Netrukus po pirmojo laiško Tesalonikos šventiesiems Paulius parašė jiems antrą laišką, kuriame paaiškino tiesas apie antrąjį atėjimą. Jis moko, kad Gelbėtojas grįš tik tada, kai atsimetimas bus įvykęs. Po to Paulius pamokslauja prieš dykinėjimą ir pataria šventiesiems nesiliauti daryti gera (2 Tesalonikiečiams 3:13).
Paulius drąsina šventuosius, pranašaudamas apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą
Pakvieskite mokinį perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškimą.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Sakau visiems, o ypač Bažnyčios jaunimui, jog kada nors turėsite galimybę, jei iki šiol dar neturėjote, ginti savo tikėjimą ar gal net iškęsti tam tikrus asmeniškus užgauliojimus vien dėl to, kad esate Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys ar narė“ („Mokinystės kaina… ir palaimos“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite, kad ranką pakeltų tie mokiniai, kuriems kada nors teko ginti tikėjimą ar atlaikyti priešiškumą dėl jų narystės Bažnyčioje. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo patirtimi.
Paaiškinkite, kad antrame laiške Tesalonikos šventiesiems Paulius palietė keletą temų, tarp jų ir šventųjų patiriamą priešiškumą. Pakvieskite mokinius studijuojant 2 Laiško tesalonikiečiams 1 skyrių ieškoti principo, kuris padėtų jiems atlaikyti priešiškumą ir negandas, su kuriomis jie, kaip Bažnyčios nariai, susiduria.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Tesalonikiečiams 1:3–5. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, už ką Paulius gyrė Tesalonikos šventuosius.
Kodėl Paulius gyrė Tesalonikos šventuosius?
Kaip, pagal 5 eilutę, bus atlyginta šventiesiems, su „kantrybe bei tikėjimu“ ištvėrusiems priešiškumą bei negandas?
Kokio principo galime išmokti iš šių eilučių apie mūsų palaiminimus, jei su „kantrybe bei tikėjimu“ ištversime priešiškumą bei negandas? (Mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, bet turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Ištikimai su kantrybe ir tikėjimu atlaikę priešiškumą ir negandas, mes galime būti laikomi vertais Dievo karalystės.)
Paprašykite vieno mokinio perskaityti prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite klasės pasiklausyti, ką reiškia kantriai laukti.
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Kantrybė nėra pasyvus pasidavimas ar dėl mūsų baimių pasirinktas neveiklumas. Kantrybė – tai aktyvus laukimas ir iškentimas. Tai reiškia toliau daryti, kas pradėta, ir daryti visa, ką galime, – dėti pastangas, turėti vilties ir naudoti tikėjimą, atkakliai kęsti sunkumus, netgi kai mūsų širdžių troškimai vėluoja išsipildyti. Kantrybė yra ne vien ištverti, bet ištverti gerai!“ („Kantriai tęskite“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Ką, pagal prezidentą Uchtdorfą, reiškia kantriai ištverti?
Kodėl mums reikia tikėjimo norint kantriai atlaikyti priešiškumą ar negandas?
Pakvieskite mokinius pagalvoti apie kokį nors pažįstamą ar kurį nors Raštuose aprašomą žmogų, kuris ištikimai ir kantriai ištvėrė persekiojimą ir negandas.
Apie ką pagalvojote, ir kaip jis arba ji kantriai atlaikė priešiškumą ir negandas?
Pakvieskite mokinius pamąstyti apie priešiškumą ar negandas, kurias jie galbūt dabar patiria, ir nuspręsti, kaip su kantrybe ir tikėjimu jie gali atlaikyti tuos iššūkius. Paraginkite juos melsti pagalbos.
Paaiškinkite, kad, kaip aprašoma 2 Tesalonikiečiams 1:6–10, Paulius pranašavo antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Suskirstykite mokinius grupelėmis po du ar tris. Pakvieskite kiekvieną grupelę kartu perskaityti 2 Tesalonikiečiams 1:6–10 ir aptarti pateiktus klausimus. (Šiuos klausimus galite pateikti dalijamojoje medžiagoje arba užrašyti lentoje.) Pakvieskite mokinius savo mintis užsirašyti į sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus.
