Kai turėdavau nuspręsti, ar veikla tinka šabui, paprasčiausiai savęs paklausdavau: „Ką tuo parodysiu Dievui?“ Tas klausimas su šabo diena susijusius mano pasirinkimus padarė visiškai aiškius. […]
Ką turėtumėte padaryti, kad parodytumėte savo meilę Viešpačiui?“ („Šabas yra žavesio diena“, 2015 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).