Jėzus papeikė fariziejus dėl neteisingų tradicijų laikymosi. Tada Jis gailestingai išgydė velnio apsėstą vaiką ir kurčią vyrą, turintį kalbos negalią. Prie Galilėjos ežero Jis pamaitino keturis tūkstančius žmonių ir nuvyko į Betsaidą, kur per kelis kartus išgydė neregį.
Jėzus papeikia fariziejus, išgydo velnio apsėstą vaiką ir išgydo kurčiąjį
Prieš pamoką trims mokiniams duokite tokius nurodymus: 1 mokiniui: „Kai bus nurodyta, be švarko apeikite klasę vaizduodamas (-a), kad drebate iš šalčio.“ 2 mokiniui: „Kai bus nurodyta, apeikite kambarį klausinėdami, ar niekas nematė pasimetusio jūsų naminio gyvūnėlio.“ 3 mokiniui: „Kai bus nurodyta, atsisekite kuprinę taip, kad einant iš jos iškristų daiktai.“ (Šią užduotį galite pritaikyti ir paprašyti mokinių suvaidinti, kad jiems reikia kitokios pagalbos, bet pasistenkite neužimti per daug laiko.)
Prasidėjus pamokai, paskirkite mokiniams vienam po kito atlikti šias užduotis. Paprašykite mokinių surasti, kas bendra šioms situacijoms.
Kas bendra šioms situacijoms? (Kiekvienoje parodoma, kad kam nors reikia pagalbos.)
Kaip dažnai mums suteikiama galimybė padėti kitiems, papuolusiems į bėdą? Kokių progų padėti jums pasitaikė pastaruoju metu?
Paraginkite mokinius, studijuojant Morkaus 7–8 skyrius, ieškoti, ką daryti mus moko Gelbėtojas, kai matome, kad kam nors reikia pagalbos.
Apibendrinkite Morkaus 7:1–30, paaiškindami, kad Viešpats papeikė fariziejus dėl neteisingų tradicijų laikymosi. Jis taip pat išgydė velnio apsėstą moters graikės dukrą. Priminkite mokiniams, kad tuo metu Gelbėtojo misija buvo skirta Izraelio namams, ne kitataučiams, bet Jam pagailo šios Jį atkakliai maldavusios kitatautės.
Paprašykite mokinių Raštuose, Biblijos žemėlapių dalyje, 11 žemėlapyje „Šventoji žemė Naujojo Testamento laikais“, rasti Tyro ir Sidono miestus. Paaiškinkite, kad, išvykęs iš Tyro ir Sidono, Gelbėtojas nukeliavo prie rytinės Galilėjos jūros pakrantės į Dekapolio apylinkę.
Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite, kad jie kartu garsiai perskaitytų Morkaus 7:31–37 ir surastų, kaip Dekapolyje Viešpats parodė gailestingumą vyrui. Skirkite pakankamai laiko, tada pakvieskite mokinius poromis aptarti šiuos klausimus:
Nuo ko šis vyras norėjo pasveikti?
Ką padarė Gelbėtojas prieš išgydydamas jį?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti Gelbėtojo veiksmus, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
„Viešpats bendravo su tikinčia siela, negalinčia girdėti Jo žodžių ir sklandžiai į juos atsakyti. Taigi, kas gali būti natūraliau, kaip pasitelkti kurčiųjų ir kalbos negalią turinčiųjų naudojamus ženklus, kad parodytų tai, ką Gelbėtojas galėjo ir ruošėsi padaryti […]? (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:373).
Ko apie Gelbėtojo būdą moko Jo veiksmai?
Paaiškinkite, kad nepaisant Gelbėtojo paliepimo tiems, kuriuos Jis išgydė, neskelbti apie Jo padarytus stebuklus, žmonės Dekapolio krašte vis vien išgirdo apie Gelbėtojo padarytus nuostabius dalykus, ir aplink Jį susirinko didelė minia (žr. Morkaus 7:36–37).
Jėzus pamaitina daugiau kaip keturis tūkstančius žmonių
Paprašykite mokinių Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į tokį klausimą:
Ar kas nors kada nors pastebėjo, kad jums reikia pagalbos ir kaip nors jums padėjo?
Paaiškinkite mokiniams, kad norintieji apie tai papasakoti, turės tokią galimybę vėliau šioje pamokoje.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 8:1–3. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokia problema iškilo dėl Jėzų sekusios minios.
Kokia problema kilo miniai? Kas suprato minios poreikius?
Kokie pavojai, galėję kilti žmonėms, jei jie bandytų grįžti namo prieš tai nepavalgę, kėlė nerimą Gelbėtojui?
