Šventoji Dvasia, mokytojas ir mokinys – kiekvienas turi svarbų vaidmenį Evangelijos mokymosi procese. Ši pamoka gali padėti mokiniams suprasti kiekvieną iš šių vaidmenų, kad jie galėtų sėkmingai mokytis. Jums gali prireikti reguliariai apžvelgti šioje pamokoje išdėstytus principus, kad primintumėte mokiniams jų pareigas Evangelijos mokymosi procese.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Šventosios Dvasios, mokytojo ir mokinio vaidmenys Evangelijos mokymosi procese
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą pavyzdį:
Mergina gauna įkvėpimų ir pamokymų lankydamasi seminarijoje. Ji jaučia Šventosios Dvasios įtaką ir yra dėkinga už dalykus, kurių išmoksta ten. Kita mergina taip pat lanko tuos pačius užsiėmimus. Tačiau jai dažnai nuobodu ir ji jaučia, kad pamokos jai neatneša jokios naudos.
Kokios galėtų būti priežastys, dėl kurių šios dvi merginos jautėsi skirtingai, lankydamos tas pačias seminarijos pamokas? (Galimi tokie atsakymai: pirmoji mergina galbūt aktyviau dalyvauja pamokoje; pirmoji mergina galbūt turi dvasinės patirties iš anksčiau, kuria remiasi jos dabartinis mokymasis; antroji mergina galbūt yra blaškoma įvairių kitų rūpesčių.)
Pakvieskite mokinius šios dienos pamokoje surasti doktrinų ir principų, kurie galėtų padėti jiems atlikti savo vaidmenį seminarijoje ir sustiprinti savo liudijimą apie Jėzaus Kristaus Evangeliją.
Paaiškinkite, kad tokioje aplinkoje kaip seminarija trys veikėjai atlieka pagrindinius vaidmenis Evangelijos mokymosi procese: Šventoji Dvasia, mokytojas ir mokinys.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 14:26, o kitą – Jono 16:13. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokie galimi Šventosios Dvasios vaidmenys.
Kokių tiesų iš šių eilučių galime pasimokyti apie Šventosios Dvasios vaidmenis? (Mokinių atsakymai gali būti įvairūs, tačiau įsitikinkite, kad būtų paminėta tokia doktrina: Šventoji Dvasia moko tiesos.)
Kaip galime atpažinti, kada Šventoji Dvasia moko mus tiesos? (Taip pat galite atkreipti mokinių dėmesį į Doktrinos ir Sandorų 8:2–3.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:13–14. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, koks yra Evangelijos mokytojo vaidmuo. Prieš tai paaiškinkite, kad šios eilutės buvo duotos pirmiesiems Bažnyčios nariams, kurie buvo įšventinti mokyti Evangelijos.
Koks yra Evangelijos mokytojo vaidmuo? (Taip pat žr. DS 42:14.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 33:1. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Šventoji Dvasia daro dėl mūsų, kai jos galia esame mokomi tiesos.
Ką, pasak šios eilutės, dėl mūsų daro Šventoji Dvasia?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip pakviesti Šventąją Dvasią, kad Ji neštų tiesą į jų širdis, vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:118. Paprašykite, kad kiti mokiniai sektų skaitomą tekstą ir ieškotų, kaip turėtume siekti mokytumo.
Kaip turėtume siekti mokytumo? (Mokymusi ir tikėjimu.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite likusių mokinių klausytis, kas gali nutikti, kai sieksime mokytis tikėjimu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Mokytojas gali aiškinti, demonstruoti, įtikinėti ir liudyti – visa tai daryti veiksmingai, su didžia dvasine galia. Tačiau galiausiai tos žinios turinys ir Šventosios Dvasios liudijimas į širdį prasiskverbia tik tada, kai gavėjas juos įsileidžia. Mokymasis tikėjimu atveria kelią į pačią širdį“ (“Seek Learning by Faith,” Ensign, Sept. 2007, 61).
Kokio principo, remiantis šiuo teiginiu, galime išmokti apie tai, kas gali nutikti mokantis tikėjimu? (Padėkite mokiniams atpažinti tokį principą: Jei sieksime mokytumo tikėjimu, pakviesime Šventąją Dvasią į savo širdis, kad liudytų ir mokytų tiesos. Galite šią tiesą užrašyti lentoje.)
