Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami 1 Korintiečiams 15 – 2 Korintiečiams 7 (23 dalį), neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Studijuodami antrąją 1 Korintiečiams 15 skyriaus dalį, mokiniai sužinojo, jog apaštalai liudija, kad Jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė iš mirusiųjų. Mokiniai taip pat sužinojo, kad mirę nepakrikštyti žmonės turės galimybę priimti šias svarbias apeigas.
Šioje pamokoje mokiniai toliau studijavo Pauliaus mokymus apie prisikėlimą. Jie sužinojo, kad yra skirtingi prikeltų kūnų šlovės laipsniai. Be to, jie sužinojo, kad, jei tvirtai ir nepajudinamai gyvename pagal Evangeliją, dėl nuodėmės atsirandantis mirties geluonis yra pašalinamas per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
Iš Pauliaus Antro laiško korintiečiams mokiniai sužinojo, kad, kai Dangiškasis Tėvas paguodžia mus užėjus negandoms, mes galime padėti kitiems būti Jo paguostiems. Jie taip pat sužinojo, kad, jei neatleisime kitiems, Šėtonas gali įgauti prieš mus galios, o kai atgręšime savo širdis į Viešpatį, gausime Dvasios, kuri laipsniškai keis mus ir darys panašesnius į Dievą.
Per šią pamoką studijuodami Pauliaus pasakojimą apie jo tarnystę mokiniai išsiaiškino tokias tiesas: gyvenime mūsų patiriami išmėginimai ir negandos yra maži, lyginant su amžinosiomis palaimomis ir augimu juos ištvėrus. Kadangi mirtingame gyvenime esame atskirti nuo Dievo, turime gyventi tikėjimu, o ne regėjimu. Kiekvieną iš mūsų Jėzus Kristus teis pagal tai, ką padarėme mirtingojo gyvenimo metu. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime tapti naujais kūriniais ir susitaikyti su Dievu. Kai atsiskirsime nuo neteisingų papročių ir viso, kas nešvaru, Viešpats priims mus.
Įvadas
Šiame antrajame laiške Korinto šventiesiems apaštalas Paulius patvirtino jiems savo pasišventimą ir pasakė, jog džiaugiasi, kad jie priėmė jo ankstesnįjį patarimą. Paulius mokė, kad dieviškas liūdesys dėl nuodėmių veda į atgailą.
Tegu vienas iš mokinių garsiai perskaito tokį pavyzdį:
Pokalbyje dėl šventyklos rekomendacijos mergina prieš santuoką vyskupui išpažįsta kelias praeities nuodėmes. Pasikalbėjęs su ja, vyskupas supranta, jog ši mergina nevisiškai atgailavo dėl nuodėmių ir kad jos nuodėmės ganėtinai rimtos, kad padarytų ją nevertą šventyklos rekomendacijos. Vyskupas paaiškina, kad, norint gauti šventyklos rekomendaciją, merginai teks palaukti, kol visiškai atgailaus. Ji sunerimsta, tvirtina, kad atgailavo, nes ilgai šių nuodėmių nebekartoja. Vyskupas paaiškina, kad vien baigimas daryti nuodėmes nėra visiška atgaila ir pakviečia ją pradėti nuoširdžią atgailą.
Kaip, jūsų manymu, tuo metu per pokalbį galėjo jaustis ta mergina?
Paprašykite mokinio baigti garsiai skaityti šį pavyzdį:
Mergina paaiškina vyskupui, kad yra labai nusiminusi, nes kvietimai į vestuves jau išsiųsti. Ji sako, kad neatlaikys visų klausimų ir gėdos dėl nukeltos santuokos. Ji paklausia, ar įmanoma būtų atlikti užantspaudavimą šventykloje, kaip ir planuota, o atgailą – vėliau.
Remdamiesi merginos atsakymu vyskupui, pasakykite, dėl ko ji labiausiai nerimavo?
Paprašykite mokinių studijuojant 2 Korintiečiams 7:8–11 ieškoti tiesos, kurią reikia suprasti pavyzdyje paminėtai merginai, kad ji galėtų visiškai atgailauti dėl nuodėmių.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 7:8–9. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kokį poveikį Korinto šventiesiems padarė vienas iš anksčiau siųstų Pauliaus laiškų.
Kaip laiškas paveikė šventuosius?
Kodėl Paulius džiūgavo dėl jų liūdesio?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti 2 Korintiečiams 7:10–11. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti du Pauliaus paminėtus liūdesio tipus ir kur kiekvienas iš jų veda.
Kokius du liūdesio tipus paminėjo Paulius?
Lentoje užrašykite antraštes Liūdesys pagal Dievo valią ir Pasaulio liūdesys. Kurį nors mokinį pakvieskite garsiai perskaityti šį prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį. Paprašykite mokinių pasiklausyti, kaip apibūdinamas pasaulio liūdesys.
