Jonas regėjo Dievo Avinėlį, atplėšiantį pirmuosius šešis užantspauduotos knygos antspaudus. Atplėšus šeštąjį antspaudą, Jonas matė Dievo tarnus, kurie „išplovė savo drabužius […] Avinėlio krauju“ (Apreiškimo 7:14).
Jonas matė Dievo Avinėlį, atplėšiantį pirmuosius šešis užantspauduotos knygos antspaudus
Paprašykite mokinių išsakyti savo nuogąstavimus dėl gyvenimo paskutinėmis dienomis. Jų atsakymus užrašykite lentoje.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Džozefo Smito teiginį. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, ką pranašai manė apie mūsų dienas:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Pranašai, kunigai ir karaliai […] žvelgė ateitin, džiugiai laukdami laikų, kuriais mes gyvename, ir įkvėpti dangiško ir džiugaus laukimo jie giedojo, rašė ir pranašavo apie šiuos mūsų laikus“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 179).
Ką senovės pranašai manė apie mūsų dienas?
Paminėkite, kad Jonas Apreiškėjas buvo vienas iš pranašų, kurie žinojo apie pastarųjų dienų įvykius, ir apie mūsų dienas pranašavo jausdamas džiugų laukimą.
Paprašykite mokinių studijuojant Apreiškimo 6–7 skyrius ieškoti, kodėl senovės pranašai į mūsų dienas žvelgė su džiaugsmu.
Priminkite mokiniams, kad Apreiškimo 5:1–5 aprašyta, jog Jonas matė septyniais antspaudais užantspauduotą knygą, kurią tik Avinėlis buvo vertas atverti. Paaiškinkite, kad regėjime Jonas matė visų tūkstantmečių, kuriuos simbolizuoja septyni antspaudai, svarbių įvykių simbolius.
Lentoje užrašykite (būtų naudingiau, jei tai padarytumėte prieš pamoką):
Kiekvienam mokiniui duokite po popieriaus lapą ir paskirkite po antspaudą (vienas antspaudas gali būti paskirtas daugiau nei vienam mokiniui). Paprašykite mokinių perskaityti nuorodas, susijusias su jiems paskirtu antspaudu, ir nupiešti keletą Jono matytų su tuo antspaudu susijusių įvykių.
Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių iš eilės klasei parodyti savo piešinius pradedant nuo pirmojo antspaudo. Pakvieskite po vieną mokinį iš kiekvienos grupės, kad naudodamiesi savo piešiniais paaiškintų, ką Jonas pamatė, kai buvo atplėštas antspaudas. Mokiniams atsakius, pasidalykite šiuo vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo duotu paaiškinimu. Galite paraginti mokinius užsirašyti šią informaciją Raštuose, sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose.
Pirmasis antspaudas
(Maždaug 4000–3000 m. pr. Kr.)
Baltas žirgas = pergalė
Kilpinis = kova
Vainikas = nugalėtojas
Vyresnysis Briusas R. Makonkis teigia, kad 1–2 eilutėse apibūdinamos Henocho dienos, o raitelis yra Henochas (žr. Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1966–1973], 3:476–478).
Antrasis antspaudas
(Maždaug 3000–2000 m. pr. Kr.)
Ugniaspalvis žirgas = kraujo praliejimas
Kalavijas = karas ir sunaikinimas
Vyresnysis Makonkis teigia, kad 3–4 eilutėse apibūdinamos Nojaus dienos, kai žemėje viešpatavo nelabumas. Ugniaspalvio žirgo raitelis galėtų būti pats velnias arba, galbūt, „asmuo, simbolizuojantis daugelį karių galvažudžių“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3:478–479).
Trečiasis antspaudas
(Maždaug 2000–1000 m. pr. Kr.)
Juodas žirgas = badas
Svarstyklės = brangus maistas
Vyresnysis Makonkis teigia, kad 5–6 eilutėse apibūdinamos Abraomo dienos, kai daug žmonių mirė nuo bado (žr. Doctrinal New Testament Commentary, 3:479–480). Žmogus, kad išgyventų, už maistą turėdavo sumokėti visos dienos uždarbį, tai rodo, jog bado metu maisto kainos buvo labai aukštos.
Ketvirtasis antspaudas
(Maždaug nuo 1000 m. pr. Kr. iki Kristaus gimimo)
Palšas žirgas = mirtis
Mirtis ir pragaras = nelabųjų sunaikinimas ir jų patekimas į dvasių kalėjimą (žr. Izaijo 5:14)
Vyresnysis Makonkis teigia, kad 7–8 eilutėse apibūdinami „didingų karalysčių ir tautų karai bei vis kankinamo ir nuniokoto [Izraelio] klastos tūkstantmetis“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3:481). Tos tautos yra Babilonė, Persija, Egiptas, Graikija ir Roma.
