Jėzus Kristus liudijo, kad Jonas Krikštytojas buvo pasiųstas paruošti Jam kelią. Visiems pas Jį ateinantiems Jis pažadėjo atilsį. Jėzus atsakė į fariziejų tvirtinimus esą Savo galią Jis gavęs iš velnio. Jis perspėjo juos dėl melagingų kaltinimų, prašymų duoti ženklų, mokė palyginimo apie tuščius namus.
Jėzus Kristus liudija, kad Jonas Krikštytojas buvo pasiųstas paruošti Jam kelią
Mokiniams parodykite paveiksliukus su policininku, gydytoju ir Jėzumi Kristumi.
Kodėl svarbu žinoti, kad šie žmonės yra tie, kuo dedasi esą? Iš kur jūs žinote, kad jie yra tie, kuo dedasi esą?
Paaiškinkite, kad Jėzaus Kristaus žemiškosios tarnystės metu daug žmonių siekė sužinoti, ar Jis yra Tas, kas atrodė esąs. Paprašykite mokinių studijuojant Mato 11 skyrių paieškoti tų tiesų, kurios padės jiems išsiugdyti savo pačių liudijimą, kas yra Jėzus Kristus.
Paaiškinkite, kad karalius Herodas suėmė ir įkalino Joną Krikštytoją. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 11:2–3. Tegul klasė pasiklauso, ko paklausti Jėzaus Jonas pasiuntė savo mokinius.
Ko paklausti, Jonas pasiuntė savo mokinius pas Jėzų?
Atkreipkite dėmesį, kad 3 eilutėje užrašytu klausimu Jono mokiniai Jėzaus teiravosi, ar Jis yra Mesijas. Mokiniams priminkite, kad Jonas Krikštytojas jau žinojo, jog Jėzus yra Mesijas (žr. Mato 3:11, 13–14; Jono 1:29–34).
Kodėl, jūsų manymu, Jonas Krikštytojas pas Jėzų siuntė savo mokinius paklausti, ar Jis yra Mesijas, jei jau žinojo, kas toks Jėzus yra? (Jis norėjo, kad jo mokiniai gautų asmeninį liudijimą apie Jėzų Kristų.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 11:4–5. Tegul klasė pasiklauso, kaip į jų klausimą atsakė Jėzus.
Ką daryti Jėzus pasiūlė Jono Krikštytojo mokiniams, nors galėjo paprasčiausiai patvirtinti esąs Mesijas?
Galite paaiškinti, kad Jėzus Jono mokiniams galėjo tiesiog pasakyti esąs Mesijas. Tačiau Jis paskatino juos „išgirsti ir pamatyti“ (žr. 4 eil.), arba apmąstyti Jo darbus, sugrįžti pas Joną Krikštytoją ir paliudyti apie tai, ką girdėjo ir matė Jėzų darant.
Kaip toks Jėzaus atsakymas, o ne paprasčiausias Jo pasakymas kas esąs, galėjo padėti Jono mokiniams įgyti stipresnį liudijimą apie Gelbėtoją?
Kokio principo iš šios ištraukos galime pasimokyti apie tai, kaip stiprinti savo liudijimus apie Gelbėtoją? (Nors mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti tokią tiesą: Savo liudijimą apie Jėzų Kristų stiprinsime siekdami mokytis ir liudyti apie Jį.)
Paprašykite mokinių parašyti, kaip jie patys sužinojo Jėzų Kristų esant Dievo Sūnų. Galite pakviesti kelis mokinius klasei perskaityti, ką parašė.
Mato 11:7–27 apibendrinkite paaiškindami, kad abiem mokiniams išvykus Jėzus miniai pasakė, jog Jonas Krikštytojas yra pranašas, išrinktas paruošti kelią Mesijui. Jėzus pasmerkė tuos, kurie Jį ir Joną Krikštytoją atmetė nepaisydami matytų akivaizdžių Jėzaus dieviškumo įrodymų. (Pastaba. Šiose eilutėse užrašyti Jėzaus mokymai apie Joną Krikštytoją detaliau bus aptariami pamokoje, kurioje nagrinėjamas Luko 7:18–35).
Tada Jėzus kai ką pažadėjo tiems, kurie laikys Jį Mesijumi. Kad padėtumėte mokiniams apžvelgti pačioje pirmoje pamokoje jūsų pristatytas Mato 11:28–30 eilutes, paprašykite vieno mokinio jas garsiai perskaityti, o klasė tegul paklauso, ką Viešpats pakvietė mus daryti.
