Galilėjos ežero pakrantėje Jėzus mokė savo mokinius palyginimais. Plaukiant per ežerą Gelbėtojas nuramino audrą. Jėzus parodė savo galią prieš velnius, išgindamas juos iš žmogaus. Pamokslaudamas Kafarnaume Jis išgydė kraujoplūdžiu sergančią moterį ir prikėlė Jayro dukterį iš mirusiųjų.
Mokydamas apie Dievo karalystę Jėzus pasitelkia palyginimus. Po to jis nuramina audrą
Paprašykite mokinių prisiminti didžiausią audrą, į kurią jie buvo patekę. Pakvieskite kelis mokinius trumpai papasakoti apie tai.
Kuo gyvenimo sunkumai primena audras?
Lentoje užrašykite tokius žodžius (po kiekvienu žodžiu palikdami laisvos vietos): Fizinės, Dvasinės, Psichinės, Socialinės. Užduokite šį klausimą, pritaikydami jį atskirai kiekvienam žodžiui:
Kokių žinote fizinių (arba dvasinių, psichinių arba socialinių) audrų, kurias patiria jaunimas, pavyzdžių? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje po su jais susijusiais žodžiais.)
Paraginkite mokinius, studijuojant Morkaus 4–5 skyrius, ieškoti principų, kurie padės jiems įveikti gyvenimo audras.
Apibendrinkite Morkaus 4:1–34, paaiškindami, jog ant Galilėjos ežero kranto susirinkusius žmones Gelbėtojas mokė keleto palyginimų.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 4:35–38. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, su kokiu išmėginimu susidūrė mokiniai, plaukdami per Galilėjos ežerą.
Kokių keblumų iškilo Gelbėtojui ir Jo mokiniams plaukiant per Galilėjos ežerą?
Paaiškinkite, kad Galilėjos ežeru vadinamas 200 metrų žemiau jūros lygio esantis ežeras, kurį iš trijų pusių supa kalnai. Kartais šalti sausi vėjai prasiskverbia pro kalnus ir, virš Galilėjos ežero susidūrę su drėgnu šiltu oru, staigiai – kartais per kelias minutes – šiame sąlyginai nedideliame telkinyje sukelia staigias stiprias audras su didelėmis bangomis.
Paveikslėlis
Galilėjos ežeras ir Arbelio kalnas
Kaip audra paveikė laivą?
Jei būtumėte laive tokiomis aplinkybėmis, apie ką galvotumėte ir ką jaustumėte?
Į ką mokiniai kreipėsi pagalbos tuo bauginančiu momentu? Ko jie prašė Gelbėtojo?
Kaip mūsų gyvenimo audros gundo mus pasielgti pagal Jėzaus mokinių pavyzdį?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 4:39. Paprašykite, kad klasė sektų skaitomą tekstą ir surastų, kaip Gelbėtojas atsiliepė į mokinių maldavimą padėti. Pakvieskite juos papasakoti, ką surado. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti žodžius „nutilk“, „nurimk“ ir „visiškai ramu“ (39 eilutė).
Jei, užėjus nerimui ar baimei, siekiame Viešpaties pagalbos, kaip Jis gali mums padėti? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei, užėjus nerimui ar baimei, siekiame Viešpaties pagalbos, Jis mums gali suteikti ramybę.)
Kaip, užėjus nerimui ar baimei, galime siekti Viešpaties pagalbos? (Galime melstis Dangiškajam Tėvui Jėzaus Kristaus vardu. Į mūsų maldas gali būti atsakyta kitaip, nei tikimės. Tačiau, siekdami Viešpaties pagalbos, būsime palaiminti ramybe.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 4:40–41. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Jėzus paklausė mokinių.
Jei būtumėte su mokiniais, kaip atsakytumėte į tą 41 eilutėje užrašytą klausimą?
Kaip, žinojimas „kas gi [Jėzus] toks“ (41 eilutė) stiprina mūsų tikėjimą ir skatina mus siekti Jo pagalbos, susidūrus su sunkumais ir baime?