Penktasis antspaudas
(Maždaug nuo Kristaus gimimo iki 1000 m. po Kr.)
Aukuras = auka
Sielos = kankiniai krisčionys, nužudyti dėl savo įsitikinimų
Vyresnysis Makonkis teigia, kad 9–11 eilutėse minimi pirmieji krisčionys ir beveik visi pirmieji apaštalai, mirę kankinio mirtimi (žr. Doctrinal New Testament Commentary, 3:482–483). Dėl to, kad šie šventieji savo gyvybes paaukojo „dėl Dievo žodžio ir liudijimo“ (Apreiškimo 6:9), jiems buvo duotas „baltas drabužis“, simbolizuojantis tyrumą (žr. Apreiškimo 7:13–14; 3 Nefio 27:19).
Grupėms baigus rodyti piešinius, paaiškinkite, kad šeštasis antspaudas reiškia mūsų laikus ir įvykius prieš Tūkstantmetį, kai Jėzus Kristus vėl viešpataus žemėje (žr. Doctrinal New Testament Commentary, 3:485–486).
Pakvieskite kelis mokinius garsiai pakaitomis perskaityti Apreiškimo 6:12–17 ir paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertime 14 eilutė skamba taip: „Dangūs prasivėrė tarsi knygos ritinys, kuris buvo suvyniotas, ir visi kalnai ir salos buvo išjudinti iš savo vietų.“ Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kokius įvykius regėjo Jonas.
Ką Jonas matė, kai buvo atplėštas šeštas antspaudas? (Paaiškinkite, kad šios katastrofos yra paskutinių dienų ženklai.)
Ko, anot 16 eilutės, norės žmonės, bandantys išvengti Dievo „rūstybės“?
Jonas matė Dievo tarnus, savo drabužius išplovusius Avinėlio krauju
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 7:1; o kitą – Doktrinos ir Sandorų 77:8. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką dar Jonas matė, kai buvo atplėštas šeštasis antspaudas.
Ką darė keturi angelai? (Paminėkite, kad jų laikomi keturi vėjai galėjo sunaikinti gyvybę žemėje. Taip pat žr. DS 86:5–7.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Apreiškimo 7:2–3, o kito – Doktrinos ir Sandorų 77:9. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką kitas angelas pasakė keturiems angelams.
Paaiškinkite, kad Elijas šiuo atveju yra vardas, suteiktas tiems, kurių misija vyrams paskutiniame Evangelijos laikotarpyje įteikti raktus ir galias (Doctrinal New Testament Commentary, 3:491–492; taip pat žr. Raštų rodyklę, skyrelį „Elijas“).
Ką šis angelas sakė keturiems angelams?
Paaiškinkite, kad „užantspaudavimas, t. y. paženklinimas antspaudu „savo Dievo tarnų kakt[ų]“, yra jų pasišventimo, tarnystės ir priklausymo Dievui metafora (Apreiškimo 7:3; taip pat žr. Apreiškimo 9:4; 14:1). […]
„Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad ištikimųjų kaktų paženklinimas „simbolizuoja ant jų galvų uždėtus palaiminimus, kurie yra amžinoji sandora, o tai reiškia, kad jų pašaukimas ir išrinkimas sutvirtinami“ (iš History of the Church, 5:530)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 544).
Paaiškinkite, kad, anot Apreiškimo 9 skyriaus, Jonas matė, kas nutiks tiems, kurie neturi šio paženklinimo. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 9:3–4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kokia bus būsena tų, kurie neturi šio paženklinimo. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką rado.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Apreiškimo 7:4 ir išsiaiškinti, kokiam skaičiui žmonių angelas paženklino kaktas. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paaiškinkite, kad Viešpats pranašui Džozefui Smitui pasakė, kad „šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai“ Apreiškimo 7:4–8 yra skaičius įšventintų aukštųjų kunigų, kilusių iš Izraelio genčių, kurie padės žmonėms siekti išaukštinimo [žr. DS 77:11]. […] Tai nėra, kaip kai kurie mano, apibrėžtas žmonių, kurie bus išaukštinti, skaičius“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 544).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 7:9–10. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką dar matė Jonas.
Ką matė Jonas?
Kaip buvo apsirengusi ši minia ir ką jie turėjo rankose? (Gali būti pravartu paaiškinti, kad palmių šakos gali simbolizuoti pergalę ir džiaugsmą.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 7:13–17. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Jonas sužinojo apie tuos žmones.
Ką tie žmonės patyrė?
Kaip jų drabužiai tapo balti? („Avinėlio krauju“ reiškia per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.)