Ką Viešpats kviečia mus daryti? Ką Jis mums pažada mainais? (Kai mokiniai aptars šiuos klausimus, lentoje užrašykite tokią tiesą: Jeigu ateisime pas Jėzų Kristų, tai Jis palengvins mūsų naštas ir suteiks mums atgaivą.)
Kaip šių Raštų įvaldymo eilučių tiesos galėtų jums padėti šiais metais?
Jėzus Kristus subara fariziejus dėl jų melagingų kaltinimų ir prašymų duoti ženklų
(Pastaba. Apie Mato 12:1–21 aprašomus įvykius bus daug išsamiau mokoma pamokoje, kurioje nagrinėjami Morkaus 2–3 skyriai.)
Mato 12:1–30 apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzui šabo dieną išgydžius žmogų keli fariziejai ėmė kėsintis Jį pražudyti. Kai Jis išgydė velnio apsėstą žmogų, jie bandė diskredituoti Jį prieš visus žmones apkaltindami, kad šiuos darbus Jis daro velnio galia. Jėzus žinojo jų mintis ir pareiškė priešingai: išvarydamas velnius Jis rodė esąs Dievo karalystę kuriantis Mesijas. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 12:30 ir surasti, ko Jėzus mokė apie tuos, kurie prie Jo neprisijungs. Paprašykite mokinių papasakoti, ką jie rado.
Ką, pasak 30 eilutės, turime daryti, jei trokštame būti Dievo karalystės dalimi? (Žiūrėkite, kad mokiniams atsakinėjant būtų akcentuojama tokia tiesa: Jei trokštame būti Dievo karalystės dalimi, tai turime būti visiškai pasiaukoję Jėzui Kristui.)
Kokiais būdais galime parodyti savo visišką pasiaukojimą Jėzui Kristui?
Mato 12:31–42 apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzus dar kartą pareiškė, jog geri Jo darbai liudijo Jį esant iš Dievo, o ne iš velnio. Fariziejus Jis įspėjo, kad Dievas laikys juos atsakingus už kaltinamus žodžius. Keli Rašto žinovai ir fariziejai tuomet paprašė duoti ženklą, tačiau Jėzus subarė juos dėl ženklų prašymo ir nematymo Jį esant didesnį už bet kurį buvusį pranašą ar karalių Izraelyje.
Jėzus moko palyginimo apie tuščius namus ir kad Jo Tėvo valią vykdantieji bus priskaičiuoti prie Jo šeimos
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad vienas jų draugų paprašė patarimo, kaip nesugrįžti prie nuodėmės, kurios jis bando nedaryti.
Ką patartumėte tokiam draugui, kad padėtumėte jam atsispirti pagundai?
Paaiškinkite, kad Mato 12:43–45 yra palyginimas apie iš žmogaus išvytą netyrą dvasią. Pasiūlykite mokiniams šiame palyginime paieškoti principo, padėsiančio jų draugui įveikti savo pagundą. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 12:43–44, o klasė tepasiklauso, ką išvyta iš žmogaus padarė netyra dvasia.
Ką padarė netyra dvasia po to, kai niekur kitur nerado poilsio?
Kokie žodžiai apibūdina „namų“, arba to žmogaus, būseną netyrai dvasiai sugrįžus?
Paprašykite kito mokinio garsiai perskaityti Mato 12:45, o klasė tepasiklauso, ką netyroji dvasia padarė po to, kai tuos „namus“, arba tą žmogų, rado tuščius. Paprašykite mokinių papasakoti, ką jie rado.
Ko šis žmogus palyginime, išvaręs velnią, nepadarė ir todėl leido piktajai dvasiai sugrįžti? (Piktų minčių jis nepakeitė teisiomis mintimis, jausmais, žodžiais ir veiksmais.)
Kaip šiame palyginime pavaizduoto žmogaus istorija simbolizuoja tuos, kurie atgailauja dėl nuodėmės ir bando atsispirti pagundai?
Mokiniams atsakius, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
„Palikdamas nuodėmę žmogus negali vien pageidauti geresnių sąlygų. Jis turi jas susikurti. […]
To, kas jį domindavo, kas traukdavo jo dėmesį ir užimdavo mintis, nebėra, bet tuštuma dar neužpildyta geresniais pakaitalais. Tai proga Šėtonui“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 171–172; kursyvas pridėtas).
Koks šio palyginimo principas galėtų mums padėti sužinoti, kaip atstumti blogio jėgas po to, kai jas pašaliname iš savo gyvenimo? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Po to, kai pašaliname iš savo gyvenimo, blogio įtakas galime įveikti pakeisdami jas teisumu.)