Jei galite, pasiūlykite mokiniams perskaityti giesmės „Viešpatie, vėtra pakilo“ žodžius (Giesmės, 51). Pabrėžkite, kad Jėzus Kristus turi galią nuraminti ne tik fizines, bet ir asmenines audras mūsų širdyse.
Paprašykite keleto mokinių papasakoti atvejį, kai, gyvenime kilus audrai, jie kreipėsi į Viešpatį, prašydami ramybės, ir Jis išsklaidė jų baimes ir paguodė juos.
Galite mokinių paprašyti sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti, ką jie galėtų padaryti, siekdami Viešpaties pagalbos sunkumų metu.
Apibendrinkite Morkaus 5:1–18, paaiškindami, kad Viešpats išgydė vyrą, pilną „netyrųjų“, arba piktųjų, dvasių. Iš žmogaus išvarius netyrąsias dvasias, jos apniko kiaulių kaimenę, kuri metėsi nuo skardžio į ežerą. Tada šis vyras pasiprašė į laivą, kuriame buvo Jėzus.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 5:19–20. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką tam vyrui nurodė Gelbėtojas.
Ką tam vyrui nurodė Gelbėtojas?
Kaip tas vyras reagavo?
Kokį principą apie tai, ką galime daryti savo gyvenime patyrę Gelbėtojo galią, sužinome iš šios istorijos? (Padėkite mokiniams atpažinti šį principą: Savo gyvenime patyrę Gelbėtojo galią, galime liudyti kitiems apie Jo palaiminimus ir užuojautą.)
Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti, kaip jie galėtų padėti kitiems, liudydami apie Viešpaties palaiminimus ir užuojautą.
Jėzus išgydo kraujoplūdžiu sergančią moterį ir prikelia iš mirusiųjų Jayro dukterį
Pakvieskite kurį nors vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Šeino M. Bouveno iš Septyniasdešimties papasakotą istoriją:
Paveikslėlis
„1990 m. vasario 4 d. gimė mūsų šeštasis vaikas, trečias sūnus. Pavadinome jį Taisonu. […]
Būdamas aštuonių mėnesių, jis užspringo ant kilimo rastu kreidos gabalėliu. Kreidelė užstrigo Taisono gerklėje, ir jis nustojo kvėpuoti. Jo vyresnysis brolis užnešė Taisoną laiptais į viršų, klaikiai šaukdamas: „Kūdikis nekvėpuoja! Kūdikis nekvėpuoja!“ Pradėjome daryti dirbtinį kvėpavimą, iškvietėme greitąją pagalbą.
Atvyko medikai ir skubiai nuvežė Taisoną į ligoninę. Laukiamajame mes toliau karštai meldėmės maldaudami Dievą, kad įvyktų stebuklas. Praėjus, kaip atrodė, ištisam gyvenimui, į kambarį įėjo gydytoja ir pasakė: „Man labai gaila. Daugiau nieko nebegalime padaryti. Galite pabūti su juo tiek, kiek tik reikės.“ Tada ji išėjo“ („Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jei Taisonas būtų jūsų broliukas, ką tuo metu galvotumėte ir darytumėte?
Kaip toks nutikimas veikia žmogaus tikėjimą?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 5:21–24. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip sinagogos vyresnysis, vardu Jayras, atlaikė tokį tikėjimo išbandymą.
Kodėl Jayras prašė Gelbėtojo pagalbos?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Morkaus 5:25–26, o klasės paprašykite surasti, kam dar reikėjo Gelbėtojo pagalbos.
Paaiškinkite, kad nors Naujajame Testamente nepaaiškinta, kiek sunkus buvo tos moters „kraujoplūdis“ (25 eilutė), žinome, kad ją tai vargino. Be to, pagal Mozės įstatymą, kraujoplūdžiu sergantis žmogus paprastai buvo laikomas nešvariu (žr. Kunigų 15:19–33). Tai galėtų reikšti, kad ši moteris visus dvylika negalios metų buvo atstumta. Tokioje padėtyje jaučiamą neviltį matome pagal tai, kad norėdama išgyti gydytojams ji „išlei[do] visa, ką turėjo“ (Morkaus 5:26).
