5 pamoka. Naujojo Testamento kontekstas ir apžvalga
5 pamoka
Naujojo Testamento kontekstas ir apžvalga
Įvadas
Šioje pamokoje mokiniai susipažins su Naujojo Testamento istorijos ir kultūros kontekstu, o taip pat su aplinkybėmis, dėl kurių žydai atmetė Jėzų kaip Mesiją ir Gelbėtoją. Jie taip pat susipažins su Naujojo Testamento struktūra.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Naujojo Testamento kontekstas
Paveikslėlis
paveikslo dalis, Steponas
Paveikslėlis
„Steponas mato Jėzų Dievo dešinėje“
Parodykite paveikslą „Steponas mato Jėzų Dievo dešinėje“, popieriaus lapu ar kuo nors kitu uždengę didžiąją jo dalį ir palikę neuždengtą vietą, kurioje vaizduojamas Steponas (vyras su mėlynu raiščiu ant galvos) (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 63 pav.; taip pat žr. internete adresu LDS.org).
Paprašykite mokinių apibūdinti, kas pavaizduota paveiksle. Paklauskite, kodėl, jų manymu, vyras yra ant žemės ir tiesia savo ranką. Mokiniams baigus atsakinėti, parodykite visą paveikslą.
Kaip visas paveikslas padeda jums suprasti, kas vyksta?
Kad mokiniai suprastų, jog paveiksle pavaizduotas Jėzaus Kristaus mokinio Stepono nužudymas užmėtant akmenimis ir jam atsivėrusiame regėjime matomas Jėzus, stovintis Dievo dešinėje, paprašykite juos tyliai perskaityti Apaštalų darbų 7:56–59.
Kaip paveikslo atidengimą galime palyginti su Raštų supratimu?
Paaiškinkite, kad ši pamoka iliustruoja Raštų konteksto supratimo svarbą. Žodis kontekstas reiškia aplinkybes, paaiškinančias Raštų ištrauką, įvykį ar pasakojimą arba nurodančias jų kilmę. Paminėkite, kad mokiniai, susipažinę su istoriniu ir kultūriniu kontekstu, galės geriau suprasti ir pritaikyti Naujojo Testamento mokymus.
Žydų religiniai vadovai Gelbėtojo tarnystės metu
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 10:3–5. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti frazes ar žodžius, kuriais pranašas Jokūbas apibūdina kai kurių žydų dvasinę būseną Gelbėtojo tarnystės metu.
Kokiais žodžiais ar frazėmis Jokūbas apibūdina kai kurių žydų dvasinę būseną? (Paaiškinkite, kad frazė piktnaudžiavimas kunigavimu5 eilutėje reiškia pamokslavimą labiau siekiant „pasaulio gyr[iaus] ir peln[o]“ nei Dievo žmonių gerovės [2 Nefio 26:29]. Tie, kurie buvo kaltinami piktnaudžiavimu kunigavimu, daugiausia buvo žydų religiniai vadovai, nuklaidinantys žmones.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 23:16, 24. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Gelbėtojas apibūdino šiuos žydų religinius vadovus Savo tarnystės metu.
Kaip Gelbėtojas apibūdino šiuos žydų religinius vadovus?
Ko Gelbėtojas mokė apie šiuos vadovus, vadindamas juos aklaisiais vadais?
Mozės įstatymo papildymai ir kitos klaidingos filosofijos
Kad padėtumėte mokiniams dar geriau suprasti, kaip religiniai vadovai klaidino žmones, lentoje nupieškite apskritimą ir jo centre užrašykite Mozės įstatymas. Nupieškite dar vieną apskritimą ir pavadinkite jį Žodinis įstatymas.
Kadangi nebuvo pranašų, žydų mokytojai ir vadovai prie įstatymo pridėjo savo pačių taisyklių ir interpretacijų. Šios pridėtos taisyklės ir interpretacijos, dar žinomos kaip žodinis įstatymas, žodinė tradicija ar žydų vyresniųjų tradicijos, buvo skirtos Dievo įstatymo pažeidimo prevencijai. Kad parodytumėte vieną iš šių taisyklių, pakvieskite du mokinius ateiti į klasės priekį. Kiekvienam duokite po virvę su mazgu. Vieno mokinio paprašykite atrišti mazgą viena ranka, o kito – abiem rankomis. Po bandymų tai padaryti, liepkite jiems sugrįžti į savo vietas.
Paaiškinkite, kad pagal žodinį įstatymą per šabą buvo draudžiama atrišti mazgą abiem rankomis. Tai buvo laikoma darbu ir todėl šabo dienos išniekinimu. Tačiau atrišti mazgą viena ranka buvo leidžiama.