Kad padėtumėte mokiniams suvokti šią tiesą, pakvieskite vieną jų garsiai perskaityti toliau pateiktą teiginį. Klasės paprašykite pasiklausyti, kodėl nepakanka vien pašalinti iš savo gyvenimo nuodėmę.
„Nepakanka vien tik stengtis atsispirti blogiui ar pašalinti iš savo gyvenimo nuodėmę. Jūs privalote pripildyti savo gyvenimą teisumo ir užsiimti veiklomis, kurios suteikia dvasinės jėgos. […]
Visiškas paklusnumas atneša į jūsų gyvenimą visą Evangelijos galią, įskaitant didesnę stiprybę įveikti savo silpnybes. Į tokį paklusnumą įeina veiksmai, kurių pradžioje galite nelaikyti atgailos dalimi, pavyzdžiui, susirinkimų lankymas, dešimtinės mokėjimas, tarnavimas ir atleidimas kitiems“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 18).
Kaip atgailaudami savo gyvenimą galime pripildyti teisumo, kad nebegrįžtume prie nuodėmės? (Galite pasikviesti vieną mokinį atsakymus surašyti lentoje.)
Kaip šių dalykų darymas į mūsų gyvenimą gali įnešti didesnės dvasinės galios ir leisti nugalėti blogio jėgas?
Paliudykite, kad pripildydami savo gyvenimą teisumo įgysime didesnės galios atmesti blogį. Paraginkite mokinius pamąstyti, kaip savo gyvenimą jie gali pilniau užpildyti teisumu ir sekti per apmąstymą gautu įkvėpimu.
Likusią Mato 12 skyriaus dalį apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzui mokant kažkas Jam pasakė, jog su Juo nori pasikalbėti keli Jo šeimos nariai. Viešpats tada pamokė, kad visi, vykdantys Tėvo valią, yra priskaičiuojami prie Jo šeimos.
Kad padėtumėte mokiniams įsiminti Mato 11:28–30, paprašykite klasės sugalvoti veiksmus, reiškiančius tam tikrus kiekvienos eilutės žodžius ar frazes; tada pakartokite ištrauką rodydami tuos veiksmus. Paprašykite mokinių kelias dienas pamokos pradžioje taip daryti tol, kol galės šias eilutes pasakyti mintinai.
Komentarai ir kontekstas
Mato 11:11. „Bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“
Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kad Mato 11:11 eilutę dar galima suprasti kaip žodžius apie patį Jėzų Kristų:
„Ką Jėzus turėjo omenyje, minėdamas tą mažiausią? Jėzus buvo laikomas mažiausiai vertu Dievo karalystės ir [matyt] buvo laikomas mažiausiai vertu jų pasitikėjimo kaip pranašas; tuo jis tarsi pasakė: „Kuris tarp jūsų laikomas mažiausiu, yra didesnis už Joną – tai esu Aš“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 80).
Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kaip žmogus padaro piktžodžiavimo Šventajai Dvasiai nuodėmę:
„Jam reikia gauti Šventąją Dvasią, jam turi atsiverti dangūs ir Dievo pažinimas, o tada jis turi Jai nusidėti. Kai žmogus nusideda Šventajai Dvasiai, jis nebegali atgailauti. Jis turi teigti, kad saulė nešviečia, nors žiūri tiesiai į ją; jis turi neigti Jėzų Kristų, nors jam buvo atsivėrę dangūs, ir neigti išgelbėjimo planą, nors mato, kad tai tiesa; ir nuo tos akimirkos jis pradeda būti priešu“ (iš History of the Church, 6:314).
Kartais mokiniai nerimauja dėl piktžodžiavimo Dvasiai arba Šventosios Dvasios išsižadėjimo nuodėmės. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė:
„Kad būtų nusidėta Šventajai Dvasiai, reikia tokio žinojimo, kad paprastiems Bažnyčios nariams akivaizdžiai neįmanoma tokios nuodėmės padaryti“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 123).
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kodėl Mato 12:31–32 Jėzus fariziejus įspėja dėl neatleistinos nuodėmės:
„Jėzus gailestingai patikino, jog kalbantiems prieš Jį kaip prieš Žmogų bus atleista; tačiau kalbėjimas prieš Jo turimą įgaliojimą, ypač tą galią priskiriant Šėtono galiai ir įgaliojimui, buvo beveik piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai, o už tokią nuodėmę atleidimo negali būti“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 269).