Pauliaus Antro laiško Timotiejui studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Pauliaus Antras laiškas Timotiejui pabrėžia galią, kuri ateina turint liudijimą apie Jėzų Kristų (žr. 2 Timotiejui 1:7–8). Jame taip pat aprašyti neramūs laikai, kurie buvo Pauliaus ir Timotiejaus dienomis ir bus paskutinėmis dienomis (žr. 2 Timotiejui 3:1–7). Paulius, norėdamas padėti Timotiejui įveikti iškilusius sunkumus, ragino jį pasitikėti Raštais ir Bažnyčios vadovais (žr. 2 Timotiejui 3:14–17) ir pasikliauti tikrąja doktrina (žr. 2 Timotiejui 4:2). Studijuodami šį laišką mokiniai sužinos doktrinas ir principus, padėsiančius jiems ištikimai gyventi neramiais pastarųjų dienų laikais.
Kas parašė šį laišką?
Antrą laišką Timotiejui parašė Paulius (žr. 2 Timotiejui 1:1).
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tikėtina, kad Pauliaus Antras laiškas Timotiejui buvo parašytas tarp 64 ir 65 m. po Kr. (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“, scriptures.lds.org). Šį laišką Paulius parašė antrą kartą kalėdamas Romoje, likus nedaug laiko iki jo nužudymo (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“).
Įkalinimo metu Paulius buvo surakintas grandinėmis (žr. 2 Timotiejui 1:16; 2:9), tikriausiai jis buvo įkalintas kameroje ar požemyje ir kentė šaltį (žr. 2 Timotiejui 4:13, 21), jo draugai stengėsi surasti jo buvimo vietą (žr. 2 Timotiejui 1:17). Akivaizdu, kad Lukas buvo vienintelis jo nuolatinis lankytojas (žr. 2 Timotiejui 4:11), ir Paulius numanė, kad jo gyvenimas artėja prie pabaigos (žr. 2 Timotiejui 4:6–8).
Kam šis laiškas parašytas ir kodėl?
Šiame laiške Paulius drąsina Timotiejų, kad šis turėtų stiprybės tęsti darbą ir po neišvengiamos paties Pauliaus mirties. Paulius žinojo, kad jam liko nedaug laiko, ir norėjo pamatyti Timotiejų, kurį perkeltine prasme vadino mylimu vaiku (žr. 2 Timotiejui 1:2).
Laiško pabaigoje Paulius prašė, kad Timotiejus ir Morkus aplankytų jį ir atgabentų jam keletą daiktų, kuriuos jis buvo palikęs (žr. 2 Timotiejui 4:9–13). Nors Pauliaus laiškas yra skirtas konkrečiai Timotiejui, jame esantys patarimai gali būti pritaikyti ir gyvenantiems „pastarosiomis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1), kadangi jis mokė apie sunkumus ir sprendimus, kurie yra taip pat aktualūs ir mūsų dienomis, kokie jie buvo ir tuomet.
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Šis laiškas yra vienas iš pastoracinių laiškų ir jame, kaip ir Pirmame laiške Timotiejui bei Laiške Titui, yra paskutiniai apaštalo žodžiai, parodantys nuostabią jo drąsą ir pasitikėjimą mirties akivaizdoje (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“). Chronologiškai Antras laiškas Timotiejui yra paskutinis Pauliaus laiškas Naujajame Testamente (žr. 2 Timotiejui 4:6).
Šiame laiške aprašyti keletas Pauliaus apmąstymų apie palaiminimus ir sunkumus, patirtus tarnaujant „šaukliu, apaštalu ir mokytoju“ (2 Timotiejui 1:11). Paulius pareiškė: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas“ (2 Timotiejui 4:7–8), taip parodydamas, kad jis turėjo asmeninį patikinimą, kad paveldės amžinąjį gyvenimą. Kaip vienas iš tarnavusių Jėzui Kristui daugiau nei 30 metų, Paulius galėjo puikiai pamokyti Timotiejų, kaip veiksmingai tarnauti stiprinant kitų tikėjimą (žr. 2 Timotiejui 2:15–17, 22–26; 4:1–2, 5).
Laiško planas
2 Timotiejui 1 skyriuje Paulius kalba apie Dievo dovaną ir galią, įgyjamą per įšventinimą į kunigystę. Jis moko, kad „baimės dvasi[a]“ (2 Timotiejui 1:7) neateina iš Dievo ir kad mes turėtume nesigėdyti savo liudijimo apie Jėzų Kristų. Paulius liudija, kad Jėzus Kristus pašaukė jį skelbti Evangelijos (žr. 2 Timotiejui 1:11).
2 Timotiejui 2 skyriuje Paulius naudoja gero kareivio, sportininko nugalėtojo ir darbštaus ūkininko simbolius, norėdamas parodyti būtinybę ištverti sunkumus, norint gauti amžinąją šlovę. Jis palygina tikrus ir netikrus mokytojus bei garbingus ir negarbingus žinių nešėjus. Paulius įspėja Timotiejų vengti nesutarimų ir kantriai mokyti tuos, kuriems reikia atgailauti.
2 Timotiejui 3–4 skyriuose Paulius aprašo sunkius laikus paskutinėmis dienomis ir drąsina Timotiejų vykdant savo, kaip kunigystės vadovo, pareigas pasitelkti Raštus. Jis aprašo savo neišvengiamą mirtį ir pareiškia: „išlaikiau tikėjimą“ (2 Timotiejui 4:7). Paulius liudija, kad Viešpats atves jį į „savo dangaus karalyst[ę]“ (2 Timotiejui 4:18).