Koks pavojus kiltų Dievo įsakymams, jei būtų pridėtos žmogaus sukurtos taisyklės?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį apie kai kuriuos žydų religinius vadovus:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Jie paėmė aiškius ir paprastus tyros religijos dalykus ir papildė juos daugybe savo pačių aiškinimų; jie pagražino juos papildomomis apeigomis ir ceremonijomis; laimingą ir džiugų garbinimą jie pavertė varžančia, ribojančia, slegiančia ritualų ir ceremonijų sistema. Gyvoji Viešpaties įstatymo dvasia jų rankose tapo negyva žydų ritualų raide“ (The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–81], 1:238).
Ką, pasak vyresniojo Makonkio, su Dievo įsakymu padarė žydų vadovai savo pridėtomis interpretacijomis?
Paminėkite, kad žydai Jėzaus dienomis buvo atsimetimo būsenos. Nors jie tebeturėjo Aarono kunigystės įgaliojimą ir šiuo įgaliojimu tebebuvo atliekamos apeigos, daugelis žydų atkrito nuo tikrosios religijos, kurią Mozei apreiškė Dievas (žr. DS 84:25–28). Vyresniųjų tradicija tapo svarbesnė už tyrą religiją ir užrašytą Dievo žodį.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 12:14. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką fariziejai norėjo padaryti Jėzui dėl to, kad Jis nepaisė jų autoriteto ir kai kurių žodinių tradicijų.
Ką rengėsi padaryti Jėzui religiniai vadovai?
Paaiškinkite, kad ne tik atskalūniškos žydų tradicijos, bet ir kitos klaidingos filosofijos prisidėjo prie to, kad žmonės atmetė Jėzų Kristų po Jo prisikėlimo. Pavyzdžiui, graikų kultūros plitimas sąlygojo tai, kad daugelis žmonių atmetė fizinį prisikėlimo realumą (žr. 1 Korintiečiams 15:12). Taigi daugelis atmetė apaštalų liudijimus apie Gelbėtoją, prisikėlusį po nukryžiavimo.
Svetimšalių vadovavimas ir Mesijo, išvaduosiančio Izraelį, laukimas
Lentoje užrašykite šiuos žodžius: Babilonas, Persija, Makedonija (Graikija) ir Roma.
Ką bendro su žydais turėjo šios senovės imperijos? (Jos užkariavo ir valdė žydus.)
Mokinius suskirstykite į grupes ir kiekvienai grupei pateikite šią dalijamąją medžiagą:
Išskyrus vieną nepriklausomybės periodą, iki Naujojo Testamento laikų daugiau nei 500 metų žydai gyveno kaip pavergta tauta. Makabėjų, žydų patriotų šeimos, vadovaujamas sukilimas iškovojo nepriklausomybę apie 160 metus prieš Kristaus gimimą. Tačiau Roma užkariavo Izraelį dar prieš Kristui gimstant. Karalius Herodas (taip pat žinomas kaip Herodas Didysis), kuris prie Makabėjų šeimos prisijungė per santuoką, buvo Romos paskirtas valdyti Izraelyje. Žydai piktinosi Romos valdymu ir nekantriai laukė pažadėtojo Mesijo, kuris, kaip jie tikėjo, išvaduos juos nuo romėnų. Kadangi daugelis žydų tikėjosi Mesijo, kuris išvaduos juos nuo svetimšalių valdymo, jie atmetė Jėzų Kristų kaip Gelbėtoją.
Paprašykite mokinių, kad perskaitytų dalijamąją medžiagą ir aptartų šiuos klausimus grupelėmis (klausimus galite užrašyti lentoje):
Ko dauguma žydų tikėjosi iš Mesijo atėjimo?
Kodėl, jūsų manymu, šis klaidingas lūkestis sąlygojo tai, kad dauguma žydų atmetė Jėzų kaip Mesiją?
Paaiškinkite, kad nors dauguma žydų atmetė Kristų, tačiau kiti nuolankūs ir dvasiškai jautrūs atpažino Jį kaip Mesiją ir Gelbėtoją.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Luko 2:25–33. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką padarė ir pasakė teisus vyras, vardu Simeonas, kai Juozapas ir Marija atnešė kūdikėlį Jėzų į šventyklą.
Kodėl, anot 30–32 eilučių, Jėzus buvo atsiųstas į žemę? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti tokia tiesa: Jėzus Kristus buvo atsiųstas atnešti išgelbėjimo visiems žmonėms.)