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 5:27–34. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką ši moteris padarė, kad sulauktų Gelbėtojo pagalbos.
Koks šios moters poelgis rodo jos tikėjimą Jėzumi Kristumi? (Galite paaiškinti, kad [27 eilutėje esanti] frazė „prasiskverbė pro minią“ parodo jos pastangas prasiveržti pro Gelbėtoją supusių žmonių minią.)
Ką ši istorija moko mus daryti siekiant išgijimo? (Padėkite mokiniams atpažinti šį principą: Jei savo tikėjimą rodysime pastangomis artėti prie Jėzaus Kristaus, Jis gali mus išgydyti.)
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad išgijimas nuo bet kokios negandos per tikėjimą Jėzumi Kristumi priklauso ne tik nuo mūsų pastangų artėti prie Jo, bet ir nuo Dievo planų ir tam paskirto laiko.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Morkaus 5:35 ir rasti, kokią žinią gavo Jayras, kai Jėzus užsuko jam padėti.
Kokią naujieną sužinojo Jayras?
Ką galvotumėte ir kaip jaustumėtės tuo metu būdami Jayro vietoje?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 5:36, o likusių mokinių paprašykite surasti, ką Gelbėtojas pasakė Jayrui.
Kokie Gelbėtojo žodžiai galėjo sustiprinti Jayro tikėjimą?
Pabrėždami tai, ko mus moko ši istorija, lentoje užrašykite tokią tiesą: Vadovautis tikėjimu Jėzumi Kristumi reiškia Juo tikėti net apėmus abejonėms.
Kaip šį principą galime taikyti savo gyvenime?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 5:37–43. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kas nutiko Jayro dukrai.
Kokį stebuklą padarė Gelbėtojas?
Galite paliudyti apie Gelbėtojo galią laiminti ir išgydyti mus. Pabrėžkite, kad kartais Gelbėtojas mūsų gyvenime nuramina audras, pašalindamas mūsų patiriamus sunkumus arba baimę. Kartais negandos Jis nepašalina, kaip matome iš vyresniojo Boueno pasakojimo apie savo sūnaus mirtį. Tačiau, jei vadovausimės tikėjimu Jėzumi Kristumi, iškilus sunkumams Jis suteiks mums ramybę.
Norėdami padėti mokiniams suprasti, kaip išlaikyti tikėjimą, nepriklausomai nuo to, kaip baigiasi mūsų asmeninės audros, perskaitykite čia pateikiamą vyresniojo Boueno liudijimą. Mokinių paprašykite pasiklausyti, kaip net po sūnaus mirties jam pavyko išlaikyti tikėjimą.
Paveikslėlis
„Pajutęs, kad kaltės, pykčio ir savigailos jausmai mėgina mane praryti, meldžiausi prašydamas, kad mano širdis pasikeistų. Per labai šventus asmeninius potyrius Viešpats suteikė man naują širdį, ir mano požiūris pasikeitė, nors vis dar jaučiau vienišumą ir skausmą. Man buvo leista pažinti, kad aš nebuvau apiplėštas, bet kad ateityje manęs laukia didžiulė palaima, jeigu pasirodysiu esąs ištikimas. […]
Liudiju, kad […] „jei pasikliauname Jėzaus Kristaus Apmokėjimu, Jis padės mums ištverti išbandymus, ligas ir skausmą. Mes galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą“ [Misionieriškos tarnystės vadovėlis. Skelbti mano evangeliją. (2012), p. 64]“ („Nes aš gyvenu, ir jūs gyvensite“).
Ar kada nors jums ar jūsų pažįstamiems, apėmus abejonėms, pavyko panašiai kaip Jayrui išlaikyti tikėjimą Jėzumi Kristumi? Kokius palaiminimus dėl to gavote?
Taip pat galite pakviesti mokinius paliudyti apie šioje pamokoje aptartas tiesas.