Kokiais žodžiais ir frazėmis Paulius apibūdino antrąjį atėjimą?
Kas nutiks teisiesiems antrojo atėjimo metu?
Kas nutiks nedorėliams antrojo atėjimo metu?
Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius savo grupės atsakymais pasidalinti su visa klase. Lentoje užrašykite tokią tiesą: Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo metu teisieji ilsėsis, o nelabieji bus sunaikinti.
Kaip manote, nuo ko teisieji ilsėsis?
Kaip ši doktrina gali paguosti tuos, kurie dėl savo atsidavimo Jėzui Kristui šiuo metu patiria sunkumų?
Paprašykite mokinių pakelti rankas, jeigu jie kada nors svarstė, kada įvyks antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas? Paaiškinkite, kad Tesalonikos šventieji taip pat svarstė apie tai ir kad Paulius nerimavo, jog jie galėjo būti suklaidinti.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Tesalonikiečiams 2:1–2. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokią išvadą, Pauliaus manymu, apie antrojo atėjimo laiką buvo padarę Tesalonikos šventieji.
Ko Paulius nenorėjo, kad Tesalonikiečiai tikėtų apie antrojo atėjimo laiką? (Kad jis greitai įvyks.)
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Tesalonikiečiams 2:3 ir ieškoti, kas, pasak Pauliaus, įvyks prieš antrąjį atėjimą.
Kokios tiesios galime pasimokyti iš šių eilučių apie tai, kas įvyks prieš antrąjį atėjimą? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tiesą, panašią į šią: Prieš antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą įvyks atsimetimas.)
Atkreipkite dėmesį, kad šiose eilutėse Paulius patarė, kad jo laikais Bažnyčios nariai verčiau rūpintųsi atsimetimu, kuris jau buvo prasidėjęs tarp jų, o ne kada įvyks Viešpaties antrasis atėjimas.
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kas yra atsimetimas, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį paaiškinimą:
„Po Jėzaus Kristaus mirties nelabi žmonės persekiojo apaštalus bei bažnyčios narius ir daug jų išžudė. Apaštalams mirus, kunigystės raktai ir kunigystės įgaliojimas buvo paimti iš žemės. Iki tol apaštalai išsaugojo Evangelijos doktrinas tyras, palaikė tvarką bei Bažnyčios narių vertumo lygį. Ilgainiui, nelikus apaštalų, doktrinos buvo iškraipytos ir savavališkai pakeista Bažnyčios organizacija bei kunigystės apeigos, pvz., krikštas bei Šventosios Dvasios dovanos suteikimas (Skelbti mano Evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2005), p. 47).
Kodėl, remiantis šiuo atsimetimo paaiškinimu, Jėzaus Kristaus Evangelijos ir Jo Bažnyčios sugrąžinimas buvo būtinas?
Paaiškinkite, kad „nedorybės žmogus“, minimas 2 Tesalonikiečiams 2:3, reiškia Šėtoną. Evangelijos Sugrąžinimas, apimantis Mormono Knygos išėjimą, atskleidė (žr. 3 eilutę) Šėtono ir jo pasekėjų apgaules.
Apibendrinkite 2 Tesalonikiečiams 2:4–17, paaiškindami, kad Paulius pranašavo, jog Viešpats leis Šėtonui klaidinti žemės gyventojus iki antrojo atėjimo. Paulius ragino šventuosius tvirtai stovėti už tiesas, kurių jis mokė (15 eilutė).
Paulius perspėja tuos, kurie neturi valios ir pamokslauja apie savarankiškumą
Paaiškinkite, kad tuo metu, kai Paulius rašė savo Antrąjį laišką tesalonikiečiams, Bažnyčios nariai priimdami sakramentą reguliariai rengė vaišes. Tačiau, kai kurie Bažnyčios nariai Tesalonikoje ateidavo į vaišes pavalgyti, bet nenorėjo padėti pasirūpinti ar paruošti maisto.
Kokios problemos galėjo iškilti tokioje situacijoje?