Ką, pasak 2 eilutės, Gelbėtojas jautė miniai? (Galite mokiniams pasiūlyti pasibraukti frazę „gaila man minios“, parodančią, kad Gelbėtojas jautė gailestį ir rūpinosi žmonėmis.
Pakvieskite du mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 8:4–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas įvyko dėl Gelbėtojo gailesčio.
Ką Gelbėtojas padarė dėl minios?
Kiek buvo pamaitinta žmonių?
Ko galime pasimokyti iš šiame pasakojime pateikto Gelbėtojo pavyzdžio? (Padėkite mokiniams atpažinti šį principą: Galime sekti Gelbėtojo pavyzdžiu įsiklausydami į kitų žmonių poreikius ir padėdami juos patenkinti. Užrašykite šį principą lentoje.)
Norėdami padėti mokiniams suprasti šį principą, paaiškinkite, kad Paramos bendrijos visuotinė prezidentė sesuo Linda K. Burton mokė, jog norėdami sekti Gelbėtojo pavyzdžiu ir tarnauti Dievo vaikams, turime „pirma pastebėti, o tada tarnauti“ („Pastebėkime ir tarnaukime“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Šią frazę užrašykite lentoje po anksčiau užrašytu principu.
Kaip galime būti dėmesingesni kitų poreikiams? (Galite pažymėti, kad kai kurie poreikiai gali būti ne tokie akivaizdūs. Tačiau mes galime melstis ir prašyti pagalbos pastebėti kitų poreikius ir dėmesį sutelkti į kitus, o ne į save.)
Kas gali mums sutrukdyti įžvelgti kitų žmonių poreikius ir padėti juos patenkinti?
Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti keliais savo įrašais apie tai, kaip kažkas pastebėjo jų poreikius ir padėjo juos patenkinti.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tokį prezidento Tomo S. Monsono teiginį:
Paveikslėlis
„Kiek kartų jūsų širdis buvo paliesta, matydama kito žmogaus bėdą? Kaip dažnai norėjote būti tuo, kuris padėtų? Tačiau kaip dažnai įsikišdavo kasdienis gyvenimas ir suteikti pagalbą jūs palikdavote kitiems, manydami, kad „tikrai kažkas pasirūpins ta bėda“.
Mes pernelyg įsitraukiame į savo gyvenimo reikalus. Tačiau jei atsitrauktume žingsnį atgal ir gerai įsižiūrėtume į tai, ką darome, pastebėtume, kad esame pasinėrę į nereikšmingus dalykus. Kitais žodžiais tariant, per dažnai didesnę dalį laiko skiriame rūpinimuisi tuo, kas nėra svarbu didžiajame gyvenimo plane, ir apleidžiame daug svarbesnius dalykus“ („Ką šiandien padariau dėl kito žmogaus?“, 2009 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite mokinių įsivaizduoti jų eilinės dienos įvykius. Paprašykite jų pagalvoti apie žmones, su kuriais susitinka ir kuriems galbūt reikia pagalbos – tėvus, brolius ar seseris, bendraamžius. Paraginkite mokinius pasiryžti sekti Gelbėtojo pavyzdžiu ir pasiūlyti pagalbą, pastebėjus jos poreikį.
Apibendrinkite Morkaus 8:10–21, paaiškindami, kad stebuklingai pamaitinęs keturis tūkstančius, Jėzus su mokiniais nuplaukė į Dalmanuta vadinamą vietovę. Ten būnant fariziejai paprašė, kad Jis parodytų jiems ženklą. Jėzus nesutiko ir mokė mokinius saugotis į dvasinį aklumą vedančios fariziejų doktrinos.
Paaiškinkite, kad Jėzus su mokiniais paliko Dekapolio kraštą ir nuvyko į Betsaidą. Jiems ten atvykus, pas Gelbėtoją pagydyti buvo atvestas neregys.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 8:22–26. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Gelbėtojas išgydė neregį.
Kas atsitiko Gelbėtojui pirmą kartą uždėjus rankas ant neregio? (Galite paaiškinti, kad sakiniai: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“ [24 eilutė], parodo, jog neregys jau galėjo matyti, bet dar neaiškiai.)
Kas atsitiko Gelbėtojui antrą kartą uždėjus rankas ant neregio?
Mokiniams duokite po kopiją teiginio, išsakyto vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti galimas priežastis, dėl kurių Gelbėtojas neregį išgydė palaipsniui, per kelis kartus.