Pabrėžkite, kad tikėjimas nėra tiesiog pasyvus įsitikinimas. Savo tikėjimą išreiškiame veiksmais.
Ką, jūsų manymu, reiškia mokytis tikėjimu?
Kad pailiustruotumėte, ką reiškia mokytis tikėjimu, pakvieskite savanorį, niekad nežaidusį futbolo. (Galite pritaikyti šią veiklą įtraukdami mokinį, kuris nėra žaidęs krepšinio, grojęs muzikos instrumentu, žongliravęs, užsirišęs kaklaraiščio ir pan.) Pasakykite savanoriui, kad jūs ketinate išmokyti jį ar ją žaisti futbolą taip gerai, kad galėtų pretenduoti į rinktinę. Paklauskite savanorio, ar jis tiki jūsų sugebėjimu išmokyti, o taip pat ar tiki savo sugebėjimu išmokti. Tada paaiškinkite ir parodykite, kaip varytis futbolo kamuolį, bet neleiskite savanoriui pabandyti. Paaiškinkite, kaip perduoti futbolo kamuolį. Tada parodykite perduodami kamuolį savanoriui, bet užuot leidęs savanoriui pabandyti perduoti kamuolį jums, pats paimkite kamuolį. Tą patį padarykite su kamuolio išmetimu į aikštę, kai jis išlekia į užribį. Tada savanorio paklauskite:
Ar jis jaučiasi tinkamai pasiruošęs tapti futbolo rinktinės nariu? Kodėl?
Nors mokymasis apie futbolą ir žaidžiančiųjų futbolą stebėjimas gali padėti, tačiau, ką turėtumėte daryti, norėdami išsiugdyti reikiamus įgūdžius?
Kaip tai galėtų būti susiję su mokymusi tikėjimu? (Vien tikėjimo ir pasitikėjimo, kad Dvasia gali mus mokyti, neužtenka. Kad įgytume pažinimą apie Dievo tiesas, privalome stengtis išmokti ir pritaikyti tai, ką išmokstame.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Bednario teiginį. Klasės paprašykite įsiklausyti, ko jis moko apie mokymąsi tikėjimu (galite padaryti šio teiginio kopijas mokiniams ir pasiūlyti jose pasižymėti, ką randa):
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Besimokantysis, laisva valia veikdamas pagal teisingus principus, atveria savo širdį Šventajai Dvasiai ir pakviečia Jos mokančią, liudijančią galią ir patvirtinantį liudijimą. Mokymasis tikėjimu reikalauja dvasinių, protinių ir fizinių pastangų, o ne vien pasyvaus klausymosi. Savo pasiryžimą mokytis ir priimti Šventosios Dvasios mokymą Dangiškajam Tėvui ir Jo Sūnui Jėzui Kristui išreiškiame tikėjimo įkvėptais nuoširdžiais ir nuosekliais veiksmais. […]
[…] Mokymosi tikėjimu mokytojas negali perduoti mokiniui per paskaitą, vaizdinėmis priemonėmis ar praktiniais pratimais; mokinys turi vadovautis tikėjimu ir veikti, kad pats įgytų pažinimą“ (“Seek Learning by Faith,” 64).
Kokių dvasinių, protinių ar fizinių pastangų galime įdėti, kad pakviestume Dvasią liudyti ir mokyti mus tiesos?
Koks nusistatymas arba elgesys gali neleisti Dvasiai mokyti mus tiesos seminarijos klasėje?
Kuo skirtųsi patirtis mokinio, kuris siekia mokymosi tikėjimu, nuo patirties to, kuris to nesiekia?
Paprašykite mokinių atsiversti Mato 4. Paaiškinkite, kad apaštalo Petro patirtis rodo mums pavyzdį, kaip siekdami mokymosi tikėjimu galime pakviesti Šventąją Dvasią į savo širdį, kad liudytų ir mokytų tiesos. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 4:18–20. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti Gelbėtojo kvietimą Petrui ir Andriejui.