Kokius, remiantis 15–17 eilutėmis, palaiminimus šie žmonės gavo dėl to, kad buvo padaryti tyri per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? (Galite paminėti, kad šiose eilutėse apibūdinamas celestialinę šlovę paveldinčių žmonių džiaugsmas, ramybė ir pasiaukojimas.)
Kokį principą, apibrėžiantį, kas gali paveldėti celestialinę šlovę, galime išsiaiškinti iš šių eilučių? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie įvardija tokį principą: Jeigu ištikimai ištversime sunkumus ir per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą tapsime tyri, galėsime mėgautis celestialine šlove su Dievu. Užrašykite šį principą lentoje.)
Pakvieskite mokinius apmąstyti, ką jiems reikštų ir kaip jaustųsi, jei tyri stovėtų Dievo akivaizdoje.
Kaip tie jausmai prilygsta Apreiškimo 6:16 aprašytiems žmonių jausmams?
Ką turime daryti, kad Gelbėtojas galėtų mus padaryti tyrus per Savo Apmokėjimą?
Kaip celestialinės šlovės palaiminimų atminimas padėjo jums stengtis ištverti sunkumus ir tapti tyriems?
Priminkite mokiniams apie pamokos pradžioje lentoje užrašytus nuogąstavimus. Paprašykite jų pagalvoti, kaip lentoje užrašytas principas gali padėti, kai jie ima nuogąstauti dėl to, kad gyvena paskutinėmis dienomis. Pakvieskite savo atsakymais pasidalyti kelis mokinius, kurie norėtų tai padaryti.
Tada paprašykite mokinių keletą minučių apmąstyti, kaip jie gali pritaikyti šiandien išmoktą principą. Paskatinkite juos užsirašyti gautą įkvėpimą.
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ko mokė apie gyvenimą paskutinėmis dienomis:
„Ir paaugliai kartais mano: „Kas iš to? Pasaulis greitai sprogs ir ateis galas.“ Toks jausmas kyla iš baimės, bet ne iš tikėjimo. Niekas nežino nei valandos, nei dienos (žr. DS 49:7), tačiau pabaiga neateis, kol visi Viešpaties tikslai nebus įgyvendinti. Dėl visko, ko išmokau per apreiškimus bei gyvenimišką patirtį, esu tikras, kad dar yra laiko jums kruopščiai ruoštis ilgam gyvenimui“ (“To Young Women and Men,” Ensign, May 1989, 59).
„Apaštalas Jonas matė, kad prieš antrąjį atėjimą kils tam tikros nelaimės ir nuo jų kentės ne visa žemė ir ne visi jos gyventojai, „o vien tik žmonė[s], kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo“ (Apreiškimo 9:4). Tai sutampa su kitais Raštų pažadais, kad paskutinėmis dienomis ištikimieji bus apsaugoti (žr. 1 Nefio 22:17–19; DS 115:5–6). […]
Nors Viešpats žada apsaugoti teisiuosius paskutinėmis dienomis, pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kad kai kurie teisieji per paskutinių dienų nelaimes ir išbandymus praras savo gyvybę: „Aš paaiškinau apie Žmogaus Sūnaus atėjimą; taip pat apie tai, kad neteisinga manyti, jog šventieji išvengs visų teismų, tuo tarpu, kai nelabieji kentės; nes turi kentėti visas kūnas, ir „šventieji sunkiai beišsigelbės“ [žr. DS 63:34]; visgi daugelis šventųjų išsigelbės, nes teisieji gyvens tikėjimu [žr. Habakuko 2:4]; nors daugelis teisiųjų kris nuo ligų, maro ir taip toliau dėl kūno silpnumo, tačiau bus išgelbėti Dievo karalystėje“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 243)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 547).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino Elijo vardo reikšmę:
„Iš šlovingos buveinės buvo atsiųsta daug patarnaujančių angelų, kuriems buvo paliepta žemėje esantiems žmonėms iš naujo suteikti raktus ir galias, perduoti savo Evangelijos laikotarpius ir šloves. Žinomi tokie apsilankę pasiuntiniai: Moronis, Jonas Krikštytojas, Petras, Jokūbas ir Jonas, Mozė, Elijas, Elija, Gabrielius, Rafaelis ir Mykolas. (DS 13; 110; 128:19–21.) Kadangi akivaizdu, jog nė vienas iš pasiuntinių nebuvo atsakingas už visą sugrąžinimą, bet kiekvienas atnešdavo konkretų apdovanojimą iš dangaus, todėl paaiškėja, kad Elijo vardu buvo vadinami keli asmenys. Tai vardas ir titulas tų, kurių misija šiame paskutiniame Evangelijos laikotarpyje yra įteikti raktus ir galias vyrams. ([Žr. Joseph Fielding Smith,] Doctrines of Salvation, vol. 1, pp. 170–174.)” (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 221.) Taip pat žr. Raštų rodyklę, skyrelį „Elijas“.