Apibendrinkite 2 Tesalonikiečiams 3:1–9, paaiškindami, kad Paulius gyrė šventuosius, kurie buvo ištikimi, ir perspėjo juos apie bendravimą su tais, kurie buvo „netvarking[i]“ arba tingūs (6 eilutė). Paulius taip pat rašė apie tai, kad jis ir jo bendražygiai parodė savęs išlaikymo pavyzdį patys dirbdami.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Tesalonikiečiams 3:10–13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius nurodė šventiesiems daryti su tais, kurie atsisakė dirbti.
Kokį nurodymą, pagal 12 eilutę, Paulius davė tiems, kurie atsisakė dirbti? („Dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną“, arba išlaikyti save pasirūpinant savo pačių poreikiais.)
Kokius papildomus nurodymus, pagal 13 eilutę, Paulius davė ištikimiems šventiesiems?
Ką reiškia nesiliauti daryti gera?
Ko galime pasimokyti iš šių ištraukų? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, tačiau jie turėtų atpažinti tiesą, panašią į šią: Mes turime siekti išlaikyti save ir pasirūpinti kitais.
Pakvieskite vieną mokinį iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan garsiai perskaityti toliau pateiktą patarimą. Paprašykite klasės pasiklausyti, kaip mes galime siekti išlaikyti save.
„Viena iš darbo palaimų yra gebėjimo išlaikyti save išsiugdymas. Kai išlaikote save, naudojatės Dievo jums suteiktomis palaimomis ir gabumais, pasirūpinate savimi bei savo šeima ir patys randate savo problemų sprendimus. Būti save išlaikančiu nereiškia, kad privalote gebėti viską padaryti patys. Kad būtumėte iš tiesų save išlaikantys, turite išmokti dirbti su kitais ir kreiptis į Viešpatį pagalbos ir stiprybės.
Atminkite, kad Dievas turi jums paruošęs didelį darbą. Jis jus palaimins jūsų pastangose atliekant tą darbą“ (Jaunimo stiprybės vardan [knygelė, 2012], p. 41).
Kaip mes galime siekti išlaikyti save?
Kokių palaiminimų sulauksime, kai patys save išlaikysime?
Paliudykite, kad, jei mes sieksime išlaikyti save, Viešpats padės mums patenkinti mūsų poreikius ir surasti mūsų problemų sprendimus.
Paprašykite mokinių pamąstyti, ką jie gali padaryti, kad geriau išlaikytų save šiuo metu ir ateityje. Pakvieskite mokinius išsikelti tikslą, kuris padėtų jiems tapti geriau save išlaikantiems, ir paraginkite juos siekti Viešpaties pagalbos šiam tikslui pasiekti.
Apibendrinkite 2 Tesalonikiečiams 3:14–18, paaiškindami, kad Paulius užbaigė savo laišką patardamas šventiesiems vengti dykinėjimo ir atsitraukti nuo tinginiaujančių ir trukdančių kitiems žmonių. Tačiau šventieji neturėtų elgtis su jais kaip su priešais, bet pabarti juos kaip brolius ir seseris Evangelijoje.
Pamoką baikite paliudydami apie šioje pamokoje mokytas tiesas.
Pakvieskite visus mokinius pasinaudoti Raštų studijavimo pagalbinėmis priemonėmis (pvz., Raštų rodykle) ir be 2 Tesalonikiečiams 2:1–3 eilučių surasti kitas Raštų eilutes, mokančias apie atsimetimą. Skirkite pakankamai laiko, po to keleto mokinių paprašykite rastomis Raštų eilutėmis pasidalinti su klase ir paaiškinti, ko šios eilutės moko apie atsimetimą. Jų rastas ištraukas galite užrašyti lentoje. Pakvieskite mokinius pasirinkti vieną raštų eilutę kaip kryžminę nuorodą į 2 Tesalonikiečiams 2:1–3. Galite pasiūlyti, kad šią nuorodą jie pasižymėtų Raštuose, paraštėje prie 2 Tesalonikiečiams 2:1–3. Paaiškinkite, kad ši Raštų įvaldymo ištrauka dažniausiai yra naudojama mokyti apie atsimetimą ir sugrąžinimo būtinybę. Pakvieskite mokinius naudojantis 2 Tesalonikiečiams 2:1–3 ir viena iš lentoje užrašytų Raštų nuorodų pamokyti savo porininką apie atsimetimą.