Ką padaryti Gelbėtojas kvietė Petrą ir Andriejų?
Kodėl jų atsakymas yra mokymosi tikėjimu pavyzdys?
Pabrėžkite, kad Petro veiksmai sekant Jėzumi Kristumi leido jam būti su Gelbėtoju visą Jo mirtingosios tarnystės laiką. Įsiklausęs į Gelbėtojo kvietimą sekti Juo, Petras turėjo privilegiją išgirsti Gelbėtojo mokymus, susijusius su kasdieniais dalykais, ir būti daugelio stebuklų liudytoju. Gelbėtojo pakviestas Petras net ėjo vandeniu (žr. Mato 14:28–29).
Paaiškinkite, kad vieną kartą Jėzus uždavė savo mokiniams klausimą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 16:13–14. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko paklausė Viešpats.
Ko Gelbėtojas paklausė savo mokinių?
Koks buvo jų atsakymas?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 16:15–17. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Petras atsakė į kitą Gelbėtojo klausimą.
Koks buvo Petro atsakymas į Gelbėtojo klausimą?
Ką Gelbėtojas aiškino apie tai, iš kur Petras gavo savo žinojimą?
Kokiu būdu Petro patyrimas iliustruoja tiesas, su kuriomis susipažinome šioje pamokoje?
Paprašykite mokinių užsirašyti atsakymus į toliau pateikiamus klausimus savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose (galite tuos klausimus užrašyti lentoje):
Kada esate siekę mokytis tikėjimu? Kaip Šventoji Dvasia atliko savo vaidmenį Evangelijos mokymosi procese, kai stengėtės tai daryti? (Galite pasiūlyti mokiniams apmąstyti, ką patyrė anksčiau, kai mokėsi stengdamiesi daugiau sužinoti apie Jėzų Kristų.)
Jei mokiniai gerai jaučiasi atviraudami, pakvieskite keletą iš jų apibūdinti patyrimus, kuriuos jie užsirašė. Jūs taip pat galite pasidalyti savo patirtimi ir liudijimu apie aptartas tiesas.
Paprašykite mokinių pagalvoti apie vieną ar du dalykus, kuriuos jie darys, kad mokytųsi tikėjimu ir kad pakviestų Šventąją Dvasią į savo širdis, idant ši liudytų ir mokytų tiesos. Pasiūlykite mokiniams užsirašyti, ką jie planuoja daryti.
Pamoką užbaikite pasidalindami šiuo prezidento Tomo S. Monsono teiginiu:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Jaunuoliai, prašau jūsų dalyvauti seminarijoje. Kasdien studijuokite Raštus. Atidžiai klausykite savo mokytojų. Pamaldžiai taikykite tai, ko išmokote“ (“Participate in Seminary,” Aug. 12, 2011, seminary.lds.org).
Komentarai ir kontekstas
Pagarbumas pakviečia apreiškimą
Pagarbus požiūris ir elgesys gali būti mokymosi tikėjimu dalis ir gali pakviesti Dvasią liudyti ir mokyti tiesos. Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie pagarbumo ir apreiškimo santykį:
„Per pastaruosius keletą metų Bažnyčioje matėme tiek pagarbumo, tiek nepagarbumo pavyzdžių. Nors daugelį galima pagirti, tačiau mes dreifuojame. Turime priežastį labai nerimauti.
Pasaulis darosi vis triukšmingesnis. […]
Tokia didėjančio triukšmo, augančio jaudulio, plintančių nesutarimų ir savitvardos, orumo bei formalumo mažėjimo tendencija nėra nei atsitiktinė, nei nekalta, nei nežalinga.
Pirmasis puolimui besiruošiančio vado įsakymas yra užblokuoti visus komunikacijų kanalus, kuriais gali pasinaudoti jo puolama pusė.
Nepagarbumas labai parankus priešininkui, nes per jį užblokuojamas subtilus kanalas, kuriuo į protą ir dvasią siunčiamas apreiškimas. […]
Vadovai turėtų mokyti, kad pagarbumas pakviečia apreiškimą“ (“Reverence Invites Revelation,” Ensign, Nov. 1991, 22).