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Pasaulio vyrai ir moterys, apgailestaujantys dėl padaryto blogio, nėra retas reiškinys. Kartais taip nutinka dėl to, kad jų veiksmai jiems ar jų mylimiesiems suteikia didelį sielvartą ir liūdesį. Kartais jie sielvartauja dėl to, kad buvo sugauti ir nubausti už savo veiksmus. Tokie pasaulietiški jausmai nėra „liūdesys pagal Dievo valią“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas [2014 m.], p. 82).
Kaip apibendrintumėte, kas yra pasaulio liūdesys?
Kur, anot 2 Korintiečiams 7:10, veda pasaulio liūdesys? (Paaiškinkite, kad 10 eilutėje žodis mirtis reiškia dvasinę mirtį, arba atskyrimą nuo Dievo. Lentoje po antrašte „Pasaulio liūdesys“ užrašykite šią tiesą: Pasaulio liūdesys gali mus nuvesti į dvasinę mirtį, arba atskyrimą nuo Dievo.)
Kaip pasaulio liūdesys gali nuvesti žmogų į dvasinę mirtį? (Jis gali užverti kelią tikrai atgailai ir Dangiškojo Tėvo atleidimui.)
Kur, anot 10 eilutės, veda liūdesys pagal Dievo valią? (Lentoje, po antrašte „Liūdesys pagal Dievo valią“ užrašykite šią tiesą: Liūdesys pagal Dievo valią veda į atgailą dėl nuodėmių ir į išgelbėjimą.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl liūdesys pagal Dievo valią veda į atgailą, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Liūdesys pagal Dievo valią yra dvasios dovana. Tai yra aiškus suvokimas, kad mūsų veiksmai įžeidė mūsų Tėvą ir mūsų Dievą. Tai yra aiškus ir veriantis supratimas, kad dėl mūsų elgesio Gelbėtojui, nepažinojusiam jokios nuodėmės, didingiausiam iš visų, teko ištverti agoniją ir kančią. Dėl mūsų nuodėmių Jam bėgo kraujas iš kiekvienos poros. Šį labai realų protinį ir dvasinį skausmą Raštai vadina „sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia.“ […] Tokia dvasia yra absoliuti būtinybė tikrai atgailai“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas, p. 82).
Kodėl, jūsų manymu, liūdesys pagal Dievo valią veda į tikrą atgailą dėl nuodėmių?
Paprašykite mokinių prisiminti pavyzdį su šventyklos rekomendaciją gauti bandžiusia mergina.
Ar merginos pokalbis su vyskupu leidžia teigti, jog ji patyrė liūdesį pagal Dievo valią už padarytą nuodėmę? Kodėl ne? (Jai labiau rūpėjo santuokos planų pasikeitimai ir kitų žmonių nuomonė apie ją, bet ne pastangos tikrai atgailauti ir gauti Dangiškojo Tėvo atleidimą.)
Kaip mes galime pasaulio liūdesį pakeisti liūdesiu pagal Dievo valią? (Galime pasninkauti ir melstis, prašydami Dangiškąjį Tėvą palaiminti mus atgailos pagal Jo valią dovana. Taip pat mes galime studijuoti Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir siekti geriau suprasti, kaip mūsų nuodėmės prisidėjo prie Jo kančių.)
Paliudykite, kad, jei dėl nuodėmių jausime ne pasaulio liūdesį, bet liūdesį pagal Dievo valią, galėsime tikrai atgailauti, būsime apvalyti nuo nuodėmių ir galiausiai būsime išgelbėti. Paprašykite, kad mokiniai, kai atgailaus, siektų pajausti liūdesį pagal Dievo valią.
Jei pakaks laiko, trumpai peržvelkite tiesas, kurias įvardijo mokiniai, studijuodami 23 dalies pamokas, ir paskatinkite, jas taikant, veikti vadovaujantis kiekvienu gautu Dvasios raginimu. Būtų pravartu peržvelgti Raštų įvaldymo eilutes – 1 Korintiečiams 15:20–22 ir 1 Korintiečiams 15:40–42. Paprašykite mokinių paaiškinti šiose ištraukose pateiktas doktrinas ir kaip jie pasitelktų tas eilutes ką nors mokydami apie išgelbėjimo planą.
Paprašykite mokinių apmąstyti tokius klausimus: kaip atskiriate, kad jaučiate Dvasią? Kas atsitinka, kai jaučiama Dvasia? Kas yra iš anksto skirta šventiesiems? Kaip esame įpareigoti padėti stokojantiems pragyvenimui būtinų dalykų: maisto, drabužių ir pastogės? Kas būtų, jei mums pritrūktų tų pačių dalykų? Paaiškinkite, kad kitą savaitę jie studijuos Pauliaus atsakymus į šiuos ir kitus klausimus.