Dieviško apreiškimo Jonui studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Kaip „Jėzaus Kristaus Apreiškimas“ (Apreiškimo 1:1) ši knyga dar vadinama Apokalipse, graikų kalboje šis žodis reiškia apreiškimą, atradimą ar atskleidimą to, kas paslėpta (žr. Raštų rodyklę, skyrelį „Apreiškimas Jonui“). Šioje knygoje skelbiama apie Viešpatį Jėzų Kristų ir apreiškiamas Jo įgaliojimas, valdžia ir išskirtinis vaidmuo Tėvo išgelbėjimo plane. Knygoje taip pat atskleidžiama daug svarbios informacijos apie tai, kas įvyks prieš antrąjį atėjimą ir Tūkstantmetį.
Apreiškimo knygos studijos gali padėti mokiniams geriau suprasti prisikėlusį ir pašlovintą Dievo Sūnų ir Jo darbus su Dievo vaikais visais žemės egzistavimo laikotarpiais, ypač paskutinėmis dienomis. Knygoje perteikiama vilties žinia teisiesiems gali padrąsinti mokinius išlikti ištikimus savo liudijimui apie Gelbėtoją net ir išgyvenant persekiojimus ir išbandymus.
Kas parašė šią knygą?
Šios knygos autorius yra apaštalas Jonas, mylimasis Jėzaus Kristaus mokinys. Mormono Knygoje patvirtinama, kad Jonui buvo skirta užrašyti tai, kas yra Apreiškimo knygoje (žr. 1 Nefio 14:18–27; Etero 4:16).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Apreiškimo knyga buvo parašyta laikotarpiu, kai krisčionių tarpe buvo pasklidę klaidingi mokymai, apatija ir baisūs persekiojimai (žr. Apreiškimo 1:9; 2:4, 10, 14–15; 3:16; 6:9). Tikėtina, kad persekiojimai prasidėjo Romos valdovų paliepimu per paskutinius pirmojo amžiaus po Kr. dešimtmečius. Jonas rašė būdamas Patmo saloje Egėjo jūroje, maždaug už 100 kilometrų į pietvakarius nuo Efezo (žr. Apreiškimo 1:9).
Kam ji buvo parašyta ir kodėl?
Jonas rašė vilties ir padrąsinimo žinią šventiesiems, gyvenantiems mūsų dienomis (žr. Apreiškimo 1:4, 11). Pirmieji trys Apreiškimo skyriai konkrečiai skirti septynioms Bažnyčioms Mažojoje Azijoje (žr. Apreiškimo 1:4, 11; 2–3). Dėl nuožmaus persekiojimo šventiesiems labai reikėjo padrąsinančios žinios, užrašytos Apreiškimo knygoje. Be to, pranašas Nefis liudijo, kad „Dievas paskyrė Dievo Avinėlio apaštalą, kad jis tai užrašytų“ (1 Nefio 14:25), ir kad paskutinėmis dienomis jo žodžius gaus kitataučiai ir Izraelio namų likutis (žr. 1 Nefio 13:20–24, 38; 14:19–27).
Kokie išskirtiniai šios knygos bruožai?
Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad „apreiškimo knyga yra viena aiškiausių knygų, kurias Dievas yra kada nors įsakęs užrašyti“ (iš History of the Church, 5:342). Nors šioje knygoje apstu vaizdinių ir simbolių, kuriuos šiais laikais gyvenančiam skaitytojui ne visada lengva suprasti, jos temos yra paprastos ir įkvepiančios.
Jonas apibūdino Bažnyčios padėtį jo dienomis (žr. Apreiškimo 2–3) ir rašė apie praeities ir ateities įvykius (žr. Apreiškimo 4–22). Apreiškimo knygoje yra viena iš keleto Raštų eilučių, kuriose aprašomas karas danguje (žr. Apreiškimo 12:7–11) ir pateikiama įkvėpta pasaulio istorijos apžvalga, susijusi su paskutinėmis dienomis ir Tūkstantmečiu. Pagrindinės knygos temos susiję su Jėzaus Kristaus vaidmeniu Dievo plane, Dievo ranka žemės istorijoje, antruoju Jėzaus Kristaus atėjimu, blogio sunaikinimu ir pažadu, kad žemė galiausiai įgaus celestialinę šlovę. Knygoje taip pat aiškinama, kad „visam laikui gėris nugalės blogį […] [ir] Dievo karalystė visam laikui nugalės žmonių ir Šėtono karalystes“ (Bible Dictionary, “Revelation of John”).
Santrauka
Apreiškimo 1–3 skyriuose Jonas regi Jėzų Kristų. Jis rašo asmenines žinutes septynioms bažnyčioms Azijoje; jose jis giria, ragina ir duoda pažadus ištikimiems šventiesiems kiekviename skyriuje.
Apreiškimo 4–11 Jonas regi Dievą celestialinės karalystės soste, Dievo Avinėlį ir knygą, užantspauduotą septyniais antspaudais. Jonas mato regėjimus, susijusius su kiekvieno antspaudo atplėšimu. Tie, kurie turi Dievo antspaudą savo kaktose, bus Dievo apsaugoti paskutinėmis dienomis. Jonas mato karus, negandas ir daug kitų paskutinių dienų įvykių, kurie vyks prieš antrąjį Viešpaties atėjimą.
Apreiškimo 12–16 skyriuose Jonas regi dangaus karą ikimirtingajame pasaulyje ir kaip jis persikelia į žemę. Jis moko, kad blogio jėgos stengiasi sunaikinti Dievo karalystę žemėje. Paskutinėmis dienomis angelas žemėn sugrąžins visą Evangelijos pilnatvę. Vyks pasiruošimas Harmagedono mūšiui.
Apreiškimo 17–22 skyriuose rašoma, kad dvasinė Babilonė pasklis po visą žemę. Surinkus teisius šventuosius, Babilonė grius ir ją apraudos jos rėmėjai. Teisieji bus pakviesti į Dievo Avinėlio vestuvių vakarienę. Šėtonas bus surištas, prasidės Tūkstantmetis ir Kristus asmeniškai viešpataus žemėje. Mirusieji bus teisiami. Žemė įgaus celestialinę šlovę.