Sesuo Margareta S. Lifert iš visuotinės Pradinukų organizacijos mokė apie pagarbumą Bažnyčios susirinkimuose. Jos nurodymai taip pat yra susiję su seminarijos pamokomis:
„Tik pagarbiai elgiantis Dvasia gali paliudyti apie Evangelijos tikrumą per Dievo žodį, muziką, liudijimą ir maldą. […]
Žinučių rašinėjimas ar elektroninio pašto skaitymas Bažnyčios susirinkime blaško dėmesį ir rodo mūsų nepagarbą […] aplinkiniams. Taigi dalyvaudami susirinkime, klausydami pasisakančiųjų ir drauge giedodami Sionės giesmes rodome pagarbumo pavyzdį“ („Pagarba ir pagarbumas“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pranašas kviečia dalyvauti seminarijoje
Prezidentas Tomas S. Monsonas pateikė tokią žinią apie dalyvavimą seminarijoje:
„Seminarija palaimino šimtų tūkstančių pastarųjų dienų jaunuolių gyvenimus. Pamenu savo paties patyrimus seminarijoje. Seminarijos pamokos buvo vedamos ankstyvą rytą mažame name, stovinčiame kitoje gatvės pusėje prieš mano mokyklą. Maniau, jei mano mokytojas gali atsikelti taip anksti, tai ir aš galiu padaryti tą patį.
Seminarija padės jums suprasti ir pasikliauti Jėzaus Kristaus mokymais ir Apmokėjimu. Mokydamiesi pamėgti Raštus, pajusite Viešpaties Dvasią. Pasiruošite įžengti į šventyklą ir tarnauti misijoje.
Jaunuoliai, prašau jūsų dalyvauti seminarijoje. Kasdien studijuokite Raštus. Atidžiai klausykite savo mokytojų. Pamaldžiai taikykite tai, ko išmokote“ (“Participate in Seminary,” Aug. 12, 2011, seminary.lds.org).
Dalyvavimas pamokoje
Štai ko mokė vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie dalyvavimą Evangelijos mokymosi procese:
„[Mokinio] apsisprendimas dalyvauti yra valios laisvės panaudojimas, leidžiantis Šventajai Dvasiai perteikti jo asmeniniams poreikiams pritaikytą žinią. Dalyvavimui palankios aplinkos kūrimas padidina tikimybę, kad Dvasia mokys svarbesnių pamokų, nei [mokytojas] gali pateikti.
Toks dalyvavimas į jų gyvenimą atneš Dvasios vadovavimą. Mokiniai, patys to nesuprasdami, Šventajai Dvasiai parodo savo pasiryžimą mokytis, kai jūsų drąsinami pakelia ranką, kad atsakytų į klausimą. Toks moralinės laisvės panaudojimas leis Dvasiai motyvuoti juos ir galingai vadovaus jums būnant kartu. Dalyvavimas leidžia patirti Dvasios vedimą. Jie išmoks atpažinti ir pajausti, kas tai yra dvasinis vadovavimas“ (“To Learn and Teach More Effectively” [Brigham Young University Campus Education Week devotional, Aug. 21, 2007], 4–5, speeches.byu.edu).
Papildomi būdai, kaip padėti mokiniams atlikti savo vaidmenį Evangelijos mokymosi procese
Kad suprastumėte, kaip padėti mokiniams atlikti savo vaidmenį Evangelijos mokymosi procese, peržiūrėkite toliau pateiktas temas iš Evangelijos mokymas ir mokymasis. Vadovėlis seminarijos ir religijos instituto mokytojams ir vadovams [2012]:
„Mes padedame mokiniams atlikti savo vaidmenį mokymosi procese ir ruošiame juos mokyti Evangelijos kitus“ (skyrius 1.3.3, p. 6–7).
„Tikėkitės, kad mokiniai atliks savo, kaip besimokančiųjų, vaidmenį“ (skyrius 2.2.2, p. 15).
„Aptarkite dvasinio mokymosi principus“ (skyrius 2.2.3, p. 17).
„Susitelkite į tai, kaip padėti mokiniams atlikti savo vaidmenį“ (skyrius 4.3.4, p. 57).