Ką padarė Jėzus Kristus, kad visi žmonės būtų išgelbėti?
Vėl parodykite pamokos pradžioje rodytą Stepono paveikslą. Paraginkite mokinius prisiminti kultūrinį ir istorinį kontekstą, aptartą studijuojant Naująjį Testamentą. Tai darydami jie geriau supras Gelbėtojo ir Jo apaštalų mokymus. (Papildomos Naujojo Testamento istorinio ir kultūrinio konteksto informacijos ieškokite „The Intertestamental Period“ ir „The New Testament Setting“ vadovėlyje New Testament Student Manual ([Church Educational System manual, 2014], 1–3). Ši medžiaga glaustai apibūdina tokias grupes kaip samariečiai, fariziejai, sadukiejai, Rašto aiškintojai ar sinedrionas.
Trumpa Naujojo Testamento apžvalga
Paveikslėlis
Kristus išgydo ligonį Betezdoje
Pasakykite mokiniams, kad 10 sekundžių rodysite paveikslą ir tada paprašysite juos detaliai aprašyti, ką matė. Parodykite mokiniams paveikslą „Kristus išgydo ligonį Betezdoje“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 42 pav.; taip pat žr. internete adresu LDS.org). Po 10 sekundžių padėkite paveikslą į šalį ir paprašykite mokinių parašyti apibūdinimą. Skirkite mokiniams pakankamai laiko, o tada keleto iš jų paprašykite perskaityti savo apibūdinimus klasei.
Nors jūs visi matėte tą patį paveikslą, kodėl jūsų apibūdinimai skiriasi?
Kodėl yra naudinga turėti daugiau negu vieną įvykio liudytoją?
Lentoje užrašykite keturių evangelijų autorių vardus: Matas, Morkus, Lukas ir Jonas. Paaiškinkite, kad kiekvienas iš šių Jėzaus Kristaus mokinių užrašė Gelbėtojo gyvenimo įvykius ir mokymus. Jų metraščiai vadinami evangelijomis. Žodis evangelija reiškia „geroji naujiena“. Pabrėžkite, kad Džozefo Smito Vertime kiekvienos knygos pavadinime žodis „evangelija“ pakeistas žodžiu liudijimas, kaip antai „Šv. Mato liudijimas“.
Kodėl naudinga turėti daugiau nei vieną evangeliją arba liudijimą apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymus?
Paaiškinkite, kad nors šios keturios evangelijos skiriasi kai kuriomis smulkmenomis ar požiūriais, jos visos pasakoja apie Gelbėtojo gyvenimo ir žemiškosios tarnystės tarp žydų įvykius. Visos keturios evangelijos liudija, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas (žr. Raštų rodyklė, „Evangelijos“).
Galite pateikti mokiniams sutrumpintą lentelės „Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo santrauka“ versiją, esančią šios pamokos pabaigoje. Visa šios lentelės versija yra vadovėlio priede. Paprašykite mokinių šioje lentelėje surasti keletą svarbiausių Gelbėtojo žemiškosios tarnystės įvykių.
Kiek, remiantis lentele, truko Gelbėtojo žemiškoji tarnystė?
Kur Gelbėtojas buvo didžiąją savo tarnystės laiko dalį?
Paskatinkite mokinius naudotis šia lentele, kad studijuodami Naująjį Testamentą geriau suprastų visų keturių evangelijų kontekstą.
Paprašykite mokinių atsiversti Biblijos turinį. Paaiškinkite, kad evangelijos pateikia Gelbėtojo tarnystės pasakojimą, o knygos nuo Apaštalų darbų iki Apreiškimo Jonui pasakoja apie Kristaus senovės apaštalų tarnystę po Jo nukryžiavimo, prisikėlimo ir žengimo į dangų. Šie apaštalai keliavo po Izraelio žemę ir Romos imperiją skelbdami Evangeliją ir steigdami Bažnyčios skyrius. Studijuodami Apaštalų darbų knygą ir jų užrašus galime sustiprinti savo tikėjimą Gelbėtoju ir išmokti, kaip galime būti palaiminti per Jo Apmokėjimą. Taip pat galime pamatyti, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia panaši į Jėzaus Kristaus bažnyčią senovėje.
Galite paliudyti apie tiesas, kurias radote studijuodami Naująjį Testamentą. Pakvieskite mokinius ieškoti tiesų, kurios palaimins juos studijuojant Naująjį Testamentą.