„Atkritimas“ yra graikiško žodžio apostasia vertimas, žodžio, kurio reikšmė yra artimesnė žodžiams „maištas“ arba „sukilimas“. Todėl Paulius kalbėjo apie sąmoningą kovą su Jėzaus Kristaus Evangelija, o ne laipsnišką traukimąsi nuo jos. Mormono knygoje Nefis ateities regėjime matė kaip „Izraelio namai“ ir žemės minia buvo susirinkusi dideliame ir erdviame pastate „kovoti prieš dvylika Avinėlio apaštalų“ (1 Nefio 11:35). Atsimetimas dažnai nėra tik pasyvus nutolimas nuo tiesos, bet yra aktyvus priešinimasis, kylantis iš sandoros bendruomenės“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 453).
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškino, kad atsimetimas įvyko dėl to, kad žmonės atstūmė Kristų ir jo apaštalus:
„Palyginti per neilgą Naujojo Testamento laikotarpį […] žmonės sukilo prieš Kristų ir Jo apaštalus. Nuosmukis buvo toks didelis, kad buvo pavadintas Didžiuoju atsimetimu. Jis sukėlė dvasinio sąstingio ir tamsos laikotarpį, vadinamą tamsiaisiais viduramžiais.
Reikia, kad suprastumėte mane visiškai teisingai, kai kalbu apie tuos istoriškai pasikartojančius atsimetimo ir dvasinės tamsos laikotarpius. Mūsų Dangiškasis Tėvas myli visus savo vaikus ir nori, kad jie visi savo gyvenime gautų Evangelijos teikiamus palaiminimus. Dvasinė šviesa prarandama ne dėl to, kad Dievas nusigręžia nuo savo vaikų. Dvasinė tamsa ateina tada, kai Jo vaikai masiškai nusigręžia nuo Jo“ („Mokymasis iš praeities pamokų“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Daugelis po apaštalų mirties gyvenusių žmonių toliau sekė Viešpačiu. Jų pasišventimas Viešpačiui buvo toks stiprus, kad jie noriai iškentėjo priešpriešą ir netgi mirtį už savo tikėjimą. Reformacijos laikotarpiu daug žmonių suprato, kad kai kurie krikščionių mokymai buvo pakeisti ir skyrėsi nuo Biblijos mokymų. Šie reformatoriai siekė krikščionybę suderinti su Raštais. Prezidentas Džonas Teiloras štai ką pasakė apie tuos, kurie ieškojo tiesos viduramžiais:
„Tai buvo žmonės iš tamsiųjų viduramžių, kurie per tikėjimo galią galėjo bendrauti su Dievu ir atitraukti amžinybės uždangalą, ir pažvelgti į neregimą pasaulį, … turėti tarnaujančius angelus ir atskleisti pasaulio ateitį. Jei tokie buvo tamsieji viduramžiai, aš meldžiu Dievą suteikti man truputį tamsos ir išvaduoti mane iš šviesos ir išminties, viešpataujančios mūsų dienomis“ (Journal of Discourses, 16:197). (Daugiau informacijos apie šių reformatorių ištikimas pastangas žr. Thomas S. Monson, „The Way Home“, Ensign, May 1975, 15–16; taip pat žr. Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis [2005]).
Dėl šių reformatorių ir kitų ištikimų Dievo pasekėjų pastangų tiesos apie Dangiškąjį Tėvą ir Jo planą išgyveno atsimetimą ir yra randamos viso pasaulio religijose. Tačiau išgelbėjimui reikalingos tiesos buvo prarastos, kaip ir kunigystės įgaliojimas vadovauti darbui ir atlikti išgelbėjimo apeigas. Viešpats patikino kito tikėjimo žmones, kad Bažnyčios atstatymas ir Mormono knyga neteigia, kad viskas, ko jie mokė, yra klaidinga: „Štai aš atnešu ją ne tam, kad sugriaučiau tai, ką jie jau gavo, bet kad tai sustiprinčiau“ (DS 10:52). Dėl šios priežasties prezidentas Gordonas B. Hinklis pakvietė visus pasaulio žmones „atsinešti viską, kas gera ir dora, gautą iš bet kokio šaltinio, ir pažiūrėti, ką gero mes galime pridėti“ („Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, 2002 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).