Apaštalas Paulius mokė apie dvasinį karą, kuriame dalyvauja Dievo vaikai. Jis apsigynė nuo jam prieštaraujančių. Jis papasakojo, kaip buvo iškeltas iki trečiojo dangaus, ir aprašė, kaip jo silpnybės pasirodė esančios jo palaimos. Prieš užbaigdamas laišką Paulius ragino Korinto šventuosius ištirti save pačius ir įrodyti ištikimybę.
Paulius rašo apie dvasinį karą, Šėtono apgaules ir savo suspaudimus
Lentoje užrašykite žodį karas.
Kaip mes kariaujame su Šėtonu?
Kokios mūsų kovos šiame dvasiniame kare yra pačios sunkiausios?
Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 10:3–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Paulius mokė mus daryti norint sėkmingai kovoti su Šėtonu.
Ką turime daryti, norėdami sėkmingai kovoti su Šėtonu?
Ką, jūsų manymu, reiškia „paim[ti] nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“? (5 eilutė.)
Kokį principą iš 5 eilutės sužinome apie tai, kaip sėkmingai kovoti su Šėtonu? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Kai, paklusę Jėzui Kristui, suvaldysime savo mintis, galėsime sėkmingiau kovoti su Šėtonu.)
Kokiais konkrečiais veiksmais galime kontroliuoti savo mintis? (Be kitų veiksmų, dar galime melstis, mokytis mintinai Raštų ištraukas, mokytis giesmių arba giedoti jas.)
Galite pasidalinti savo patirtimi, parodančia, kaip minčių kontroliavimas paklusus Gelbėtojui padėjo jums įveikti Šėtono įtaką. Taip pat galite pakviesti mokinius pasidalinti savo pačių patirtimi. Paprašykite jų užsibrėžti tikslą labiau paklusti Gelbėtojui ir suvaldyti savo mintis.
Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti šį apibendrinimą:
2 Korintiečiams 10:7–18 sužinome, kad Paulius šlovino Viešpatį ir mokė, jog nedera Jo nesiklausyti, pateisinant tai savo silpnybėmis. 2 Korintiečiams 11 skyriuje skaitome apie kitus Pauliaus paminėtus būdus, kuriais Šėtonas stengiasi suteršti mūsų mintis ir nutolinti mus nuo Viešpaties, – apie netikrus kristus ir netikrus apaštalus. Paulius papasakojo apie kančias, kurias ištvėrė kaip tikras Gelbėtojo apaštalas.
Paulius pasakoja, kad buvo paimtas į dangų, ir moko, kaip mums gali būti naudinga pripažinti savo silpnybes
Į pamoką atsineškite dyglį, arba lentoje, kaip parodyta, nupieškite piešinį. Paprašykite mokinių prisiminti, ar kada nors jie buvo įsidūrę dygliais.
Paveikslėlis
šakelė su dygliais
Kaip dygliai apsunkina gyvenimą?
Paaiškinkite, kad Paulius pasitelkė dyglio pavyzdį kaip patirtų išmėginimų arba silpnumo simbolį.
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite, kad likę mokiniai klausydamiesi pagalvotų, kokius išmėginimus, arba silpnybes, teko patirti jiems arba jų artimiesiems:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Kai kurie prarado mylimą žmogų, mirusį per anksti, kiti rūpinasi artimuoju, turinčiu negalią. Kai kurie kenčia dėl skyrybų padarytų žaizdų. […] Kitus suluošino fizinės ar dvasinės sveikatos sutrikimai. Kai kuriuos vargina potraukis tos pačios lyties asmenims. Kiti kenčia nuo baisių depresijos ir nevisavertiškumo jausmų. Vienaip ar kitaip, daugelis yra prislėgti“ („Jis gydo prislėgtuosius“,2006 m. spaliovisuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite mokinių studijuojant 2 Korintiečiams 12 skyrių ieškoti tiesų, galinčių jiems padėti, susidūrus su išmėginimais ir silpnybėmis.
Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 12:1–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką regėjo Paulius. (Paaiškinkite, kad šiose eilutėse Paulius užsimena apie save kaip apie kitą asmenį.)
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Paulius buvo „iškeltas iki trečiojo dangaus“? (2 eilutė.) (Jis regėjo celestialinę karalystę.)
Paaiškinkite, kad frazė „ar kūne, ar be kūno, nežinau“ (2 eilutė) reiškia, kad Paulius nežinojo, ar buvo paimtas į celestialinę karalystę, ar ją regėjo.
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 12:5–6. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Paulius reagavo į šį regėjimą.
Kaip Paulius reagavo į šį regėjimą?
Ko Paulius bijojo, kad gali atsitikti, jeigu jis imtų girtis savimi? (Paulius nenorėjo, kad kiti apie jį imtų per gerai galvoti, kai jis vis dar kovojo su žemiškojo gyvenimo sunkumais.)
Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 12:7–8. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Viešpats padėjo Pauliui išlikti nuolankiam.