Prezidentas Hovardas V. Hanteris aptarė svarbias tiesas, kurias sužinome iš Morkaus pasakojimo apie tai, kaip Gelbėtojas nuramino audrą Galilėjos ežere:
„Visi esame patyrę netikėtų gyvenimo audrų. Tam tikros audros, nors ir trumpalaikės, kaip ir kilusi Galilėjos ežere, gali būti nuožmios, bauginančios ir galimai destruktyvios. Kaip pavieniai asmenys, kaip šeimos, kaip bendruomenės, kaip tautos ir net kaip pati Bažnyčia, mes esame patyrę staigių škvalų, kurių metu vienaip ar kitaip imdavome klausti: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Vienaip ar kitaip visuomet, nutilus audrai, tylumoje išgirsdavome: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?“
Niekas iš mūsų nenorėtume manyti, kad mums stinga tikėjimo, tačiau manau, kad šis švelnus Viešpaties pabarimas yra labai pelnytas. Šis didysis Jehova, kuriuo mes pasikliauname ir kurio vardą prisiėmėme, pasakė: „Tebūna skliautas tarp vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!“ (Pradžios 1:6.) Jis taip pat pasakė: „Tebūna sutelkti vandenys po dangumi į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ (Pradžios 1:9.) Be to, būtent jis perskyrė Raudonąją jūrą, kad izraelitai galėtų pereiti sausu dugnu. (Žr. Išėjimo 14:21–22.) Tad tikrai nereikia stebėtis, jog Galilėjos ežere jis sugebėjo suvaldyti kelias stichijas. Mūsų tikėjimas turėtų mums priminti, kad jis gali nuraminti neramius mūsų gyvenimų vandenis“ (“Master, the Tempest Is Raging,” Ensign, Nov. 1984, 33).
Kai kuriuose Morkaus 5:30 vertimuose teigiama, kad „jėga“ iš Jėzaus Kristaus išėjo, kai moteris buvo išgydyta. Pradiniame graikiškame Naujojo Testamento tekste jėgą nusako žodis dynamis, reiškiantis „stiprumą“, arba „galią“.
Morkaus 4–5 skyriuose mokoma šios tiesos: tikėjimas ir baimė yra nesuderinami. Morkaus 4:40 ir Morkaus 5:36 Gelbėtojas tiems, kuriuos mokė, patarė baimę pakeisti tikėjimu Juo. Šios istorijos pateikia mums galingą pamoką, kad reikia tikėti Jėzumi Kristumi ir nesivadovauti savo baimėmis.
Kreipimesi į Bažnyčios švietimo sistemos religijos mokytojus vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pakvietė mokinius ir mokytojus „nebijoti, vien tikėti“. Jis paskatino visiškai pasikliauti Dievu ir kalbėti su įtikinimu, kad Jėzaus Kristaus Evangelija yra „tikriausia, saugiausia, patikimiausia ir labiausiai verta tiesa žemėje ir danguje, dabar ir per amžius“. Jis liudijo, kad baimes, dvejones ir nerimą galime pergalėti dėmesį sutelkdami į „didingas, amžinas, pirmą vietą užimančias tiesas, kurios sudaro visos Evangelijos žinios esmę,“ – į išgelbėjimo planą, Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, Pirmąjį regėjimą, kunigystės atkūrimą ir Mormono Knygą – ir neatstumdami ar neatmesdami visos tiesos pasinėrę į antrą, trečią ar ketvirtą vietą joje užimančias dalis.“ (Žr. “Be Not Afraid, Only Believe” [an evening with Elder Jeffrey R. Holland, Feb. 6, 2015], lds.org/broadcasts.)
Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat mokė, kaip nugalėti baimę per tikėjimą Viešpačiu:
„Iššūkiai, sunkumai, klausimai, abejonės – tai mūsų mirtingojo gyvenimo dalis. Bet mes ne vieni. Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniai, mes turime teisę naudotis didžiuliais dvasiniais šviesos ir tiesos ištekliais. Baimė ir tikėjimas negali gyventi žmogaus širdyje vienu metu. Mūsų sunkiais laikais mes renkamės tikėjimo kelią. Jėzus sakė: „Nenusigąsk, vien tikėk“ [Morkaus 5:36]” („Žinote pakankamai“,2008 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).