Komentarai ir kontekstas
Laikotarpis tarp Senojo ir Naujojo Testamentų
(Papildomos Naujojo Testamento istorinio ir kultūrinio konteksto informacijos ieškokite S. Kent Brown ir Richard Neitzel Holzapfel knygoje „The Lost 500 Years: From Malachi to John the Baptist“, Ensign, Dec. 2014, 56–60; Robert L. Millet, „Looking beyond the Mark: Why Many Did Not Accept the Messiah“, Ensign, July 1987, 60–64 ir Richard D. Draper, „The Reality of the Resurrection“, Ensign, Apr. 1994, 32–40.
Keturios evangelijos
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad evangelijos buvo parašytos skirtingoms auditorijoms, tačiau tarnauja tam pačiam tikslui – mokyti apie Jėzaus Kristaus dieviškumą:
„Taip, tai tiesa, kad keturios Naujojo Testamento evangelijos pateikia skirtingus mūsų Viešpaties asmenybės ir mokymų aspektus. Atrodo, kad Matas adresavo savo evangeliją žydams. Jis vaizduoja Kristų kaip pažadėtąjį Mesiją, o krisčionybę kaip judaizmo išpildymą. Morkus, matyt, rašė apeliuodamas į romėnų ar kitataučių protą. Luko evangelija supažindina su Mokytoju graikus, tuos, kurie išprusę ir kurių kultūra rafinuota. O Evangelija pagal Joną yra pasakojimas šventiesiems; pirmiausia evangelija Bažnyčiai, tiems, kurie supranta Raštus ir jų simbolizmą, kuriems rūpi dvasiniai ir amžinieji dalykai. Akivaizdu, kad tokia įvairovė turi pranašumą pateikiant išgelbėjimo tiesas skirtingų kultūrų, skirtingos praeities ir patirties žmonėms. Tačiau paprastas faktas yra tai, kad visi evangelijų autoriai rašė įkvėpimo skatinami ir turėjo tą patį tikslą: 1) liudyti mūsų Viešpaties dievišką prigimtį ir 2) mokyti išgelbėjimo plano tiesų“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 336).
Nuo Apaštalų darbų iki Apreiškimo Jonui
Apaštalų darbų knygoje užrašytos kai kurios reikšmingesnės apaštalų misionieriškos tarnystės veiklos. Knygos nuo „Laiško romiečiams“ iki „Judo laiško“ yra laiškai, parašyti Pauliaus ar kitų Bažnyčios vadovų, skirti šventiesiems pamokyti ir ugdyti. Pauliaus laiškai yra išdėstyti „pagal apimtį, mažėjančia tvarka nuo ilgiausio (Romiečiams) iki trumpiausio (Filomenui). Taip sudėlioti visi laiškai, išskyrus „Laišką hebrajams“, kuris buvo įdėtas paskutinis, kadangi buvo abejojama, ar jis parašytas Pauliaus“ (Bible Dictionary, “Pauline Epistles”). Laiškai nuo „Jokūbo laiško“ iki „Judo laiško“ vadinami visuotiniais laiškais, kadangi „jie nėra skirti jokiam asmeniui ar konkrečiam Bažnyčios skyriui“ (Bible Dictionary, “General Epistles”). Apreiškimo Jonui knygoje, dar vadinamoje Apokalipse, užrašytas konkretus patarimas septyniems Bažnyčios skyriams Azijoje, o taip pat apreiškimas Jonui, kuriame pateikti pagrindiniai pasaulio, ypač pastarųjų dienų, istoriniai įvykiai.
Keturios evangelijos. Kas tai?
Keturios evangelijos yra pirmos keturios Naujojo Testamento knygos. Parašytos Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Jose yra keturi Jėzaus mirtingojo gyvenimo ir įvykių, susijusių su Jo tarnyste, liudijimai. Daugeliu atžvilgių 3 Nefio knyga Mormono Knygoje yra panaši į evangelijas ir kartais minima kaip „Penktoji evangelija“.
„Naujojo Testamento knygos pradžioje buvo parašytos graikų kalba. Graikų kalbos žodis evangelija reiškia „geroji naujiena“. Geroji naujiena yra ta, kad Jėzus Kristus įvykdė Apmokėjimą, kuris išpirks visą žmoniją iš mirties ir atlygins kiekvienam pagal jo [ar jos] darbus“ (Raštų rodyklė, „Evangelijos“).
Kur galėčiau rasti teiginius apie visų keturių evangelijų darną?
Keturių evangelijų darna yra Raštų rodyklėje pateikta lentelė, kurioje palyginami Jėzaus Kristaus mokymai, užrašyti Mato, Morkaus, Luko bei Jono evangelijose ir pastarųjų dienų apreiškimuose.