Paveikslėlis
„Tai unikalus stebuklas. Tai vienintelis užrašytas įvykis, kai Jėzus žmogų išgydė per kelis kartus. Gali būti, kad Gelbėtojas taip elgėsi stiprindamas silpną, bet augantį neregio tikėjimą. Akivaizdu, kad sėkmingas fizinis kontaktas su Jėzumi turėjo viltį, tikrumą ir tikėjimą neregiui suteikiantį poveikį. Jėzus pats 1) už rankos nusivedė neregį už kaimo, 2) patepė savo seilėmis neregio akis, 3) atliko rankų uždėjimo apeigą ir 4) dar kartą Savo rankomis palietė to žmogaus akis.
Šis gydymo būdas neabejotinai moko, kad žmogus iš visų jėgų ir su visu tikėjimu turi siekti gydančiosios Viešpaties malonės, ir nors to užtenka tik iš dalies pagyti, tačiau po to jie dar gali įgyti papildomą patikinimą ir tikėjimą, kad visiškai išgis ir bus sveiki. Dažnai nuo dvasinių negalių žmonės išgyja palaipsniui, žingsnis po žingsnio, kai gyvenimą suderina su Dievo planais ir tikslais“ (Doctrinal New Testament Commentary, 1:379–380).
Kaip laipsniškas išgijimas stiprina žmogaus tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kodėl svarbu suprasti, kad kai kurie palaiminimai, pavyzdžiui, liudijimo apie Evangeliją sustiprinimas arba fizinis bei dvasinis išgijimas, dažnai gaunami palaipsniui arba per kelis kartus, o ne tuojau pat ar visi iš karto?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 8:27. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokius klausimus Gelbėtojas uždavė Savo mokiniams. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado. Paprašykite jų prisiminti, kaip, pasak Mato 16:16, į šį klausimą atsakė Petras (tai yra Raštų įvaldymo ištrauka). Jeigu jie neprisimena, paprašykite vieno kurio nors mokinio garsiai perskaityti Morkaus 8:29 (šioje eilutėje yra Petro atsakymas).
Apibendrinkite Morkaus 8:30–38, paaiškindami, kad Gelbėtojas įsakė savo mokiniams viešai neskelbti apie Jo kaip Kristaus, arba Mesijo, tapatybę. Jis taip pat pradėjo mokyti juos apie Savo artėjančią kančią ir mirtį.
Pamokos pabaigoje galite pakviesti mokinius paliudyti apie šiandien pamokos metu iš Raštų sužinotas tiesas.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino žodžio „korbanas“ reikšmę ir kodėl Gelbėtojas peikė juo piktnaudžiaujančius fariziejus ir Rašto aiškintojus.
„Štai kokį paveikslą piešia Jėzus: tėvai, galbūt pasenę ir nukaršę, yra alkani, nuogi ir benamiai. […] Bet jie turi vaikus. Sėkmingus ir pasiturinčius vaikus. […] Iš tiesų, jie visko turi apsčiai ir net per daug. Bet ne, vaikai sako: „Tai korbanas.“ Tai reiškia: „Mes tai pašventėme šventiems tikslams. Jūs, mūsų tėvai, eikite į šaltį, būkite alkani, benamiai. Padėti jums savo turtu mes negalime. Esame labai uolūs Viešpačiui, mūsų turtas pašvęstas Jam ir mes negalime laužyti priesaikų.“
Arba: „Tai korbanas. Prisiekiau, kad mano turtas bus tarsi pašvęstas šventiems tikslams, nors gali būti, kad ir toliau naudosiu jį visą savo gyvenimą, tačiau dėl mano priesaikos tu negali nė kiek jo gauti.“
„[…] Man daug svarbiau laikytis savo priesaikos, nei vykdyti įsipareigojimą padėti tėvams. Nerašytos vyresniųjų tradicijos iškeliamos aukščiau už Mozės užrašytą dievišką įstatymą.“
Sunku patikėti, kad religija gali taip žemai pulti, jog teigiantys tarnaują savo protėvių Jehovai gali taip lengvai apvalyti savo sąžinę ir lengva ranka numoti į šio įstatymo laikymąsi. Jėzus jau pavadino juos veidmainiais ir pasakė, kad jų garbinimas yra bergždžias“ (The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–1981], 2:407–408).
Prezidentas Tomas S. Monsonas kalbėjo apie pastangas padėti kitiems:
„Žmonės visada turi poreikių, ir kiekvienas iš mūsų gali kažką padaryti padėdamas kitiems. […]
Mano broliai ir seserys, aplink mus yra tų, kuriems reikia mūsų dėmesio, mūsų padrąsinimo, mūsų palaikymo, mūsų paguodos, gerumo – nesvarbu, ar jie šeimos nariai, draugai, pažįstami ar nepažįstami. Čia, žemėje, esame Viešpaties rankos, turime pavedimą tarnauti ir pakylėti Jo vaikus. Jis pasikliauja kiekvienu iš mūsų („Ką šiandien padariau dėl kito žmogaus?“, 2009 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).