Kaip Viešpats padėjo Pauliui likti nuolankiam?
Kiek kartų Paulius meldė, kad tas „dyglys kūne“ būtų pašalintas?
Pabrėžkite, kad, nepaisant Pauliaus maldų, Viešpats nutarė nepašalinti Pauliaus „dyglio kūne“.
Ką tokio sužinome apie Paulių, kas paaiškina mums, kodėl kartais Viešpats leidžia patirti silpnybes ir išmėginimus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokią tiesą: Viešpats gali leisti patirti silpnybes ir išmėginimus, kad išmoktume būti nuolankūs. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti 2 Korintiečiams 12:9–10 ir išsiaiškinti, kokias tiesas, padėjusias jam ištverti savo silpnybes, sužinojo Paulius. Paprašykite, kad atrastas tiesas mokiniai užsirašytų sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.
Kokias tiesas, padėjusias jam ištverti savo silpnybes, sužinojo Paulius? (Mokiniai gali atpažinti skirtingas tiesas, panašias į šią: Jėzaus Kristaus malonės gana, kad sustiprintų mus ištikus silpnybėms. Viešpats ne visada pašalina mūsų išmėginimus, bet visada sustiprina mus, kai juos ištveriame būdami ištikimi tikėjimui.)
Priminkite mokiniams, kad malonė – tai per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą prieinama „dieviška pagalba ar pastiprinimas“ (Raštų rodyklė, „Malonė“).
Ką reiškia, kad Viešpaties malonės gana sustiprinti mus mūsų silpnybėse? (Dėl Gelbėtojo duotos stiprybės galime padaryti viską, ko Jis iš mūsų prašo.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Viešpaties Jėzaus Kristaus gydanti galia – nesvarbu, ar ji pašalina mūsų naštas, ar sustiprina mus, kad ištvertume ir gyventume su jomis kaip apaštalas Paulius, – yra prieinama dėl kiekvieno suspaudimo mirtingajame gyvenime“ („Jis gydo prislėgtuosius“, Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip tiesos, kurias atradome skaitydami 2 Korintiečiams 12:9–10, padeda jums susidūrus su silpnybėmis ir išmėginimais?
Kokiose situacijose jūs ar jūsų pažįstami buvote Gelbėtojo sustiprinti? (Mokiniams priminkite nesidalinti tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.) Kaip tokia patirtis tapo palaiminimu tiems žmonėms?
Paulius ragina šventuosius ištirti save ir įrodyti savo ištikimybę
Priminkite mokiniams, kad tarp Korinto šventųjų buvo netikrų mokytojų, abejojusių Pauliumi ir jo, kaip apaštalo, įgaliojimu.
Ar galite pateikti keletą pavyzdžių, kaip šiais laikais žmonės kartais abejoja pašauktaisiais į vadovaujamas pareigas Bažnyčioje?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 13:3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokių įrodymų ieškojo kai kurie bažnyčios nariai Korinte.
Kokių įrodymų ieškojo kai kurie bažnyčios nariai Korinte?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 2 Korintiečiams 13:5–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Paulius ragino Korinto šventuosius daryti, užuot abejojus, ar Viešpats šnekėjo per jį, kaip apaštalą. Paaiškinkite, kad atmestinas tai sugedęs, arba amoralus, žmogus.
Ką, pasak 5 eilutės, Paulius ragino Korinto šventuosius daryti? (Galite pakviesti mokinius šioje eilutėje pasižymėti žodžius patikrinkite, ištirkite bei nenutuokiate.)
Kokias savo savybes, pasak Pauliaus, šventieji turėjo ištirti? (Paaiškinkite, kad „laik[ytis] tikėjimo“ [5 eilutė] reiškia būti ištikimam Viešpaties Bažnyčiai.)
Kokį principą, paaiškinantį, ką turime daryti, užuot kritikavę Bažnyčios vadovus, sužinome iš šių eilučių? (Mokiniai turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Bažnyčios nariai turėtų ne kritikuoti Bažnyčios vadovus, bet ištirti savo pačių ištikimybę.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį pranašo Džozefo Smito teiginį:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„[Jei žmogus] stoja smerkti kitų, kaltindamas Bažnyčią, sakydamas, kad jie nukrypo nuo kelio, o jis teisus, būkite tikri, kad tas žmogus žengia tiesiausiu keliu į atsimetimą; ir jei neatgailaus, kaip Dievas gyvas, atsimes“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 307).
Kas atsitiks, jei, užuot ištyrę savo pačių ištikimybę, imsimės kritikuoti vadovus?
Kad padėtumėte mokiniams ištirti savo ištikimybę ir požiūrį į Bažnyčios vadovus, išdalinkite jiems lapelius su toliau duotais klausimais. Skirkite mokiniams pakankamai laiko tyliai tuos klausimus perskaityti ir į juos atsakyti.
Naujasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis. 117 pamoka
Skalėje nuo 1 iki 10 (10 reiškia, kad tobulai) įvertinkite, kaip stropiai laikotės Bažnyčios vadovų patarimų?
Kokio pranašų ir apaštalų mokymo galėtumėte laikytis dar ištikimiau?
Balais nuo 1 iki 10 (10 reiškia, kad išnaudojate kiekvieną galimybę) įvertinkite, kaip dažnai reiškiate padėką už Bažnyčios vadovus asmeniškai arba maldoje?
Kaip galėtumėte parodyti didesnį dėkingumą už Bažnyčios vadovų pasiaukojimą ir kitas dėl jūsų dedamas pastangas?
Kokias palaimas gausite, jei tokiu būdu reguliariai save dvasiškai ištirsite?
Apibendrinkite 2 Korintiečiams 13:7–14, paaiškindami, kad Paulius ragino šventuosius vengti blogio ir siekti tobulumo.
Paliudykite apie šioje pamokoje aptartas tiesas. Paprašykite mokinių užsirašyti konkretų tikslą, kaip jie planuoja vieną iš šių tiesų pritaikyti gyvenime.
Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymo apžvalga
Mokiniai Raštų ištraukas supras geriau, kai patys kels klausimus dėl tų ištraukų. Suskirstykite klasę į dvi (arba daugiau) grupes. Paprašykite grupių užrašyti užuominas, vedančias į konkrečias Raštų įvaldymo ištraukas. (Galite parinkti kelias eilutes, kurias norite, kad mokiniai išmoktų arba apžvelgtų.) Paprašykite, kad užuominos nebūtų labai sudėtingos. Skirkite tam pakankamai laiko, o tada pakvieskite grupes pakaitomis garsiai perskaityti sukurtas užuominas, o kitos grupės tegul pamėgina išsiaiškinti, kokios tai ištraukos.
Pastaba. Jei pamokoje neliks laiko šiai veiklai, galite ją atlikti kitą dieną. (Kita pamoka bus gana trumpa. Joje gali likti laiko šiai veiklai.) Kitos apžvalginės veiklos surašytos šio vadovėlio priede.
Kaip ir Paulius, kuris, iškeltas iki trečiojo dangaus „girdėjo slaptingus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti“ (2 Korintiečiams 12:2, 4), galime patirti dvasinių išgyvenimų, apie kuriuos pasakoti galima tik tada, kai taip nurodo Dvasia. Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Aš taip pat įsitikinau, kad neišmintinga nuolat kalbėti apie neįprastus dvasinius patyrimus. Juos reikia rūpestingai saugoti ir dalintis tik tada, kai pati Dvasia liepia juos panaudoti kitiems palaiminti“ [‘The Candle of the Lord,’ Ensign, Jan. 1983, 53]“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 407).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo užsiminė, kad Pauliaus „dyglys kūne“ galėjo būti „kažkokia neįvardinta fizinė negalia, akivaizdžiai labai sunki, dėl kurios apaštalas Paulius arba nuolat, arba periodiškai kentėjo“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:448).
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškindamas, kaip Gelbėtojo malonė gali mus sustiprinti mūsų silpnybėse, rėmėsi savo patirtimi, įgyta susidūrus su fiziniais iššūkiais:
„Per pastaruosius dvejus metus fizinio skausmo, protinio nerimo ir apmąstymų akimirkomis laukiau mirtingojo gyvenimo pamokų iš Viešpaties. Supratau, kad nuolatinis stiprus skausmas yra didi pašventinanti priemonė, kuri padaro mus nuolankius ir priartina prie Dievo Dvasios. Jei klausomės ir paklūstame, Jo Dvasia ves mus per mūsų kasdienes pastangas.
Buvo akimirkų, kai savo maldose uždaviau keletą konkrečių klausimų, panašių į šį: „Ko turėčiau pasimokyti iš šios patirties?“
Kai tuo sunkiu gyvenimo periodu studijavau Raštus, uždanga buvo labai plona ir gaudavau tokius atsakymus, kurie atsispindėjo dar sunkesnius išbandymus perėjusių žmonių gyvenime. […]
Keletą kartų pasakiau Viešpačiui, kad tikrai gavau reikiamas pamokas ir nebėra reikalo man daugiau kentėti. Tie bandymai nebuvo sėkmingi, nes man buvo aiškiai parodyta, kad šis apvalantis išmėginimų procesas turi būti iškęstas Viešpaties skirtą laiką ir Viešpaties skirtu būdu. Viena yra mokyti „tebūnie Tavo valia“ (Mato 26:42). Kita yra tai patirti. Aš taip pat sužinojau, kad neliksiu vienas su šiais išbandymais ir negandomis, bet kad mane lankys mane saugantys angelai. […]
Tai, ką patyriau per pastaruosius dvejus metus, sustiprino mane dvasioje ir suteikė drąsos tvirčiau liudyti pasauliui apie stiprius savo širdies jausmus“ (“The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom,” Ensign, Nov. 2000, 6).